Irena Vasinauskaitė. Misija – ištrinti istorinę atmintį?

LR Tautos istorinės atminties įstatymo projekto likimu Seime susidomėjau iš karto po to, kai išgirdau signataro Bronislovo Genzelio kalbą Vilniaus Antakalnio kapinėse prie signataro Romualdo Ozolo kapo. Jis pasakė: „Mane pritrenkė, kad prieš porą dienų R.Ozolo parengtas Istorinės atminties įstatymas, kuris buvo labai kvalifikuotas, Seimo buvo atidėtas arba atmestas. Tai rodo, kad mūsų kai kurie seimūnai dar iki šiol bijo istorinės atminties, kad nebūtų iškrapštyta tai, ką žmonės šlovino. Visgi mes turime garsiai kalbėti, kad niekšas buvo niekšu ir lieka niekšu, nesvarbu, kokios partijos rūbu jis apsivilks.“

Tris paras skyriau išsamioms įstatymo vėlimo, t.y. tam tikroms svarstymo studijoms pagrindiniame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Koks įspūdis?

Profesorius B.Genzelis – teisus ir jo epitetai, dedikuoti Seimui, – taiklūs.

Šito įstatymo reikia visuomenei, jaunosios kartos atstovams. Pagaliau metas valstybines šventes, atmintinas datas ir kt. minėti nuosekliai, tvarkingai, ne priešokiais, kaip tai daroma iki šiol Seime įkurtoje Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijoje. Istorija laikinumo nepripažįsta, o už istorikų ginčus bei savo asmeninių tyrinėjimų iškėlimą virš vieno ar kito laikmečio fakto įvertinimo – tiesiog neatleidžia. Tautos istorinės atminties tęstinumo sunaikinimas užtraukia mūsų išrinktiesiems nešlovę.

LR Tautos istorinės atminties įstatymas pradėtas svarstyti 2012 m birželio 29 d. Dokumentą rengiant dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Bronislovas Kuzmickas. Pirminiai idėjos iniciatoriai – Seimo narys Gintaras Songaila ir visuomenininkai – pastarųjų mūsų išrinktieji Aiškinamajame rašte nenurodė. Pastarasis dokumentas yra savotiškas lydraštis, kuriame paaiškinama tokio norminio akto būtinybė, įvardijamos visos teigiamos bei neigiamos pasekmės ir pan.

Vargu ar kas ryžtųsi ginčyti Tautos siekius puoselėti istorinę atmintį – Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Juolab kad įstatymas numato, kas, kaip ir kodėl mūsų istorinę atmintį globos, puoselės ir saugos. Iki šiol bent trys įstatymai Tautos istorinės atminties norminiam aktui deleguojamas funkcijas reglamentuoja taip: LR Nekilnojamojo kultūros paveldo, LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo bei LR Atmintinų dienų įstatymai. Jei Seimui priimtų LR Tautos istorinės atminties įstatymą, atsirastų visuomeninė institucija [Taryba], nustatanti, koordinuojanti istorinės atminties darbus. Jokių neigiamų teikiamo įstatymo pasekmių nenumatoma, kriminogeninei situacijai parengtasis įstatymas įtakos neturės. Priešingai, projekto teikėjai mano, kad atgaivinant visuomenės istorinę atmintį, kriminogeninė situacija galėtų net gerėti: susidarytų palankesnės sąlygos aktyviau bei organizuočiau domėtis Tautos ir Tėvynės istorija, kurios nedera teršti nedorais darbais ar elgesiu ir pan. Tiesa, Seimo aiškinamajame rašte užsimenama, kad projektas gali turėti nežymios įtakos verslo plėtrai, tačiau nepasakoma – kokios.

Taigi, ką dar per paminėtas tris paras išsiaiškinau ir kokias problemas net trejus metus rengdami ir svarstydami LR Tautos istorinės atminties įstatymo projektą bandė įveikti mūsų parlamentarai?

LR Seimo Teisės departamentas vis rasdavo kokių nors smulkių, vos ne stiliaus korektūrų, kad pagrindinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tobulintų projektą. Dar praėjusios kadencijos Seime konservatorius Julius Dautartas į Tautos istorinės atminties Tarybą siūlė įrašyti bene daugiausiai Lietuvos okupacijos baisumų patyrusius Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narius. Seimo narys Valentinas Stundys [TS-LKD] pastebėjo, kad Taryboje turėtų būti Lietuvių katalikų mokslo akademijos, jo kolega Povilas Gylys [DK partija] – pasigedo Lietuvos Helsinkio grupės atstovų. Komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė [Darbo partija] – norėjo, kad formuojamoje Taryboje nedirbtų Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, LRT generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Lietuvių Katalikų mokslo akademijos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ žmonės. Šviesios Atminties Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, V.Stundys, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis ir Rima Baškienė pateikė siūlymą sugrąžinti į Tarybą beveik visus A.Pitrėnienės iš jos formaliai „išbogintus“. Tuomet sunerimo Viktoras Fiodorovas, Gintaras Tamošiūnas, Valdas Skarbalius ir Vilija Filipovičienė – tarsi kompromisinėje projekto pataisoje pasiūlyta iš Tarybos vėl išbraukti „Pro Patria“ jaunimą, nors įstatyme teigiama, kad Tautos istorinės atminties Taryboje turėtų dirbti bent dvi jaunimo organizacijos [Lietuvos jaunimo organizacijų taryba tiko visiems gyvenimo atvejams]. Ir taip toliau, ir panašiai. Vieni Seimo nariai prisimindavo, ką nors į įstatymo projektą įrašyti, kiti paskubėdavo išbraukti… Toks „intensyvus“ norminio akto tobulinimas vyko beveik trejus metus. Pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturėjo tik Europos teisės departamentas.

Paklaidžiojusi po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ilgamečių svarstymų dokumentus, susidariau įspūdį, kad jau buvo galima įkurti ne tik visuomenininkų Tarybą, bet ir dar vieną – Švenčių – ministeriją. Lietuvos parlamentarai, manau, mieliau įsteigtų saviems iš biudžeto mokamas darbo vieteles, nei pasitikėtų be atlygio istorinę atmintį puoselėjančiais savanoriais.

