Pirmąją dalį – „Šiaulių Apygardos teisme paskelbtas nuosprendis pilietiškiems Garliavos mergaitės gynėjams: kas jį surašė?“ – skaitykite ČIA, antrąją – „Nuteisti negalima išteisinti…“ – ČIA, trečiąją dalį – „Aukščiausios prabos teisėsaugos cinizmas“ – ČIA.
Šiaulių Apygardos teismas vadinamosios Garliavos organizuotos grupės byloje savo nuosprendžiu tarsi patvirtino ikiteisminio tyrimo fantazijas: neva organizuota pasipriešinimo stovykla Klonio gatvėje „veikė“ ir jai „vadovavo“ moterys – Audronė Skučienė bei „asmuo N.V.“, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kiti šeši nuteistieji, tos „organizuotos grupės“ nariai, neva klusniai vykdė vadovaujančių asmenų nurodymus. Jeigu Garliavos įvykių piko metu pati nebūčiau ten buvusi, gal ir aš tikėčiau teisėsaugos pasakėlėmis. Bet aš ten buvau… Ir didžiojoje dalyje Šiaulių Apygardos teismo posėdžių lankiausi, liudytojų parodymus girdėjau, kaltinamųjų bei jų advokatų ginamąsias kalbas išklausiau.
Diskusijos socialiniuose tinkluose bei telefoniniai plepalai – kiečiausias įrodymas?
Ikiteisminio tyrimo objektu, be to, kas išvardinta įžangoje, tapo ir žiniasklaidos aptarinėjimai, ir, pasak liudininko Sigito Martinavičiaus, Klonio gatvėje sklandę budėjusiųjų plepalai bei gandai. Regis vėliau visa tokia „faktinė medžiaga“ šios bylos rezgimo procese tapo „neginčijamais įrodymais“, kuriais vadovaujantis sudarkyti ir toliau griaunami pilietiškų žmonių gyvenimai. Vieša žiniasklaidos, socialinių tinklų informacija, sklandę gandai ir masiniai to aptarinėjimai [facebooke ar telefoniniuose pokalbiuose] tyrėjų meistriškai buvo „sudėlioti“ į klausimus ikiteisminio tyrimo liudytojams. Taip buvo suformuota liudytojų teikiamos informacijos „kryptis“, prasidedanti apklausos protokoluose įrašytais magiškais žodžiais „man yra žinoma“. Sąmoningai ar dėl išsaugotų prosovietinių pareigūnų darbo tradicijų, liudytojų nebuvo paklausta „O iš kur tu žinai: girdėjai, matei, dalyvavai ar pan.?“ Šiaulių Apygardos teismas nepasivargino bent matematiškai paskaičiuoti, kiek ikiteisminiame tyrime tokių duotų parodymų teisme buvo paneigta, atsisakyta ir pan.
Renaldas Ščiglinskas savo kaltinimus „susiformavo“ pats?
Susipažinusi su man pasiekiama šios bylos medžiaga supratau dar vieną dalyką – Garliavos mergaitės ginti rinkosi neįtikėtino nuoširdumo žmonės. Tarkime, Renaldas Ščiglinskas nuolat savo iniciatyva filmavo įvykius Klonio gatvėje, juos viešino, kartais šio vyro turima medžiaga naudojosi didžioji žiniasklaida, socialinių tinklų dalyviai. Tačiau tyrėjai, vėliau surinkę jo įrangą, „sukūrė“ baisų nusikaltėlį. Iš esmės pilietiškas asmuo viešino savo pastebėjimus, nieko neslėpė, negudravo, neklastojo ir „surinko įrodymus prieš save“… Taip buvo sužlugdytas R. Ščiglinsko verslas, nes be kompiuteriuose buvusios darbinės medžiagos jo įmonė ilgai negalėjo vykdyti jokios veiklos.
Taigi, faktiškai kaltinimus susiformavęs pats ir juos tarsi „ant lėkštutės“ pateikęs tyrėjams, R.Ščiglinskas Šiaulių Apygardos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
„pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. – 80 MGL [3012, 80 Eur] bauda,
Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 168 str.1 d. – 90 MGL [3389,40 Eur] bauda.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL [3766 Eur] baudą.
Renaldą Ščiglinską pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“
Taigi, R.Ščiglinskas už pilietinį aktyvumą bei neabejingumą nubaustas, nes neva rinko ir paviešino informaciją apie privatų asmens gyvenimą, veikdamas moterų suburtoje „organizuotoje grupėje“, apie kurios buvimą teisme įrodymų nepateikta. Priešingai, teisme liudiję asmenys mažne vieningai tvirtino, kad Garliavos įvykių piko metu jokios organizuotos grupės ten nebuvo.
