Gavėnia krikščioniškajame gyvenime – tai keturiasdešimties dienų laikotarpis prieš Didžiojo Prisikėlimo šventę – Šv. Velykas. Šis laikotarpis skirtas susikaupimui bei atgailai ruošiantis Kristaus Prisikėlimui. Gavėnios Atgailos tikslas – atsisakyti to, kas traukia į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gėrį.
Istorijos nesuklastosi?
Lietuvos socialdemokratų partijai jokios gavėnios negresia, nes motininį šios organizacijos darinį Lietuvoje 1896 metais gegužės 1 dieną įkūrė laisvamaniška dauguma. Vėliau, 1918 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, partija transformavosi į Rusijos, vėliau – Sovietų sąjungos komunistinės organizacijos filialą Lietuvoje.
Atėjus Atgimimo laikotarpiui Lietuvos komunistai susigriebė, kad sovietinės praeities šleifas ištrins juos iš istorijos, todėl 1989 metų pabaigoje pasivadino nacionaline komunistų partija, t.y. deklaratyviai atsiskyrė nuo Maskvos.
Tačiau partijos strategai suprato, kad neužteks tokio „atsižegnojimo“, jei komunistinės valdžios nusikaltimus paliks dviem diedukams – Burokevičiui ir Jermalavičiui bei Co, likusiems prosovietinėje komunistų partijoje, todėl po 1991-ųjų sausio įvykių bei tų pačių metų rugpjūčio pučo sovietinė komunistų partija Lietuvoje buvo paskelbta už įstatymo ribų, t.y. uždaryta. Persivadinusi savarankiška Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama komunistų partija pakeitė pavadinimą ir 1990 metų gruodį tapo Lietuvos demokratine darbo partija.
Partinis meniu
Tačiau ir tokio buvusios sovietų represinės partijos nuodėmių „atsiplovimo“ nepakako, kad partija įsilietų į Europos tradicinių politinių organizacijų šeimą, tad teko grįžti prie ištakų. Todėl 2001 metų sausį buvusio Sovietų sąjungos komunistų partijos filialo darinys – Lietuvos demokratinė partija dar kartą – „persikrikštijo“ – susijungė su 1986-aisiais atsikūrusiais socdemais ir pasivadino Lietuvos socialdemokratų partija. Šias jungtuves „iš reikalo“ taikliai apibūdino politinių aforizmų maestro profesorius Vytautas Landsbergis. Paklaustas, kokią reikšmę Lietuvai turės dviejų kairiųjų partijų – LDDP ir LSDP – pasirašyta vienybės deklaracija, V.Landsbergis atsakęs, jog toji reikšmė priklausysianti nuo to, „kiek Lietuvos vartotojai mėgsta lakštingalų kotletus“.
Tais kairiųjų vienijimosi metais šių eilučių autorė dar priklausė konservatorių partijai, todėl ne kartą aiškino socdemų bičiuliams, ką toks jos partijos lyderio apibūdinimas reiškia. Tinka pats paprasčiausias, kiek šiurkštokas virtuvinis paaiškinimas: ir geriausia šeimininkė, vieno arklio mėsą sumaišiusi su vienos lakštutės, keptų toli gražu ne lakštingalienos, o arklienos kotletus. Tad nieko stebėtino, kad kukliam socdemų dariniui susijungus su skaitlinga Lietuvos demokratine darbo partija pastarosios esmė nepakito. Tik pavadinimas.
Na, dar ir regimybė. Mat po šio persivardijimo ekskomunistai galiausiai ir nepatirdami jokių nepatogumų – nenutrūko net partinis stažas (!) – lyg niekur nieko buvo priimti į europinių partijų šeimą. Todėl galime nė kiek neabejoti, kad ir dabar šio partinio „kotleto“ reanimacijai bus panaudotas kiekvienas istorinis faktas. Tik istorijos nesuklastosi, kaip ir atgailos – socialdemokratai gavėnios vis dar vengia. A.Brazauskas Lietuvos vardu žydų tautos už padarytas skriaudas atsiprašė, tačiau drąsos atsiprašyti savo tautiečių pristigo – lietuviai tebelaukia komunistų partijos palikuonių atgailos už dvasinį ir fizinį savo tautos genocidą sovietinės okupacijos metais.
Taikliausiai dabartinę socialdemokratų partijos situaciją savo Veidaknygėje yra apibūdinęs Gintautas Paluckas, vienas iš pretendentų į jos pirmininkus, surašęs pasaką jaunesniems apie tai, kaip socdemai „komunistais“ tapo“:
Seniai seniai (t. y. gūdžiais 1991–1992) buvo dvi partijos. Atkurtoji LSDP ir persitvarkiusi LKP, tapusi LDDP (tiems, kas nežino: komunistų partija, atgavus nepriklausomybę, buvo uždrausta, todėl Lietuvos komunistų partija pakeitė pavadinimą į LDDP – Lietuvos demokratinė darbo partija). LSDP – senąsias (nuo 1896 m.) tradicijas menanti, šimtą veiklos metų skaičiuojanti, tarptautinės Socialistų šeimos garbinga narė, bet neįtakinga, neskaitlinga. LDDP – įtakinga, skaitlinga, bet nelabai „graži“, t.y. su komunistų partijos šleifu. 1996 metais triuškinamai prapylus Seimo rinkimus, tiek LSDP, tiek LDDP suprato, kad po vieną čia toli nenuplauksi. LSDP stipriai trūksta organizacinės struktūros, o LDDP skandina Lietuvos komunistų partijos įvaizdžio paveldas. Long story short, prarijo partijų lyderiai savo ambicijas, nuoskaudas ir nusprendė gyvent susimetus.
