Irakiečių šeimos Lietuvoje: džiaugiamės galėdami gyventi taikiai

Agnė Abelkytė, Odeta Bartašiūtė | bernardinai.lt

Liepos 3 dieną, penktadienį, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ iniciatyva iš Irako buvo perkeltos trys krikščionių šeimos. Iš viso 15 žmonių, tarp jų trys mokyklinio amžiaus vaikai, aštuonios moterys, keturi vyrai. Atvykusieji, anot perkėlimo iniciatorių, labai geranoriškai nusiteikę, iš karto užmezgė santykį su priėmusiomis bendruomenėmis.

Krikščionio pareiga – pagalba artimui

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigė, kad pagalba pabėgėliams, kaip ir pagalba artimui, yra svarbi krikščioniško gyvenimo dalis. Anot jo, Vilniaus „Caritas“ padeda nukentėjusiems žmonėms tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šiuo atveju buvo gautas pagalbos prašymas iš Irako. „Svarbu, kad Lietuvoje neuždarytume savo širdžių, juk ir tarp mūsų protėvių bei senelių buvo pabėgėlių Vokietijoje, Amerikoje, kuriems tarptautinės organizacijos neatsisakydavo padėti. Tai yra krikščioniško gyvenimo atspindys, dalis to, kam esame pašaukti“, – kalbėjo arkivyskupas G. Grušas.

Pirmieji integracijos žingsniai

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė pasakojo, kad buvo išreikštas garbės konsulo Irake susirūpinimas vietiniais krikščionimis. Bendradarbiaujant su konsulu suorganizuotas trijų šeimų perkėlimas į Lietuvą. „Caritas“ kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos bendruomenes dėl šeimų apgyvendinimo. Svarbu yra tai, kad šeimoms būtų sukurtos palankios sąlygos integruotis į visuomenę.

Jau pirmomis dienomis atvykusieji susitiko su vietos bendruomene, dalyvavo šv. Mišiose, minėjo Lietuvos valstybinę šventę. „Šeimoms dabar labai intensyvus laikas, ateinančius keletą mėnesių jie skirs lietuvių kalbos kursams, pažinti mūsų kultūrą bei istoriją. Lygiagrečiai bus tvarkomi ir teisiniai reikalai dėl leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – teigė I. Skuodienė. Ji taip pat kvietė vilniečius pasiūlyti irakiečiams draugiją, supažindinti juos su lankytinomis miesto vietomis bei tiesiog drauge papietauti. Anot I. Skuodienės, tik tarpusavio bendravimas gali padaryti šių šeimų integraciją sėkmingą.

Užsienio reikalų ministro patarėjas Donatas Augulis pasidžiaugė, kad tai ne pirmas sėkmingas Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo su krikščioniška bendruomene atvejis. Tačiau, anot jo, šiame etape ministerija buvo atsakinga tik už vienkartinių vizų išdavimą, kurios nesuteikia sąlygų dirbti. Tolesni žingsniai – Migracijos departamento užduotis.

Bemiegės naktys Irake

Atvykusių irakiečių šeimų atstovė Klara Lazar Benyameen Sharmoon, dirbusi Irako valstybiniame sektoriuje, atviravo, kad terorizmas kėlė labai didelį stresą: „Pagrindinė persekiojimo priežastis yra ta, kad esame katalikai. Mūsų nemėgsta, nes esame taikūs žmonės ir nežadame atsisakyti savo tikėjimo.“

Kaip vieną iš pagrindinių išvykimo priežasčių, Irako pilietė įvardijo persekiojimą ir nuolatinę grėsmę gyvybei. Laisvai negalima nueiti į bažnyčią, o apie pasivaikščiojimą mieste negali būti nė kalbos. Baisu net eiti į darbą, nes bet kuriuo metu gali būti pagrobtas. „Net miegodami sapnuodavome, kad „Islamo valstybės“ teroristai įsiverš į mūsų namus“, – kalbėjo Klara. Ji pasakojo, kad nuolatinis nerimas ir baimė, jog kiekvieną dieną, bet kurią akimirką gali būti nužudytas, tapo nebepakeliami.