Šį pavasarį, kai Lietuva ruošėsi Didžiojo Prisikėlimo šventei, Amžinybėn išėjo du nepriklausomybės akto signatarai – Algirdas Vaclovas Patackas ir Romualdas Ozolas. Abu jie rengė LR Tautos istorinės atminties įstatymą ir pastarasis, regis, savo trečiosios versijos svarstymą š.m. balandžio 7 d. pasitiko šiems dviem kūrėjams dar neatgulus gimtojon žemelėn. Minėtos dienos rytinis Seimo posėdis prasidėjo pirmininkės Loretos Graužinienės kvietimu tylos minute pagerbti abu išėjusius signatarus. Pagarba galėjo būti ne valdiška, apsimestinė, jei tą dieną Seimas Tautos istorinės atminties įstatymą būtų priėmęs… Po trumpų kalbų, kurios prilygsta replikoms, apsikeitimo, įstatymo projektas atmestas ir vos ne vos pakako balsų, kad grįžtų į tą mėsmalę, kuri pagal Seimo Statutą vadinama tobulinimu…

Siūlau susipažinti su ištrauka iš 2015 m. balandžio 7 d. LR Seimo VI [pavasario] sesijos rytinio posėdžio Nr.226 stenogramos.

10.26 val.

Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631(3) (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631.

Pranešėjas – gerbiamasis V. Stundys. Svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, diskusijos įvyko, visi išsakė nuomonę šiuo klausimu, dabar reikia svarstyti pasiūlymus. Kolegos, dabar yra pasiūlymai. Dėl 10 straipsnio – Seimo narė A. Pitrėnienė. Gerbiamoji Audrone, labai trumpai pristatykite. Galbūt iš karto ir antrą pristatykite, jūsų du pasiūlymai, o pranešėjo paprašysime pakomentuoti. Aš manau, kad čia pakankamai viskas aišku.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ar kur pritarta, ar kur nepritarta?

PIRMININKAS. Kur pritarta. Protokoliškai jūs turite pasakyti, ką siūlote. Paremti mums reikia 10 balsų. Čia yra 10 straipsnis. Pasiūlymas dėl 10 straipsnio 1 ir 2 dalių.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kad čia yra visuomeninė patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais. Toks yra siūlomas taisymas, kad „taryba yra visuomeninė patariamoji institucija“. Kad nebus atlyginimai mokami, kad nebus reikalaujama pinigų, kad visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija bus taryba.

PIRMININKAS. Dėkojame. Pranešėjas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmininkė pasakė, kad komitetas bendru sutarimu pritarė šitam pasiūlymui. Jis yra svarbus. Atkreipiu dėmesį, kad reaguoja į tai, kuo kartais imama šita taryba kaltinti, arba inkriminuojami kokie nors keistoki nuogąstavimai, kad čia bus kuriama kokia nors biurokratinė institucija, kur bus mokami atlyginimai, kad tai bus kažkoks didelis galios centras. Taigi šita pataisa labai aiškiai sako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija, ir ji yra patariamoji, ji atlieka patariamąjį ekspertinį vaidmenį, ir tiek. Bendru sutarimu. Jokių problemų dėl to nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Antrasis pasiūlymas. Šitam pasiūlymui gal galime pritarti bendru sutarimu? Aš manau, kad komitetas pritarė, čia nėra prieštaraujančių. Labai ačiū. Dėl antrojo pasiūlymo.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tai yra susiję su prieš tai teiktu pasiūlymu, nes jeigu jau yra institucija visuomeniniais pagrindais, patariamoji, tai lygiai taip pat yra mano kitas pasiūlymas, kad taryboje dirbantys asmenys taip pat dirba ir atlieka savo pareigas visuomeniniais pagrindais, kad žmonės nesitikėtų gauti atlyginimo už šitą darbą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, nes tokia yra šitos tarybos kūrimo koncepcija. Šita pataisa tik dar aiškiau pasako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti patarėjų ir ekspertų institucija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, abiem pasiūlymams, kuriuos pristatė komiteto pirmininkė ir pranešėjas pasakė komiteto nuomonę, mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu visiems pasiūlymams, kuriuos teikė A. Pitrėnienė.

Dabar dėl kitų pasiūlymų. Seimo narys V. Stundys. Galbūt jūs ir pakomentuokite, ir pasakykite komiteto nuomonę.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš šitos gausos pasiūlymų dėl 10 straipsnio 2 dalies patys pagrindiniai yra visa aprėpiantys. Yra komiteto pirmininkės A. Pitrėnienės pasiūlymas ir Seimo narių grupės (A. V. Patacko, V. Stundžio, A. Dumčiaus ir kitų) pasiūlymas. Šis antrasis pasiūlymas integruoja ir kolegos P. Gylio pasiūlymą. Galvočiau, kad iš esmės pakaktų svarstyti A. Pitrėnienės ir Seimo narių grupės siūlymą. Visi kiti yra tik tarpiniai.

PIRMININKAS. Gal jūs galite atsiimti savo pasiūlymą? Gerai, mes konstatuojame, kad V. Stundys atsiėmė savo pasiūlymą. O gal gerbiamasis P. Gylys pritars komiteto nuomonei? P. Gylio nematau salėje.

V. STUNDYS (TS-LKDF). P. Gylio pasiūlymas yra integruotas į Seimo narių siūlymą. To siūlymo, aišku, nėra A. Pitrėnienės pataisoje.

PIRMININKAS. Tai viskas čia gana aišku, ar ne? Ar mes visiems pasiūlymams, kurie yra dėl 10 straipsnio, kuriems pritarė ir komitetas, galime pritarti iš karto bendru sutarimu? Didelių prieštaravimų čia tikrai nėra. Gerai. Visiems pasiūlymams dėl 10 straipsnio pritarė ir komitetas, ir pritarė mūsų Seimas bendru sutarimu.

Tiesa, dar dėl Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet jei mes sakome, kad bendru sutarimu pritariame komiteto pritartiems pasiūlymams, tada A. Pitrėnienės siūlymas iš karto yra atmetamas.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, čia tokie techniniai dalykai. Aišku, viskas gana aišku, viskam yra pritarta, visam 10 straipsniui komitetas pritaria. Mano pagalbininkė pasufleravo, kad galbūt reikėtų atskirai, bet aš manau, kad mes Statuto nepažeisime, nes viskas gana aišku yra, čia tik formalumai lieka, ir tiek. Todėl siūlau bendru sutarimu pritarti visiems pasiūlymams, kuriems pritarė ir komitetas, ir, matau, Seimas pritarė. Visus svarstymus kaip ir baigėme.

