„Mūsų Raseiniams“
Pernai prieš Naujuosius Raseinių taryboje susiformavusios valdančiosios daugumos politiniai cirkai tęsiasi. Dvi bylas Vyriausiajame administraciniame teisme pralaimėję politikai, toliau kerštauja merui Algirdui Griciui. Teismas pateikė net dvi išvadas, kuriose, didžiam naujosios valdančiosios daugumos nusivylimui, pripažino, kad Raseinių meras nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidė, nei įstatymams nusižengė. Be to, dviejų bylų laimėtojui buvo priteista 1646,02 euro bylinėjimosi išlaidų kompensacija.
Nusprendė, kad teismas suklydo?
Tačiau A. Gricius, šių metų birželio 17 d. gavęs pirmąją Vyriausiojo administracinio teismo išvadą, niekaip negalėjo atgauti jam priklausančių pinigų. Mažne po mėnesio, liepos 12 dieną, du Raseinių valdančiosios daugumos nariai – rajono Garbės pilietis Česlovas Kenstavičius bei teisės magistras Rosvaldas Kunickas – Tarybos vardu pasirašė prašymą Vyriausiajam administraciniam teismui. Jame abu politikai konstatavo, kad teismas, nuspręsdamas kompensuoti mero patirtas bylinėjimosi išlaidas, neva padaręs rašybos ar matematinę klaidą ir todėl turįs ją ištaisyti.
Plušėjo net penki teisėjai
Nors vasara – tradicinis teisėjų atostogų metas, tačiau laikinai einantis VAT pirmininko pareigas teisėjas Artūras Drigotas rugpjūčio 9 dieną sudarė penkių teisėjų kolegiją užsitęsusiam Raseinių detektyvui išspręsti.
Teisėjų kolegijai teko nelengvas uždavinys, nes kol šis darinys buvo suformuotas, Vyriausiąjį administracinį teismą pasiekė dar du Raseinių rajono tarybos vardu surašyti prašymai, kuriuos pasirašė jau vienas asmuo – teisės mokslus krimtęs ir teisės magistro laipsnį įgijęs, Liberalų sąjūdžio atstovas Rosvaldas Kunickas.
Turėtų susimesti iš savų
Visų trijų raštų tema yra ta pati – iš mero A. Griciaus atimti priteistas bylinėjimosi išlaidas, nors jis abi bylas ir laimėjo. Primename: abi šios bylos buvo inicijuotos valdančiosios daugumos politikų ir jiems jų vojažų po teismus išlaidos nebus kompensuotos. Vadinasi, beprasmiškų bylinėjimosi iniciatoriai privalėtų susimokėti iš savo kišenių apie 4000 eurų ir grąžinti gautas išmokas už Tarybos nario pareigų vykdymą tuo laikotarpiu, kai jie valandų valandas gaišo ieškodami mero nuodėmių ir kurdami vadinamąjį Raseinių tiesiogiai rinkto mero nuvertimo precedentą.
Be to, jei Raseinių valdančiosios daugumos politikai turėtų nors kiek sąžinės, tai ir mero bylinėjimosi išlaidoms susimestų iš asmeninių lėšų, kad dėl kvailų partinių ambicijų rajono biudžetas nekentėtų.
J.Kurlavičius patikino nesumokėjęs
Tačiau į politikų sąžinę apeliuoti – tas pats, kas bobutės gelda į mėnulį skristi. Prie visų prašymų ištaisyti neva teismo klaidą pridedamas laikinojo administracijos direktoriaus J. Kurlavičiaus patikinimas, kad liepos 28 dieną, t.y. daugiau nei prieš mėnesį, VAT išvadoje A. Griciui priteistos bylinėjimosi išlaidos dar nesumokėtos. Šį dokumentą derėtų laikyti tiesioginiu įrodymu, kad bent delspinigiai už laiku neįvykdytą teismo sprendimą pakimba ant vykdomosios valdžios atstovo J. Kurlavičiaus sąžinės. Beje, kaip ir antstolės Eurikos Rulienės paslaugų kaina.
Teismas klaidos nepadarė
Šių metų rugpjūčio 10 dieną posėdžiavusi Vyriausiojo administracinio teismo (VAT) išplėstinė kolegija – pirmininkas Arūnas Sutkevičius, pranešėjas – Romanas Klišauskas bei nariai Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė bei Laimė Baltrūnaitė – nustatė, kad š.m. birželio 17 d., VAT teikdamas išvadą, jog Raseinių meras A. Gricius nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ir priteisdamas jam bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, nepadarė nei rašybos, nei matematinės klaidos.
Galimai padaryta klaida prisidengdami, Č. Kenstavičius bei R. Kunickas greičiausiai siekė, kad būtų inicijuotas „esminis procesinio dokumento pakeitimas“. Be to, „patobulintu“ prašymu teismui valdančiosios daugumos atstovai ketino sustabdyti ir anstolės E. Rulienės veiksmus: jei būtų priimtas jiems palankus sprendimas, būtų panaikintas ir antstolės vykdomasis raštas, pateiktas Raseinių savivaldybei dėl mero bylinėjimo išlaidų apmokėjimo. Priešingu atveju, kam „tempti laiką“, nes delspinigiai (arba palūkanos) juk auga ir rajono biudžetas nuo to tikrai nukentės.
Tačiau galutine ir neskundžiama nutartimi Vyriausiojo administracinio teismo kolegija nutarė: jokių klaidų merą A. Gricių išteisinusioje išvadoje nėra ir antstolės vykdomasis raštas nenaikinamas. Pareiškėjo prašymas atmestas.
