Irako krikščionims – tai šalies pabaiga

Irakui esant ant valstybės žlugimo ribos, mokesčiais ypač persekiojamos mažumų grupės, labiausiai Irako krikščionys, kurių tūkstančiai buvo priversti bėgti iš kovos lauko.

„Nenujautėme, kas mums nutiks atvykus į išvažiavimo iš miesto punktą. Ten buvo keli žmonės, stovintys gatvės viduryje, kurie liepė mums sustoti priešais juos“, – sakė Naghma, vidutinio amžiaus moteris, prisiminusi dieną, kai teko su šeima bėgti iš Mosulo.

„Vienas vyras iš Islamistinės valstybės sakė: jūs negyvensite su mumis, mes esame musulmonai. Atsakiau, jog esame iš Mosulo. Jis norėjo, kad sumokėtume Jizya – religinį mokestį – ir pakeistume tikėjimą, – tęsė moteris. – „Tai neįmanomos sąlygos“, atsakiau jam. Vyras rėkė, kad išvyktume ir grasino mus pagrobti. Jie atėmė visus mūsų pinigus – nepaliko net mažos sumos. Mums tikrai nieko neliko.“

Liūdna Naghmos istorija nėra tokia vienintelė. Tūkstančiai Irako krikščionių buvo priversti palikti šiaurinį Mosulo miestą po įsakymo atsiversti į islamą arba mirti nuo Islamistinės Irako ir Sirijos valstybės (ISIS) kovotojų rankos. Pastarieji užėmė miestą birželio 10 dieną, kai Irako kareiviai apleido savo postus, stengdamiesi iš anksto išvengti kovotojų.

Prieglobstis

Daugelis siekė prieglobsčio rytuose ir šiaurėje, pusiau autonominiame Kurdistano regione, kurį kontroliuoja kurdų kovotojai.

Raadas Ghanemas su žmona ir kitais 250 žmonių pabėgo į vaizdingą Mar Mattai vienuolyną, įsikūrusį 20 km atstumu nuo Mosulo, ant kalno. Jie buvo vienos paskutiniųjų šeimų, palikusių senovinį miestą. Palaiminga taika ir ramybė vienuolyne, kuriam vadovauja Sirijos Ortodoksų Bažnyčia, yra toli nuo smurto, kurį patiria Irakas.

„Kai išėjome vidurnaktį, iš mūsų atėmė viską – pinigus, pinigines, juvelyrinius dirbinius, laikrodžius, pasus – viską, – pasakojo Ghanemas gerdamas arbatą perpildytame vienuolyno kambaryje. – Daesho patikros punkte, pakeliui iš miesto, iš mano žmonos atėmė net auskarus. Jie pasiėmė visas vertybes, kurias tik turėjome.“

Sunaikinta istorija

Apskaičiuota, kad prieš dešimtmetį Mosule gyveno apie 60 tūkstančių krikščionių, tačiau po pasikartojančių atakų prieš šią mažumą, gyventojų iki šių metų birželio sumažėjo dvigubai.

Krikščionių bendruomenės išvijimas iš miesto sukėlė platų tarptautinį atgarsį ir pasmerkimą. Griežtą poziciją išsakė popiežius Pranciškus ir Irako ministras pirmininkas Nouri al-Maliki.

Tačiau džihadistai ne tik atsikratė miesto krikščionių, tačiau pradėjo griauti ir naikinti istorinių paminklų masyvą.

Praėjusią savaitę džihadistai sunaikino biblinio pranašo Jonos kapą, kurio istorija žinoma judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose. Tai buvo viena iš dviejų dešimčių šventovių, kurias ISIS kovotojai pažymėjo sunaikinti.


EPA nuotrauka


Sugriauta biblinio pranašo Jonos kapo bažnyčia. EPA nuotrauka

„Jie pakeitė mūsų bažnyčią į mečetę, sugriovė istorinius muziejus ir sunaikino vienuolyną su jame buvusiais 1000 metų senumo rankraščiais. Irako nebėra. Irakas baigėsi. Mūsų istorija baigėsi. Mums nebeįmanoma grįžti atgal“, – sakė Ghanemas.

Buvęs Mosulo universiteto profesorius George Marzina Kariumi Al-Qabo pritarė: „Praeityje taikiai gyvenome Mosule. Širdį veria tai, kas nutiko. Anksčiau mieste tarp skirtingų etninių ir religinių grupių buvo abipusė pagarba. O kas liko dabar? Viskas baigta.“


Iškeldinti Irako krikščionys. EPA nuotrauka

Naghma sakė, kad miesto naikinimas buvo nesuvokiamas: „Kai išgirdau apie tai, kas nutiko bažnyčioms ir mečetėms, toji žinia sudaužė mano širdį. Tai susiję ne vien su religija, bet su pačia šalimi. Nebegalime atitaisyti padarytos žalos.“

Krikščionių ateitis

Vienas skaudžiausių teiginių, kuriuos žiniasklaidai perdavė krikščionys, yra ta, jog jie nebetiki, kad krikščionims dar įmanoma gyventi Irake. „Krikščionių namai buvo specialiai pažymėti. Užrašyta, kad jie yra ISIS nuosavybė. Po to visos vertybės išplėštos. Visi mūsų daiktai paimti. Atėjome čia su vienais rūbais, kuriais esame apsirengę, – pasakojo Nadia Naif Ishaq, trijų vaikų motina. –Irakas mums yra baigtas. Koks galimas sprendimas? Kaip ilgai turėsime čia būti? Kiek ilgai tai truks?“