Tiesa, dar dėl datos. Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymas yra dėl datos. Gal reikėtų apsvarstyti? Čia siūlo, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėl datos galime pritarti bendru sutarimu, tam pritarė ir komitetas?

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Būtų labai svarbu dėl to, kad yra lydimųjų, reikės reglamentuojančių dokumentų. Mes atkreipėme Vyriausybės dėmesį. Ir kad galiotų tik nuo liepos 1 d., o ne nuo priėmimo dienos. Tai irgi yra labai svarbu, nes reikia palikti laiko Vyriausybei sutvarkyti reglamentuojančius aktus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkoju pranešėjui, dėkoju komitetui už įstatymo pristatymą, už pakomentuotus visus pasiūlymus. Šio klausimo svarstymą baigiame. Norinčių kalbėti už, prieš yra. Nuomonė už – V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal per daug dėl to įstatymo projekto ir kalbu, bet neabejotinai reikia visiems mums, ko gero, žinoti vieną aplinkybę. Ją diskusijų metu esu sakęs, šį kartą noriu dar kartą aiškiai akcentuoti, kad iki šiolei, iki šios kadencijos, kelias kadencijas prie Seimo veikia Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, kurią paprastai sudarydavo akademinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai ir keli Seimo nariai. Teisės departamentas visada turėdavo pastabų, kad ši komisija yra nestatutinė, tačiau ji atlikdavo labai svarbų mūsų parlamentarizmo istorijos tyrimo ir jos datų įprasminimo darbą, kurio šiuo metu iš esmės niekas nedirba. Tai viena.

Antra. Nesant tos komisijos, iš tikrųjų atsiranda organizacinis stygius, kai nebėra vykdomosios valdžios pastangas koordinuojančios institucijos įprasminant mūsų valstybingumo datas ir jas paminint. Taigi ši komisija iš esmės užimtų šią vietą, atliktų šią misiją.

Trečias dalykas. Buvo diskusijų, kad nėra tokio objekto kaip istorinė atmintis, kad čia yra koks nors dirbtinis dalykas. Aš tiesiog noriu priminti, kad Vilniaus universiteto mokslininkai vieno mokslinio projekto pagrindu parengė Lietuvos istorijos politikos gaires. Tose gairėse kaip tik ir yra svarstomi ir istorinės atminties politikos dalykai, beje, patys mokslininkai siūlo įsteigti ir tokią Lietuvos istorijos atminties tarybą. Galiu pacituoti profesorius, kurie rengia tas gaires. Profesorius R. Lopata, profesorius A. Eidintas, profesorius A. Jokubaitis, profesorius V. Radžvilas, daktaras B. Gailius ir t. t. Tai yra mokslininkų parengta rekomendacija mums, politikams. Taigi ji, manau, mums turėtų būti svarbi, mes išspręstume dėl iki šiol esančios tuščios nišos – dėl valstybinių švenčių, jubiliejinių metų paminėjimo organizavimo procedūrų ir tvarkos. Taigi raginu visus tikrai balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų didžioji problema yra ta, kad tarp to, kas yra deklaruojama ir ką dabar kalbėjo vienas iš šio projekto iniciatorių ponas V. Stundys, ir tarp to, kas yra parašyta, yra didžiulis skirtumas. Todėl ir kyla įvairiausių interpretacijų, todėl aš galėčiau vardinti taip pat didelius sąrašus istorikų, kurie yra prieš tokį projektą, manydami, kad jis yra ydingas iš esmės.

Jei mes pažiūrėsime į šio projekto funkcijas, tai jos toli gražu neatitinka to, ką kalba ponas V. Stundys. Tai yra kur kas platesnės funkcijos, tai yra įvairių programų rengimas, politikos formavimas, ataskaitų apie istorijos politikos būklę teikimas Seimui, įstatymų projektų iniciatyva ir panašiai. Man atrodo, kad iš šito nesusipratimo kyla visos kitos problemos, kaip antai, dėl tarybos sudėties. Jeigu tai yra renginiams organizuoti skirta taryba, tai jos sudėtis turi būti kitokia, jeigu politikai formuoti, tai sudėtis vėl turėtų būti kitokia. Aš siūlyčiau grąžinti iniciatoriams šį projektą tobulinti ir paprašyti, kad jie apsispręstų, kam jis yra skirtas, kokia jo paskirtis, ir pasikviestų į diskusijas ne tik tuos istorikus, kurie pritaria, tačiau ir tuos istorikus, kurie kelia pagrįstų abejonių ir siūlo gerokai plačiau diskutuoti apie apskritai tokio įstatymo reikalingumą ir apskritai apie istorijos politiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto buvo išsakytos nuomonės už ir prieš, kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-4631, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 7, susilaikė 56. Po svarstymo šiam įstatymo projektui yra nepritarta.

Kokių būtų pasiūlymų? Dabar mes turime arba grąžinti, arba atmesti. Po balsavimo repliką turit teisę. Prašom, kolega.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stulbina mane toks balsavimas. Įstatymas, kuriame yra pasakyta paprastas dalykas, kad tautos istorinę atmintį reikia įamžinti. Aš suprantu, kai dėl to pasimeta buvę komunistai, dabartiniai socialdemokratai, nes nežino, kas yra ta tautos istorinė atmintis ir ką čia reikėtų saugoti. Bet visi kiti kodėl dabar pasimeta? Kodėl pasimeta istorikai staiga, nebežino, kokią atmintį reikia išsaugoti? Aš dėl to tik galiu ir suprasti, kodėl tie balvonai nuo Žaliojo tilto niekaip nenulipa.

PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, man atrodo, kad visiems yra aišku, kad reikia, kad Lukiškių aikštėje stovėtų paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Buvo konservatoriai valdžioje, jūs buvote premjeras, mes dabar valdžioje, o šis klausimas nejuda. Ar tai reikia įstatymo? Kam čia tų įstatymų ir tų komisijų? Kam čia tų absurdų daryti? Ar neaišku? Yra visos datos suminėtos. Ar nežinome, kad reikia švęsti Vasario 16-tą, Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, Tremties dieną? Aš nežinau, ką jūs čia kuriate ir ko jūs norite? Geriau darbus darykime, o ne užsiimkite kažkokių komisijų kūrimu!

PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom, kolega.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš po šventų Velykų kolegoms štai čia dešinėje pusėje norėčiau palinkėti mažiau moralizavimo, daugiau pozityvo. Čia yra geriausias patvirtinimas, kad diskusijų buvo nepakankamai, buvo girdima, ko gero, tiktai suprimityvintai viena pusė, kuri sakė, kad visa tai mes galime sudėlioti ir per daug plačius dalykus į įstatymą. To rezultatas šiandien yra toks balsavimas. Mes, liberalai, ne sykį sakėme, kad tai nebuvo pats geriausias kelias ydingą situaciją, kokia yra su šventėmis ir kitais dalykais, spręsti štai tokiu unifikuojančiu būdu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti paprastą dalyką, kad niekas iš šiandien kalbėjusių ir aną kartą per svarstymą nepateikė nė vieno konkretaus šito įstatymo ydingo straipsnio. Niekas nekritikavo nė vieno straipsnio. Tiesiog buvo nueita lengviausiu keliu ir atmesta.

Dar daugiau, kolegos, aš jums pasakysiu. Šis įstatymas galėjo atlikti labai svarbų vaidmenį ir tuose informaciniuose karuose, kurie dabar kariaujami prieš mūsų valstybę. Nes svetimas istorinis naratyvas yra labai puikiai panaudojamas priešiškoje propagandoje.

Ir pabaigai pasakysiu. Šiandien mes pradėjome posėdį ir pagerbėme tylos minute du neeilinius mūsų valstybės politikus, asmenis. Aš tik noriu priminti, šitie asmenys buvo tarp šito įstatymo kūrėjų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V. Fiodorovas.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš šiek tiek tokiu taikesniu klausimu, norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Anušauskas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad Seime egzistuoja parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“, jeigu kas nors nežinojote. Spėju, kad daug kas ir nežinojo. Šiuo atveju istorinė atmintis – tai, be abejonės, kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Mes negalime kaip nors tą istorinę atmintį įsprausti į rėmus. Tačiau atkreipsiu dėmesį ir kolegų liberalų, kai kalbama apie diskusijas, tai reikia jose ir dalyvauti. Šiuo atveju aš norėčiau pakviesti į Istorinės atminties grupės artimiausią posėdį įsijungti ir kolegas liberalus, tada nekalbėsime apie moralizavimą, kalbėsime apie konkrečius dalykus, konkrečius siūlymus, kuriuos, tikimės, jūs išsakysite drąsiai, atvirai. Atkreipiu dėmesį, komitete daugelis klausimų buvo apsvarstyti bendru sutarimu, labai keista matyti tokį balsavimą salėje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos replikos po balsavimo. Mes turime vis dėlto priimti sprendimą, ar mes grąžiname iniciatoriams tobulinti arba mes įstatymo projektą atmetame. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikymo nėra, arba – prieš, arba – už.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 43. Įstatymo projektas Nr. XIP-4631 yra grąžintas iniciatoriams tobulinti. Dėkoju.

Lygiai per 19 min Seimas pamynė Lietuvos signatarų A.Patacko ir R.Ozolo atminimą bei pasityčiojo iš dar gyvų kovotojų už Lietuvos laisvę. Tauta turi žinoti savo… nekartosiu signataro Bronislovo Genzelio įvardijimo, sakykim taip: veikėjų vardus, todėl susipažinkite, kaip balsavo jūsų išrinktieji (žiūrėkite ČIA).

P.S. Prisipažinsiu – sekti bent vieno Įstatymo projekto Seime svarstymo eigą yra labai sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Tačiau rekomenduočiau kiekvienam rinkėjui – pasirinktinai susipažinkite su bet kurio Seimo komiteto veikla. Išanalizuokite bent vieno įstatymo ar pataisos priėmimo istoriją. Paskaitykite posėdžių stenogramas, kad pajustumėte, kiek arogancijos ir nemeilės Tautai sklinda iš išrinktųjų pasisakymų. Patikėkite – bus labai lengva apsispęsti balsuojant 2016-ųjų metų rinkimuose.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
67 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Nida

Nesutinku, jog seimas pamynė Ozolo ir Patacko atminimą, kai nepriėmė įstatymo. Seimas yra tam, kad diskutuotų, o ne paklustų.

Pragmatikas

Esama valstybės biudžetui pigesnių diskusijų klubų…

Hmm

Jei studentas P. Kruopis tvarkys Tautos atmintį, ačiū, gal nereikia.

Tomas

Prie visos pagarbos Patackui, Ozolui ir Vasinauskaitei abejoju Tautos atminties įstatymu. Gaila, kad autorė nagrinėja, kas ką apie įstatymą pasakė, bet ne patį įstatymą. Įstatymas keistas, labai keistas. Paskaitykite.

Al.

Komunistai čekistai ir slavai parodė budrumą ir nepraleido keistojo įstatymo. Kam reikalinga tautai istorinė atmintis, jei pati tauta nereikalinga ?

Jasha

didžioji Lietuvos nelaimė kvazipatriotai su žemu, kaip tvarto slenkstis IQ, kurie nesupranta, jog tokio įstatymo priėmimas kaip tik ir naikintų istorinę atmintį, nes ji taptų suvalstybinta, biurokratizuota ir kontroliuojama klerkų, kurie su istorija, juo labiau istorijos mokslu, neturi absoliučiai nieko.

Internauts - Tomui

Kur paskaityti?
Ar jis nekvepia istorine cenzūra?
Nuo senų laikų istorija nuolat iškraipoma politinių, religinių ar net ekonominių tendencijų.
Sutikčiau, jei tokia taryba prižiūrėtų , kad istorija nebūtų tendencingai iškraipoma.
Nes kas yra istorija? Jei ne TAUTOS BIOGRAFIJA. Per ilgai mes šią biografiją leidom už mus rašyti svetimiems, kaimynams. Be abejo, turim perimti ją į savo rankas.