Buvo areštuota sąskaita
O kol vyko visa čia aprašinėjama bylinėjimosi biurokratija, anstolė E. Rulienė buvo areštavusi Raseinių rajono savivaldybės sąskaitą, kad į savo depozitinę sąskaitą pervestų merui priteistas lėšas. Tačiau, anot E. Rulienės, byla dar nebaigta, nes skaičiuojamos ir palūkanos. Laikinojo administacijos direktoriaus Jono Kurlavičiaus bei valdančiosios daugumos ambicijos, kerštavimas ar tiesiog uždelstas laikas atsiskaityti su meru kainuos visiems raseiniškiams.
Atmintinė rinkėjams
Naujoji valdančioji dauguma Raseinių savivaldybės taryboje susiformavo, kai prie opozicijoje buvusių judėjimo „Rasai“ atstovų (Aurelija Rimkienė, Steponas Nacius, Česlovas Kenstavičius), TS-LKD (Andrius Bautronis, Sigitas Vaičius), Lietuvos Liberalų Sąjūdžio (Saulius Matelis, Rosvaldas Kunickas), Visuomeninio rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“(Edgaras Juška) prisidėjo septyni valdančiąją koaliciją palikę socialdemokratai (Ona Babonienė, Linas Bielskis, Kazys Gediminas Galubauskas, Diana Kaupaitienė, Antanas Kilčauskas, Matas Skamarakas, Jonas Vazgys).
Taigi, iš 25 tarybos narių 15 ką tik išvardintų asmenų yra atsakingi už visas betikslio bylinėjimosi išlaidas. Beveik pusė jų – socialdemokratai. Darykime išvadas ir ruoškimės Seimo rinkimams. Gal jau gana tiek Raseiniuose, tiek ir visoje šalyje murkdytis socdeminių ambicijų makalynėje?
——————————————–
Redaktorės nuomonė
Turėjau dar vieną progą stebėti nepasotinamas politikų ambicijas ir kerštavimą, laimei, pasibaigusį asmeniniu kerštautojų apsijuokimu. Mano supratimu, visas šis Raseinių mero „vertimo“ precedentas vertas atskiros politologinės studijos, kuri atskleistų sistemines savivaldos ydas, leidžiančias susireikšminusiems provincijos politikams palikti be priežiūros jiems pavaldžią vykdomąją instituciją – savivaldybės administraciją. Ir nors teisininkai, su kuriais konsultavausi, skaitydami R. Kunicko bei Č. Kenstavičiaus pasirašytus prašymus, kur nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai ir punktai neturi nieko bendra su prašymo tekstu (pvz., dėl teismo nušalinimo… ir kt), linksminosi, mane pačią toks nekompetencijos ir įžūlumo derinys, pvz., raštuose teismui, kur esminė procesinio dokumento dalis vadinama vos ne korektūros klaida, ne juokais papiktino. Be to, esame dar vieno Raseinių precedento liudininkai: du tarybos nariai – Rosvaldas Kunickas, Česlovas Kenstavičius bei laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Jonas Kurlavičius pademonstravo savo viršenybę prieš teismus, t.y. parodė, kaip valdžia nevykdo teismo sprendimo. Šia situacija jau turėtų susidomėti prokuratūra, ilgai ir kantriai stebinti Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo ir kt. pažeidimus.
Todėl, kaip sakoma post factum, kai jau buvo aiškus Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos verdiktas, ir pasikalbėjusi su antstole E. Ruliene, kuriai teko prievarta, net areštuojant Raseinių savivaldybės sąskaitą, vykdyti teismo nutartį ir į savo depozitinę sąskaitą pervesti merui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, pakalbinau svarbiausius šios istorijos herojus.
Rosvaldas Kunickas ir toliau ieško teismo klaidų: „Yra tokia situacija pagal teismų praktiką padaryta klaida, kadangi ginčas vyko dėl teisės, o ne piniginių santykių. […] Yra paduoti apeliaciniai dokumentai, nes ginčas dėl teisės, o ne dėl materialiųjų interesų. Apie mero išlaidų kompensavimą nieko nežinau, nesu informuotas. Girdėjau, kad yra paduotas prašymas ištaisyti klaidą.“
Česlovas Kenstavičius yra įsitikinęs, kad Raseinių taryba jiems suteikė įgaliojimus ir šiam bylinėjimuisi: „Tą teisinį dalyką tvarkė Kunickas. Jis – vyresnis atstovas šiame reikale. Aš tik pasirašiau. Ar mūsų atsiliepimas pavėlavo? Nežinau, kad savivaldybės sąskaita buvo areštuota, kad merui priteistos lėšos jau pervestos, kad bus papildomų išlaidų. Aš informacijos negaunu.“
Jonas Kurlavičius komentuoti situaciją žodžiu atsisakė. Jis paprašė pateikti klausimus raštu ir pažadėjo trumpai atsakyti. Sunku suprasti tuos Raseinių valdžios žmones – kai bandžiau su jais susirašinėti elektroniniu paštu, paaiškėjo, kad ne visi moka kompiuteriais dirbti.
Pasiūlymus ieškoti politikų tiesioginėse darbovietėse ar budėti prie jų namų slenksčio iš karto atmečiau, nes, tarkime, Jono Kurlavičiaus tektų net Kauno rajone ieškoti.
Tačiau į mane labiausiai neraminusį klausimą, kodėl buvo nevykdomas 2016 m. birželio 17 d. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas ir dabar Raseinių savivaldybė turės daugiau išlaidų, gana mįslingą atsakymą „išpešiau“. Jonas Kurlavičius atsakė: „Tam yra priežastys…“
Jų ieškokime visi kartu.