Kitaip tariant, nutarė sudaryti santuoką iš išskaičiavimo. LSDP kraitis – „švarus“ įvaizdis, narystė Europos ir Pasaulio socialistų organizacijose, aiški ideologija. LDDP „šeimon“ parnešė įtakingus funkcionierius, aiškią ir tvirtą struktūrą, nekilnojamą turtą. Ir, aišku, naująjį junginio mega lyderį – prezidentą A.Brazauską.
LKP įvaizdžio paveldas atskiedė „švarų“ LSDP įvaizdį. LSDP aiškios ideologijos dantys atšipo į patyrusių LDDP lyderių technokratinį veikimo stilių. Suvienytosios LSDP priešinguose flanguose ilgam įsitaisė LDDP lyderiai ir „šakniniai“ LSDP. Nuo susijungimo praėjo jau 15 metų (13 iš jų iš vidaus mačiau ir pats). Daug dalykų pasikeitė, tačiau kai kurie keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi. Naujajai socdemų kartai teks pasistengt ;).“
Politinė statistika
Šiuo metu Lietuvos socialdemokratų partijoje yra per 20 000 narių. Pirmininkas – ekspremjeras A. Butkevičius. Seime šiai partijai teko septyniolika vietų iš 141, savivaldybių tarybose – 328 iš 1526 vietų, o EP – 2 mandatai iš 11.
Taigi, partija, pagarsėjusi kaip tikra pavadinimų keitimo čempionė, išgyvena ne pačius geriausius laikus ir ruošiasi gegužės pradžioje įvyksiančiam XXXV suvažiavimui, kuriame išrinks ir naują organizacijos lyderį.
Raseinių sociademokratai atsinaujina?
Taigi, kaip šiame istoriniame ir statistiniame kontekste atrodo Raseinių socialdemokratų atsinaujinimas, įvykęs praėjusį savaitgalį?
Ilgametis partijos lyderis, tarybos narys Antanas Kilčauskas atsisakė dar kartą kandidatuoti į Raseinių socialdemokratų partijos vadovo postą, todėl buvo išrinktas Garbės pirmininku. Anot jaunojo šios organizacijos nario Airino Jarmolajevo, kovo 18 dieną įvykusi partijos konferencija [148 delegatai] dirbo labai konstruktyviai. Artėjančiame respublikiniame partijos suvažiavime, renkant Lietuvos socialdemokratų organizacijos pirmininką, Raseinių socialdemokratai žada palaikyti Gintauto Palucko ir Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras. Pastarasis dalyvavo raseiniškių konferencijoje – kaip yra įprasta tokiuose tekstuose sakyti, „perdavė pirmininko A.Butkevičiaus sveikinimus“.
Į Raseinių skyriaus pirmininko postą buvo iškelti aštuoni kandidatai – septyni vyrai: Jonas Vazgys, Matas Skamarakas, Edmundas Jonyla, Gintautas Mikolaitis, Marius Bartusevičius, Stasys Bružas, Liudas Kavaliauskas – ir viena moteris – Savivaldybės tarybos narė Diana Kaupaitienė.
Ryškaus lyderio nebuvo, tad prireikė antrojo turo – jame kaip lygiaverčiai susikovė du pretendentai: Diana Kaupaitienė bei Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liudas Kavaliauskas.
Raseinių socialdemokratų partijos skyriaus pirmininku tapo Liudas Kavaliauskas. Pakalbintas naujasis vadovas pripažino, kad šioms pareigoms ryžosi gana nelengvu partijai metu, tačiau yra įsitikinęs, kad jo politinė patirtis bei organizacijos veiklos vizija padės prikelti partiją naujam gyvenimui. L.Kavaliauskas ketina patikslinti partijos narių sąrašus [šiuo metu skyriuje yra per 1100 narių], suburti daugiau jaunimo. Svarbiausiu skyriaus tikslu naujasis vadovas vadina sėkmingą pasiruošimą 2019 metų savivaldos bei 2020 metų Seimo rinkimams.
Skaitytojams priminsime, kad Raseinių socialdemokratai 2016-ųjų Seimo rinkimus prapylė totaliai, nes ir E.Jonyla, ir G.Mikolaitis neteko tautos pasitikėjimo mandatų. Ne ką geresni reikalai ir Raseinių savivaldybės taryboje, į kurią išrinkti net 7 šios partijos nariai. Kadencijos pradžioje jie buvo Raseinius valdančiojoje koalicijoje, turėjo stiprų administracijos direktoriaus pavaduotoją J.Kurlavičių, vėliau beveik metus dirbusį laikinuoju administracijos direktoriumi. Tačiau, regis, politinis apetitas buvo pernelyg didelis.
Raseinių socialdemokratai, dirbantys rajono savivaldybės taryboje, mažne metus buvo įsivėlę į skandalą – įsitraukę į procedūrų, pavadintų „nepasitikėjimo meru A.Griciui reiškimas“, maratoną jie aktyviai dalyvavo neteisėtai atleidžiant iš pareigų mero pavaduotoją G.Rašimienę bei administracijos direktorių A. Mielinį. Abu pastarieji teismo sprendimu buvo grąžinti į turėtuosius postus. Teisminiai procesai Raseinių biudžetui kainavo apie 70 000 eurų [per 240 000 litų] – tai savivaldybei ir rajono žmonėms be galo dideli pinigai, kuriuos buvo galima panaudoti socialiniams, švietimo bei kultūros projektams.
Tad galima suprasti, kodėl L.Kavaliauskas, paprašytas įvardyti vietos socialdemokratų nesėkmes ar padarytas klaidas, pasiūlė nesigręžioti į praeitį, o žiūrėti į ateitį.
Ką gi, matyt, Raseinių socialdemokratams klaidų pripažinimo bei atgailos gavėnia dar neišaušo.