Internauts

Kubiliaus pasisakymas dėl Žaliojo tilto skulptūrų man kaip tik ir pakvipo politine tendencija. Juk tai ne kokie kulto paminklai svetimam vadui, nugalėtojui okupantui. Tai irgi istorinė relikvija apie mums primestą socialistinio realizmo „meną”. Kam tai užmiršti? Gal ir nereiktų jų restauruot už mūsų pinigus, bet ir perkelinėt į Grūto parką Malinausko bizniui už mūsų pinigus irgi nesiūlyčiau. Lai pats ir persikelia. O kam kliudė ta moters skulptūra Kryžkalnyje? Tokį istorinių faktų trynimą laikau poliizuotu. Jei jau šalinti okupantų pėdsakus, tai šalinti visus. O tai reiškia – šalinti ir tas 50 cerkvių, kurias per 50 metų pastatė caras aiškiausiai matomose Vilniaus, kauno ir kitų miestų vietose ir kurios stovi tuščios, bet Putinui leidžia varyt pasauliui propagandą, kad čia nuo seno slaviškos… Skaityti daugiau »

Irena Vasinauskaitė

Gerbiamieji komentatoriai, norėčiau paklausti, kuris iš Jūsų yra padirbėjęs Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijoje ? Ar žinote, kad jau kelias kadencijas tokia seime veikia ir jai paprastai vadovauja tuo metu Seimo pirmininku išrinktas politikas. Toje komisijoje, pagal poreikį, susirenka akademinės bendruomenės atstovai, visuomeninių organizacijų bei seimo nariai. Susibėgama priešokiais, kai ant nosies kokio atmintino istorinio įvykio jubiliejus ar kas nors pasidomi, kaip bus mūsų valstybėje paminėta viena ar kita reikšminga data. Nėra jokio nuoseklumo, nekuriama Tautos istorinės atminties tradicija – minėti, gerbti, ateities kartoms perduoti garbingą savo valstybės praeitį. Aš esu dalyvavusi šios komisijos darbe, kuomet seimo pirmininkais buvo V.Landsbergis, Č.Juršėnas ir I.Degutienė. Nesu nė vieno iš šių politikų fanė, bet, manau, neprieštarausite, kad buvo,… Skaityti daugiau »

Internauts

visgi perskaičiau.
Visai ne taip kaip įsivaizdavau. Kažkokie niekai dėl valstybinių švenčių.
Kam tai vadinti istorine atmintimi, jei taryboj nei vieno istoriko?
Įspūdis toks, kad ~Kubilius su Ažubaliu komentavo nė neperskaitę.
Gilinosi tik Kuodytė ir jos nuomonei pritariu.
Jausmas toks, kad kažkas nori gauti Valstybinėms šventėms nuolatinių lėšų, įdarbinti savus rengėjus ir pastatyt kaip Kremliaus tribūnoj privalomai stovėt tarybą su Prezidentu, vyriausybės nariais ir pan. gal dar privalomas „pionierių” t.y. skautų eitynes organizuos, gal kariuomenės paradus… vienžo kaip Rusijoj. Jei klystu, pataisykit.

internauts nesupranta

kam tai vadinti „istorine atmintim”, jei tai tik valstybinių švenčių renginiai. Istorinė atmintis, mano manymu, tai tautos ISTORIJA, biografija, taip sakant. Įskaitant ir etninę kultūrą su dainomis ir šokiais, religiją, kalbą, netgi tautinę filosofiją/mentalitetą. Nes pažiūros kaip ir klaidos perduodamos iš kartos į kartą, jei jos laiku neišaiškinamos. Taip vadinama KARMA ir yra ne kas kita kaip KVAILUMO/neišprusimo įstatymas. Laisvės siekianti tauta niekaip neišsivynios iš priklausomybės nuo šio vergystės dėsnio, jei neišsiaiškins savo klaidų. Tai kaip nuodėmių išpažinimas. Patosas apie praeitį tinka tik vaikų protui. Tačiau negalima leisti ir kad kiti diktuotų mums savo sąlygas ir kaltų į atmintį vien kolektyvinį kaltės jausmą kaip kad darė Antifa vadovas Dovyd Katz, drausdamas perlaidoti mūsų tautos lyderį Juozą Brazaitį Kauno kapinėse. Nežinodami… Skaityti daugiau »

žinoma,

Istorijai reikia skirti išskirtinį dėmesį. Save su tauta pirmiausiai identifikuoja būtent tie, kurie daugiausiai domisi tautos istorija. Taigi būtent tauta kaip istorijos veikėjas palankiausia valstybingumo idėjos išsaugojimui ir patriotinės, o ne emigracinės sąmonės formavimui. Minėjimai, jubiliejai, paminklai, istoriniai didvyriai turi būti skelbiami, o su jais susiję projektai finansuojami ne pagal atskirų interesantų pačiulbėjimą į atsakingų institucijų ausis, o nuosekliai formuojant tautos atmintį instituciniu lygiu ir nepartinėje aplinkoje. Kartu būtinas nuoseklumas ir mokykliniame istorijos mokyme parenkant pagrindinį istorijos veikėją vadovėliuose. Ar šito imsis Taryba?

Atsakymas nesupratusiems iš pirmo karto

Šiauliuose Garliavos įvykių minėjimo monopolis išskirtinai priklauso aktyviam Drąsos kelio partijos skyriui. Nesistenkite priversti ką nors su juo konfrontuoti, pakaks, kad žmonės susinervina, kuomet Naglis Puteikis jų pinigų paprašo. Apverslite trolinimo plokštelę, nes tai ne darbas, o supratingumas.

hmm..

nesenai angliškoj wikipedijoj aptikau didžiulį maskolių straipsnį apie kalbų kilmę. ?Ten neva „mokslininkų” įrodyta, kad lietuvių kalba yra kilusi iš slavų kalbų. Tiesiog viena jų atšaka.
Taigi kremlinė propaganda ir čia dirba rašo mūsų istoriją ir aiškina visam pasauliui. O ar yra kas mūsų istoriją rašo ir talpina angliškoj wikipedijoj? O jei ir patalpintų ar rusai nepertaisytų? Juk ir ši internetinė enciklopedija jau turi administraciją, kurios vadovė yra emigrantė iš Rusijos.
Aišku, kad info karas vyksta visais frontais. Nors pačios istorijos suplitizuot nereiktų, bet politika istorijos atžvilgiu turi būti rimta. Ir čia turėtų dirbti rimti istorijos specialistai. Žinoma, ne tik istorikai.

Šv.kaimo Jurgis to autorei

apie Garliavą yra kiti straipsniai. Kulniuok, jei nežinai ką pasakyti šia tema.