Naujo gyvenimo gūsiai

Išvykti iš savo šalies skatino noras gyventi, kaip oriems katalikams. „Mes tikrai mylim savo tėvynę. Tai yra mūsų senelių ir protėvių žemė“, – teigė K. L. B. Shamoon. Gimtojoje šalyje palikti artimus žmones irakiečiams buvo sunku. „Labai pasiilgstame artimųjų, Irake liko ir mano sesuo“, – pasakojo irakiečių šeimų atstovė. Tačiau džiaugėsi, kad Lietuva sutiko priimti irakiečių šeimas. Dabar jie galės gyventi taikiai ir oriai. Moteris įsidėmėjo ir tai, kad lietuviai vos tik jiems atvykus į oro uostą, priėmė labai šiltai, leido jaustis patogiai. Apie Lietuvą ir jos žmones irakietė atsiliepia tik geriausiais žodžiais. Šalis sužavėjo savo grožiu, o žmonės – nuoširdumu.

K. L. B. Shamoon dėkojo visiems, kurie padėjo atvykti į Lietuvą. Irakiečių šeimų atstovė pabrėžė, kad ateityje jie tikrai norėtų gyventi ir dirbti savarankiškai, neprašydami jokių pašalpų. „Dabar tikrai miegame ramiai ir žinome, kad mūsų gyvybei pavojus nebegresia.“

Lietuvoje dar tik keletą dienų gyvenančioms irakiečių šeimoms sunku galvoti apie ateitį. Pirmiausia atvykusieji susipažins su Lietuvos kalba bei istorija, pratinsis prie kultūros. Vėliau jiems bus padedama integruotis į darbo rinką ir pritaikyti savo profesinius įgūdžius, tarp atvykusiųjų irakiečių yra kultūros darbuotojų, pedagogų, muzikantų, baigusių technikos institutą bei kitų specialybių atstovų.

Nuotraukos – Evgenios Levin.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Letas Palmaitis

Taika puikus dalykas, jei už tai nereikalaujama uždėti ant kaktos Antikristo ženklo. Gyvenimas trumpas net ir taikoje…

nieko naujo po Saule

Šimtmečiais Lietuvos kunigai rūpinosi lenkais. Atėjo laikas keisti kryptį į Artimuosius Rytus?
Lietuviais, anot p. Leto, nepraraskim vilties – pasirūpins musulmonai?

Pasirupinkite savo pilieciais

Kurie yra persekiojami,kuriems klastojami kaltinimai,bylos.Kuriuos vidury baltos dienos valstybes vardu uzpuola iki ausu ginkluoti banditai.Manau cia norima Lietuva pateikti kaip ramia ir saugia valstybe.Paskaiciuokite kiek Lietuviu pabego i kt.vslstybes ir ne vien del pinigu????

Palaikau

šiuos žmones.

Na,jei Lietuvos Sąrašas konfliktuoja,

tai ko norėti iš tų šalių.

ruta

Paradoksas , sava Tauta valdzia privercia begti , o svetimiems isskirtines saligos .Kokia valstybe taip prieme lietuvius , patys viskuo rupinosi ,net ir dabar Lietuvos diplomtines atstovybes , tai apgailietini butaforiniai dariniai.
Retas kunigas yra nuosirdus ir gyvena taip , kaip turetu Dievo tarnas .Jau mateme per Referenduma kuo verti sie subjektai.

Ar pavyks

ABEJOJU

Lietuva - rezervatų kraštas?

Trumparegystė, ar Lietuvos vientisumo nuvertinimas, vyrauja kai kurių Bažnyčios hierarchų galvose… Juk šie klusnūs pirmieji imigrantai, tai tik pradžių pradžia. O kas bus, kai imigrantų Lietuvoje bus šimtai tūkstančių, tai prasidės bėdos, kurios visuomet būna daugiatautėje valstybėje. Kaip rodo gyvenimas, imigrantai, kalbantys viena kalba, dėl visiškai suprantamų priežasčių stengiasi sutelktai apsigyventi vienoje vietovėje ir tokiu atveju jokios integracijos nevyksta. Priešingai, toki imigrantų telkiniai anksčiau ar vėliau pareikalauja tautinės autonomijos. Tam puikų pavyzdį turime su dabartine „lenkų” bendruomene pietryčių Lietuvoje (bent kol kas reikalaujančių tik oficialios dvikalbystės įteisinimo jų gyvenamuose rajonuose). Argi Lietuvai reikia dar ir daugiau, reikalaujančių sau autonomijos?!

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top