Naghma, dabar gyvenanti Erbilyje, Kurdistano sostinėje, su vyru ir dviem vaikais, sakė, kad niekada negrįš į Mosulą: „Mosulas niekada nebebus toks pat. Kiekvienas krikščionis Irake stengiasi pabėgti iš šalies. Vienintelė galimybė yra išvykti kažkur kitur ir susikurti naują gyvenimą. Nekalbu apie suaugusiųjų ateitį, bet apie mūsų vaikų ateitį.“

Pagal dw.de parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
9 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
VaidasVDS

Toks religinis fanatizmas yra didelė nuodėmė.
Religinis fanatikas prilygsta bepročiui ateistui, jei abu kursto karą, neapykantą, prievartą ir žudynes…

Taigi aš sau galvoju

pasaulyje tiek yra krikščionių, katalikų ir kitos tikybos žmonių dauguma, o su mosulmonų mažuma niekaip negali susidoroti. Kažkokia nesamonė.

Letas dėl Taigio ir supratimo

Pasaulio gyventojų maždaug šeštadalis yra musulmonai (nepamirškime, kad beveik 1,4 mlrd yra kinų, kurie nei musulmonai, nei krikščionys). Tai argi musulmonų „mažuma”? Aritmertiškai nedidelė mažuma palyginti su „krikščionimis”, tačiau tikrų krikščionių teliko saujelė, nes visos buvusios krikščioniškos šalys atkrito į sodomodemokratinę satanistinę pagonybę. Tuo tarpu dauguma musulmonų tebėra ištikimi religijai, o po satanistų agresijos Irake ir Afganistane prasidėjo intensyvus salafitinis sunitiškų musulmonų atgimimas (jų yra absoliuti dauguma, jiems priešiški šiitai žinomi ir yra stiprūs tik dėka Irano). Publijkacijoje minimi mokesčiai, kurie uždėti krikščionims. Mokesčiai (džizja) krikščionims ir judėjams yra sąlyga jiems gyventi šariato valstybėje, išpažinti savo religiją, kurią musulmonai laiko iškreipta, tačiau apreikšta, ir gauti tokią pat šariato apdsaugą, kurią naudojasi musulmonai. Užtat visi musulmonai irgi moka privalomą mokestį zakiatą.… Skaityti daugiau »

Letas dėl klastingos informacijos

Nuotraukoje „sugriauta biblijinio pranašo Jonos bažnyčia”:
satanistai kiša į nelaimingų vergų galvas iškreiptą suvokimą, neva islamas naikinąs krikščionių bažnyčias (jei kurie banditai naikina, tai nebus šariato sekėjai, kuriems šariatas tai griežtai draudžia) ir neva esąs priešiškas Biblijos pranašams.
Karo veiksmai pastatų nepaiso net ir karuose tarp „krikščionių”.
Žinokite gerai ir įsiminkite, kad visi Biblijos pranašai, įskaitant Joną, yra ir islamo pranašai. Kartais tik nežymiai skiriasi hebrajiškos ir arabiškos jų vardų formos.

VaidasVDS

Dėl Leto, kuris su manimi nekalba Ir kodėl jis pats iškraipo Bibliją? Juk Pr 12, 3 yra parašyta taip: „Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą”. Ar visos žemės gentys tai tik Abraomo palikuoniai? Ir dar tai, kas yra vis tik netikra šiame tekste. Dievas (Viešpats) negali ko nors keikti, nes Jis neturi jokio blogio savybės. Keiktis yra tik žmogiška savybė, tikrai nedieviška, ji nesiderina nei su etika, nei su morale, o tuo labiau su Dievu. Kaip atsiranda tokie iškraipymai. Gal kai kam gali padėti Apreiškimas (Urantijos Knyga): „Naujai kartai buvo sunku suvokti Melkizedeko istoriją; nepraėjus ir penkiems šimtams metų daugelis visą pasakojimą laikė mitu. Izaokas gana tiksliai laikėsi savo tėvo mokymų ir maitinosi… Skaityti daugiau »

paprastai

Prie Huseino nieks baznyciu nenaikino ,si mada atejo i Iraka kartu su demokratijos nesejais.O kada demokratijos nesejai atnese laime kuriai nors saliai?.

Letas: Pr 12, 3

Kurie Abraomą (= jo palikuonis) laimins, tie bus palaiminti. Kadangi čia akivaizdu, jog Abraomą laiminantieji tai būtent ne Abraomo palikuonys, bet (kitos) žemės gentys, visos jos ir turi galimybę minėtu būdu rasti Abraome palaiminimą. Pilnutinis palaiminimas visoms gentims yra išrinktosios tautos Mesijas.

VaidasVDS

Kas taip parašė: „Laiminsiu tave laiminančius” (t.y. Abraomą)? Be abejo šventikai. Ir nieko labai blogo tame nėra, nes panašiai Abraomui ir buvo pasakyta tuomet, kai jis įsipareigojo vykdyti naują religinę doktriną apie Vieną Dievą. Būtent tai ir laimino Melkizedekas, o ne išrinktąją tautą ar tik Abraomo palikuonis. Tie, kurie nešė tuo metu naują žinią apie Vieną Dievą, o nepasiliko prie politeizmo, tie ir buvo laiminami.
Reikia tikėti į Dievą, Letai, o ne į šventikus ir jų koreguotus raštus…

Artojas

Matyt Irakas ne Amerikos žeminas , kur krikščionys galėjo nebaudžiamai nužudyti dešimtis milijonų vietinių gyventojų ir išvogti tukstančius tonų aukso.

9
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top