Letas Palmaitis Autorei

Protaujantiems viskas seniai aišku, gerbiamoji Autore, o visus faktus reikia rinkti ir skelbti knygomis platinant kol kas dar laisvu internetu bei pasilaikyti Paskutiniajam Teismui, kad būtų akivaizdu, kas ir už ką teisiamas ar išteisinamas.
Niekas nieko negrąžins, nes per „laisvą kapitalo, prekių ir [perteklinės, o todėl badu marinamos varinėjant iš šalies į šalį] darbo jėgos judėjimą” „istorinė atmintis” panaikinama, kaip NEREIKALINGA IR KENKSMINGA, kartu su tautomis ir nacionalinėmis valstybėmis: quotes.liberty-tree.ca/quote/david_rockefeller_quote_103d

Nuo kurio galo?

Jeigu trys paros sėdėjimo – argumentas, tai sėdėjimas šešas arba šeiošiolika – visiškai užmušantistis. Sukurti dar keliolika komisijų, priimti kelias dešimtis įstatymų, reglamentuojančių atmintį, patriotizmą ir kt., kiek išneša sveikata, fantazija, sveikas protas ir sėdėjimą atlaikantis krėslas. Po to pasiginčyti, pasidalyti nuopelnais, užsikabinti medalius ir t. t. Tautos atmintis bus išsaugota, visi bus laimingi, mylintys Tėvynę. Taigi, valio!

Letas Palmaitis hmmmui  2015-04-26 13:56

Kodėl nepateikiate nuorodos? Internetas kol kas laisvas, o Vikipedija, jei svarstomi klasika tapusieji dalykai, yra gana patikimas resursas. Straipsniai apie lietuvių kalbą ir baltų kalbas rašomi arba geriausių lietuvių ir latvių kalbininkų, arba pasaulinio garso autoritetų. Jei šioje srityje kas nors sugalvotų parašyti nesąmonę, tai būtų momentaliai sukritikuota ir pašalinta. Maskolijoje būta žymių baltistų ir dar laikosi gana rimta kalbotyros tradicija. Todėl jie patys niekad niekam neleistų rašyti nesąmonių ir žeminti save pasaulio akyse. Paties informacija arba klaidinga (reikia Pačiam ir tikrinti), arba melaginga.

internauts

Gerbiamas Palmaiti, dedatės daug žinantuis, o ar žinote kas administruoja lietuvišką Wikipediją? Dar prieš porą metų ieškojau gyventojų surašymo duomenų ir radau, kad tarpukary Lietuvoj gyveno apie 160 000 žydų. Šiandien jei užeisit į šį puslapį jau demografinių duomenų neberasite, nors puslapis gerokai praplėstas. Žinau, kad nežinot, kas administruoja, tai pasakysiu, kad paskirtas administruot yra žinomas hakeris Mykolas OK, kitaip tariant – Nikolaj Okulič-Khazarin. Dar keli, kurių viena Uspaskio globotinė. Gaila, kad neišsisaugojau nuorodų. Nesakai, kad dirbama blogai, bet tendencingos redakcijos esama. . O su angliška Wikipedija taip pat įvyko pokyčių, kai ši nepriklausoma enciklopedija ėmė priklausyt nuo WIKIMEDIA FUNDATION, „nepelno siekiančios organizacijos”. Šis pokytis įvyko kažkur apie 2013 metus. . Ir aplamai, ar Jums niekad nekilo įtarimas, kodėl internete… Skaityti daugiau »

Pragmatikas

Tai užsukite į internetinę enciklopediją Lietuvai, ponai. Ir vertinkite

Nuoroda

ELIP – ENCIKLOPEDIJA LIETUVAI IR PASAULIUI. GALITE TAPTI TALKININKAIS…

hmm..

šiaip internete, kalbant apie indoeuropiečių kilmę, vyrauja sunkiai paneigiamos Gimbutas/Gimbutienės kurganų kultūros teorijos.
Išsiaiškinau ir kas bando lietuvius suslavinti. Tai greičiausiai žydochazarų kilmės migrantas Anglijon Dovyd Anthony, parašęs keletą veikalų su Nikolai Vinogradovu, Strashnyj F., Volchenkovas, Koryakova…
Mokslininkų DNR tyrimaai 2015 patvirtino Gimbutienės teorijas. R1a1a
Ukraina yra Europos lopšys.

hmm.. pragmatikui

užsukam, galit neabejoti

Kremliaus agentas

Senai neabejoju, kad visi susenę sąjūdiečiai, kaip ir Vasinauskaitė yra lygiai tokie pat brežnevinio tipo marazmatikai. Prieš ką kovoji – pats toks tampi. Neįmanoma teisės aktais, potvarkiais nurodyti kokia turi būti istorinė atmintis. Kurkite filmus, rašykite lengvai skaitomas knygas, atsisakykite parodomojo patriotizmo, nes ji tik atstumia ir susiformuos istorinė atmintis.

Klausimui - atsakymas

Skubiai renkame aukas greitųjų kreditų įsiskolinimo likvidavimui.

???

Kokia tautos istorinė atmintis jei :
O XVIIa. Prūsijos istorikas Pretorijus aiškina : ” Nomen Gudda indicat : quo Samogethae, Russi, , Lietavani, nec minus etiam Prussi, Zalavoni, ac Nadravi, imo ipsi Natravi Sudovii, Masovii quoque ab his qui Ducalem Prussiam non procul Regiomonto incolunt” ( „Gudda vardu vadinami žemaičiai, rusai, lietuviai, ne mažiau negu prūsai, zalavoniai ir nadruviai, tie patys sūduviai, masovijai, kaimynai Prūsijos herzogijos, kurie gyvena netoli Regiomonso”; Regiomons- senasis Karaliaučiaus pavadinimas. 54 Praetorius M. , Orbis Gothicus, 1688, Lib. I , cap.IV, I., „Europos šaknys” pusl. 233. ?

???

