Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Pagrindinis informacinio karo tikslas yra valdyti žmones, padaryti taip, kad žmonės ar atskiras žmogus priimtų jums naudingą sprendimą. Tai nėra lengva užduotis. Neužtenka viešojoje erdvėje papilti purvo ant konkurento galvos, ir jūsų problemos išsispręs. Taip galvoti yra naivu.
Šiame straipsnyje išdėstysiu informacinio karo pagrindinius sprendimų priėmimo ir darbų atlikimo etapus. Noriu, kad kiekvienas verslininkas suvoktų, kas yra informacinis karas ir kaip jį atpažinti, jeigu jis prasidėjo. Reikia įsikalti į galvą, kad, jeigu konkurentas nusprendė jūsų verslą sužlugdyti arba sumenkinti ir perimti rinkos dalį, šiam reikalui skyrė nemažą sumą pinigų, pasamdė informacinio karo specialistų, tai jūs tikrai susidūrėte su rimta problema.
Ir štai kodėl.
Du verslininkai miesto centre turi puikų restoraną X. Jis yra populiarus tarp verslininkų, aukštų valdininkų, politikų. Restoranas pasižymi gera virtuve. Kelis kartus per savaitę vakarais visos vietos restorane būna užimtos. Norint gauti vietą savaitgalio vakarui, reikia ją rezervuoti prieš savaitę.
Konkurentas šalia restorano X atidarė savo restoraną, tačiau jis nepasižymi klientų gausa. Žmonės jį aplenkia, nors restoranas įrengtas tikrai gerai. Konkurentas nusprendė imtis aktyvių veiksmų. Jis pasamdė juodųjų technologijų specialistą ir suformulavo jam uždavinį. Reikia padaryti taip, kad restorano X klientai taptų mano klientais. Užduotis aiški ir konkreti. Juodųjų technologijų specialistas pradėjo darbą.
Pirmas etapas. Auditorijos nustatymas ir jos analizė. Auditorija gali būti didelė arba maža žmonių grupė, taip pat gali būti atskiras žmogus. Viskas priklauso nuo siekiamo tikslo ir situacijos. Šiuo atveju specialistas nustatė, kad jo auditorija yra restorano X klientai ir sanitarinės inspekcijos vadovas. Specialistas išsiaiškino, kad restorano klientai yra pasiturintys žmonės, kad jį lanko keli itin žymūs ir visuomenėje populiarūs asmenys, kurių buvimas restorane pritraukia kitus lankytojus. Taip pat išsiaiškino, kad visi klientai gauna didesnes nei vidutines pajamas. Gali sau leisti per vakarą restorane išleisti kelis šimtus litų. Klientai yra įnoringi, pedantiški, išrankūs, mėgstą tvarką ir ramybę. Jiems yra labai svarbus prestižas. Specialistas sužinojo, kad dauguma klientų į restoraną eina todėl, kad jis pasižymi nepriekaištinga švara, gera virtuve ir kad jį lanko kelios įžymios asmenybės.
Antras etapas. Tikslo nustatymas ir virtualaus vaizdo sukūrimas. Reikalingas trumpas paaiškinimas, ką turiu omenyje sakydamas „virtualus vaizdas“, gal geriau būtų pavadinti jį virtualiu pasauliu. Kaip žinome, žmogus gali gyventi realiame pasaulyje, t. y. tokiame, kokį jis jį mato savo akimis ir jį vertina, o įvertinęs priima atitinkamus sprendimus. Tačiau taip pat žmogus gali gyventi virtualiame pasaulyje. Jis nemato realių įvykių, tačiau jis su jais susipažįsta per kitus žmones, spaudą, TV laidas, internetinius portalus. Jis, remdamasis primesta jam informacija, jos pagrindu priima sprendimus. Specialistas privalo iš anksto apgalvoti ir sukurti virtualų pasaulį, kuriame jis ruošiasi apgyvendinti pasirinktą auditoriją. Jis nori, kad tikslinė auditorija priimtų tą pasaulį (vaizdą) tokį, kokį jis sukūrė ir jiems pateikė. Jis nori suformuoti jam naudingą auditorijos požiūrį, nuostatas. Jis nori, kad auditorija priimtų sprendimus ir pradėtų elgtis taip, kaip jam reikia.
Taigi, specialistas nustatė, kad pagrindinis jo siekiams tikslas yra tai, kad restorano X klientai turi atsisakyti eiti į restoraną X. Jis jiems turi asocijuotis su blogomis emocijomis, pojūčiais ir nepasitenkinimu. Ėjimas į restoraną turi sukelti klientams grėsmę prarasti taip stipriai puoselėtą prestižą. Jie pradės ieškoti alternatyvos ir ją suras šalia esančio konkurento restorane. Kitas informacinės atakos tikslas yra sanitarinės inspekcijos viršininkas, kuris turi priimti restoranui X neigiamus sprendimus, o gal net laikinai jį uždaryti.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