Aktyvų kaunietį turėtų paguosti tik tai, kad jis nesikėsino sugriauti Nepriklausomos Lietuvos pamatus, nes ikiteisminio tyrimo jam mesti kaltinimai, neva jis kvietė „viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, net Šiaulių Apygardos teismo teisėjams pasirodė neturintys pagrindo.
Andrejus Lobovas sistemai naudingesnis izoliuotas ar „apribotas“?
Ne vienas Šiaulių Apygardos teisme liudijęs asmuo sakė, kad A.Lobovą pažįsta kaip garsiai rėkiantį, tačiau išrėktų veiksmų nesiimantį žmogų. Tiesa, kovodamas prieš vaikų skiepus ar už blaivią Lietuvą jis kartais savo žodžius iliustruoja konkrečiais veiksmais. Tarkime, nuplėšia vyras svaigalų reklamą ir ją sugadina ar taip puola gelbėti skiepų bijančio vaiko, kad įkliūna teisėsaugai ir gauna eilinį teistumą. Todėl Šiaulių Apygardos teismo nuosprendis tarsi patvirtino jau susiklosčiusią teismų praktiką – A.Lobovas „naudingesnis“ sistemai izoliuotas ar turintis šiek tiek apribotą veikimo laisvę:
„Andrejų Lobovą pripažinti kaltu padarius nusilstamas veikas, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3. Ir 167 str. 1 d. – laisvės apribojimu atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. – laisvės apribojimu 1 metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3d ir 168 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“
Ilgai galvojau, kaip trumpai apibūdinti R.Lobovo „bausmę“: irgi dalyvavo nežinia ar buvusioje moterų suburtoje grupėje, kurios bent įrodymų užuomazgos byloje nerasta? Rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą? Bet išteisintas už tos informacijos skleidimą ar panaudojimą? Tai, ką, negi toje organizuotoje grupėje A. Lobovas turėjo privačių interesų ir rinko informaciją sau asmeniškai? Jo linkėjimai pareigūnei saldaus miego ir nepaskęsti balutėje – greičiau prevencija negu grasinimas, tačiau verkiant reikėjo teisėsaugai tą nenuoramą A.Lobovą apriboti ar izoliuoti. Kitaip veltui baudimai – pinigų neturi, o baudų, kitose bylose ir taip jau daug priskirta, bet… nesumokėta. Be to, apribojus laisvę triukšmingas vyras neturės galimybių ieškoti mergaitės Deimantės, kad DNR testu įsitikintų ir kitiems įrodytų, kad galimai tai jo dukra pradanginta.
Pasisekė A.Lobovui, kad jis išteisintas dėl kaltinimo pasikėsinus „smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“. Žmogui rusiška pavarde tokio kaltinimo patvirtinimas suponuotų bendradarbiavimą kone su pačiu V. Putinu…
Keturiems nuteistiesiems bausmės – vienodos, baudos – pagal turtinę padėtį?
Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Gintaras Banaitis ir Violeta Banaitienė Šiaulių Apygardos teismo yra pripažinti kaltais dalyvavę A. Skučienės nežinia kaip, kur ir kada suburtoje kažkokioje grupėje bei rinkę informaciją apie asmens privatų gyvenimą [Lietuvos Respublikos BK 167str. 1d.] ir nežinia, kur tą informaciją dėjo ir kam ji buvo reikalinga ar naudinga.
Tačiau piniginės baudos 90 jau diferencijuotos: G.Aidukas ir D.Kaminickas turės sumokėti po 80 MGL [3012,80 Eur], o vieni iš turtingesnių kaltinamųjų – Violeta ir Gintaras Banaičiai – atitinkamai turėtų sumokėti 90 MGL [3389,40 Eur] ir 100 MGL [3766 eur].
Beje, D.Kaminickas už mažne analogiškus kaltinimus ir Kaišiadorių teismo sprendimą jau yra išteisintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo.
Ir šį Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui žadėjo skųsti visi nuteistieji. Tad laukime tęsinio.
Ir dar – kad N.Venckienę ginantiems JAV kongresmenams būtų pateikta objektyvi informacija, Šiaulių teismo nuosprendis [visa apimtimi, t.y. ir su visomis gėdingomis klaidomis] yra išverstas į anglų kalbą ir stebina kitų valstybių teisininkus.
Taigi dar ne pabaiga.