Kokia tautos istorinė atmintis ir kokia įvykių chronologija jei : „ Во время первого пребывания иудеев на землях Ромейской Им- перии, это событие никак не могло произойти хотя бы потому, что в период с конца V века н.э. до середины VII века н.э.НЕ БЫЛО ПОЛ- НОГО СОЛНЕЧНОГО ЗАТМЕНИЯ ВООБЩЕ! А уж тем более—не было полного солнечного затмения и землетрясения ОДНОВРЕМЕННО! Таким образом, получается, что библейские события могли произойти ТОЛЬКО ПОСЛЕ ВТОРОГО ПРИХОДА ИУДЕЕВ В РОМЕЮВ КОНЦЕ X ВЕКАН.Э. Следовательно, распятие Иисуса Хри-ста произошло в XI веке н.э., и именно в конце XI века н.э., в 1086 го-ду в Константинополе было полное солнечное затмение и землетря-сение одновременно!“;? Глава 5. Весенние хлопоты-2, и их летнее продолжение 164 cTp.(164 pusl) „Зеркало моей души”… Skaityti daugiau »

kremliaus agentui

tai kad ji kovoja ne prieš, o UŽ Tarybą, kuri galimai ir pareguliuos tamstos geidžiamų istorijos filmų kūrimą. Išties mūsų istorijoj juk tiek temų. Vien Žygimanto meilė Barborai – kokia romantika.

internauts klaustukui

čia minimi ne dabartiniai rusai, o rusėnai. Taip buvo vadinami Baltų Rusios (baltiškos kilmės krivičių gyventojai). Tiksliai nežinau, bet gal būt panašiai ir Kijevo Rusios gyventojai buvo vadinami. O Maskvos kunigaikštystės gyventojai iš mūsų pusės buvo vadinami maskoliais. Vėliau maskoliai perėmė pavadinimą iš Kijevo Rusios.

vvww

„Lietuviams reikia apsiprasti, kad bendras visų Baltų pavadinimas buvo Godai (Gudai)”. Kai jį pasisavino kiti, slavai pasivadindami Gudais, o Germanai Gotais( kodėl niekas nepagalvoja , kaip tas pats žodisdviejose baltų periferijosedavė tą patį pavadinimą skirtingose kalbose ?). Kai buvome net savo vardo netekę, mums, bevardžiams vokiečių tyrinėtojas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) 1845 metais sukūrė naują vardą – Baltai.” ” Europos šaknys” 204 pusl.
Ar ne tai norima ištrinti iš tautos atminties ?

internauts

dėkui, kad priminėt ištrintą iš atminties Pretorijų, kuris gimė Klaipėdoje ir kurio motina lietuvė, Bretkūno giminaitė. Kanto tėvas taip pat lietuvis iš Klaipėdos. Ir tas norima iš mūsų atminties ištrinti. Abu kalbėjo lietuviškai.
Pretorijaus 18 tomų gulėjo 300 metų užmiršti. Lukšaitė juos ištraukė iš kažkokių archyvų. Kažin ar dar rasiu knygynuose jo „Prūsijos įdomybes..” Juk kilęs esu iš Ragainės, Mažosios Lietuvos . Siela trokšte torokša Bretkūno, Rėzos, Pretorijaus, Kanto, Donelaičio.. Rods ir šuo ten kitaip loja ir žolė kitaip auga. Kraštas išgelbėjęs lietuvių kalbą per knygnešius, dabar pats verkia pagalbos..

Letas Palmaitis internautui

Kantas kilme Kantwains (ne Klaipėdoje, bet prie Klaipėdos) jau todėl negali būti lietuvis. Nebent visi baltai – „lietuviai”, kaip buvo įprasta traktuoti ypač tarpukarėje. Taigi pavardė sietina su kuršiška kilme. Apskritai Tamsta mėgsti sublizgėti originaliomis žinių nuotrupomis nenurodydamas šaltinių, kaip ir tas hmmmas (tikriausiai Pats ir esi hmmmas). Šitaip gaminamos ir palaikomos „sensacijos” protams maišyti ir absurdiška koše vesti žmones toliau nuo problemos sprendimo (kad žydai neva chazarai, Chadidža neva žydė, kad KGB priklauso „sąmokslo teorijoms”, nors KGB tinklu niekas neabejoja, o apie Kaspersky rašiau ir aš pats). Tas pats su Vikipedija, tas pats su serijiniu putkinu, kuris yra eilinis Ordos produktas, o Orda yra anapus civilizacijos vegetuojantis konglomeratas, kurį Vakarų globalizmas tikisi bent iš dalies išsaugoti nuo kinų buferinei… Skaityti daugiau »

http://www.gargzdai.lt/filosofo-imanuelio-kanto-ki

Praėjusią savaitę Agluonėnai įamžino istorinę akimirką – Lietuvininkų ąžuolyne atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno žymiausio visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui (Kandt) atminti./…/
Žinią apie tai, kad žymaus vokiečių kilmės filosofo I. Kanto protėvių žemė yra Agluonėnų seniūnijoje, pernai paskelbė humanitarinių mokslų daktarė docentė N. Putinaitė. Specialiai „Bangai“ parengtame straipsnyje mokslininkė priminė vokiečių tyrinėtojų įžvalgas. Esą 1724–1804 m. gyvenęs I. Kantas sietinas su nedideliu ir jau beveik su Agluonėnais susiliejusiu Kantvainų kaimu. Jame dar XVII a. gyveno ir užeigą „Verdenė“ („Werdene“) turėjo jo prosenelis Richardas Kantas.

internauts Letui Palmaičiui

tamstai daug kartų daviau nuorodas. Kad ir dėl chazarų į G.Orwell’o draugą, buvusį žydą, buvusį komunistą, buvusį sionistą ir viso to atsižadėjusį po knygos ‘The Thirteen Tribe parašymo – Arthur Koestler. Kas trukdo perskaityti. Jei aš buvau radęs internete, tai ir pats gali pasiėškoti. Kaip ir Anatolijaus Golycino knygas „The New Lies for Old bei Perestrokia Deception. Ar viską padėti ant liekštutės?
.
Kantas kalbėjo ne kuršiškai, bet lietuviškai. Ir samdėsi lietuvius tarnus.
Skyriau tam laiko ir todėl dalinuosi tuo, ką žinau.
Tad nevertėtų jaustis pažemintam ir įžeistam vien dėl to, kad ir kiti žinių turi, o ne vien tik islamo garbintojai. Sorry:)

ką manot apie tai:

Londone suimtas garsusis rusų disidentas Vladimiras Bukovskis. Jis bus teisiamas už vaikų porno nuotraukas ir jų darymą ir gali gauti 10 metų kalėjimo.
Ar galit tai įsivaizduoti Lietuvoje? Juk net neįrodyta, kad jis pedofilas.
.
Bukovskis buvo iškeistas į Lotynų Amerikos revoliucionierių… kadaise.
Bet ar galėjo sovietmečiu Rusija į užsienį laisvai išleisti savo a la „disidentus” prieš tai jų neuž-verbavusi?
Dabar matom, kad negalėjo. Bukovskis matomai turėj savo misiją. Jis buvo vienas iš anglų „nacionalistų” partijos įkūrėjų, euroskeptikų. Viešai rėkavo, kad Rusija su Europos socialistais siekia iš Europos sąjungos sukurti tik naują totalitarinę ESSSR diktatūrą. Savo pasiekė. Dabar šios partijos vadovas atvirai liaupsina Putiną ir privertė anglus priimti sprendimą dėl referendūmo Dėl išstojimo iš ES.

internauts

Rusija paleido „disidentų” desantą į JAV, į Vakarus, kurie okupavo jeilius ir harvardus ir dabar rytinę „saulę” mums neš jau iš Vakarų.
Eks kėgėbistas, auksčiausio rango strategas, pabėgęs į Vakarus, A.Golycinas savo knygoje „Perestroika deception” ir „New lies for old” rašo ir apie tai kaip KGB priežiūroje buvo kuriama „Helsinkio grupė”.
Jau Orvelas buvo aprašęs kaip Didysis brolis kontroliuoja ne ti poziciją, bet ir opoziciją per savo „Minčių ministeriją”. Internetas dabar šiai ministerijai ypač palengvina darbą. Per Ipodus lengva nuskanuot ir pirštų anspaudus ir veido, jei ten talpinamos nuotraukos.

hmm..

na pažiūrėjus vakarykštį LTV filmą apie Kadyrovo valdomą Čečėniją, išties kilo mintis, kad ten jau dirba orveliška Minčių policia su Meilės ministerija:)

MotSTR

Ar ištrinsim iš atminties Motiejaus Strijkovskio parašytą pirmą 1582 m. Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, kurioje rašoma apie TVANĄ , žemaičius ( žmūdus) , jotvingius, lietuvius. Kodėl Wikapedijoje lietuvių kalba nerašoma tai kas rašoma wikapedijoje rusų kalba apie Tvaną ir Kt : „Из-за того Готы с Цымбрами, Немцами, Литалянами20, Ятвягами, Гепидами21, Шведами, Роксоланами, Большинство их с разных мест собравшись вместе, Совещались, где бы найти лучшие места поселения.[14v] Тащились, звериные набросив шкуры,Как саранча, с огромными длинными копьями. Всех триста тысяч, не считая жен, ((Во Влохию !! Все таки переаодчик предлагает не “Италия”, а “Влохия”)вошли)) Тянулись к западу, испытывая недостаток места. Так потом аж до Рейна расселились, ((Это творилось после основания Рима 640 лет, а… Skaityti daugiau »

Letas Palmaitis internautui

Niekas neįsižeidžia, kalbama apie nuotrupų košę. Ačiū už „informaciją” apie tai, kad Kantas lietuvis, nes kalbėjo lietuviškai. Lietuvoj dabar ir japonai kalba lietuviškai. Kad Kantas mokėjo lietuviškai, yra pagrindo manyti, bet su kuo ir kaip kalbėjo lietuviškai, – prašom nurodyti savo ŠALTINĮ. Kad jis ne vokiškos, bet kuršiškos („prūsiškos”?) kilmės, tai deja, nepakeičia fakto, kad jis priklauso vokiečių, bet ne lietuvių mąstytojams. Užtat Rėza priklauso lietuvių kultūrai nepaisant savo VOKIŠKOS kilmės. Genai kultūros nekuria. Nuoroda į žurnalistą su jo originalia idėja bei pasakymas, kad jis rėmėsi publikacijomis, nėra joks įrodymas. Įrodymas būtų pateikti nuorodas į palestiniečių arabų ir palestiniečių žydų DNR tyrimus, taip pat į Krymo (Lietuvos, Lenkijos) karaimų, t.y. chazarų, DNR tyrimus. Be atsakymo liko mano pastabą, kad palestiniečio… Skaityti daugiau »

ha ha

anot Palaičio, Biblija irgi joks šaltinis. Todėl kvestionuotas turi būti Izraelio „atkūrimas”.
Puikūs patarmai Letai. Reikia nuorodų į ne žydų valdomas DNR laboratorijas ir ištirti vietinių „tuteišių” DNR.
🙂
Beje, o kur tamstos nuorodos į DNR laboratoriją, kad Rėza buvo vokietis? a? 🙂

ha ha

beje, dar yra toks muzikos instrumentas BANDONIJA vadinamas. Ją irgi Vokietijoje sukūrė Henrikas Bandonis, sumąstęs kaip išnešti į lauką vargonų muziką ir pavadino savo vardu. Ji sukurta lietuvių gyvenamoj Vokietijos teritorijoj ir giliau į Vokietiją nepalito. Ten paplito „tobulesni” instrumentai, tokie kaip okardionas. Už tai bandoniją pamėgo žemaičiai, o su emigrantais ji paplito tik į Argentiną.
Galite manim netikėti, nes nuorodų į DNR nepateiksiu, o internete duomenų galite ir pats pasieškoti, ha ha 🙂

ir Dostojevskis lietuvis?

štai iš jo dukters pasakojimo: Vis dėlto, senelis Michailas papasakojo savo vaikams apie savo kilmę, nes tėvą ir vėliau dėdes dažnai girdėdavau sakant: „Mes, Dostojevskiai, esame lietuviai, o ne lenkai. Lietuva visai kitokia šalis negu Lenkija”.
Ar reikia nuorodų, Letai?
ha ha:)

apie

apie Palaičio aškenadzes atsiradusius 600-800m. atgal rašo patys žydai http://www.jewish.ru/style/science/2014/09/news994326082.php
ir iš to paplitusias ligas kaip šizofreniją ir kt. http://www.jewish.ru/news/world/2013/11/news994322003.php
o cont.ws/post/83399 rašoma kad „на иврите” sefardai – Ispanija o aŠkenadzės – Geramnija – «Сефарад» на иврите означает «Испания», «Ашкеназ» — означает буквально «Германия».
Tai gaunasi kad aškenadzės ne Maskolija, kaip rašo Letas?

app

ir dar internete yra pažyma ( Справка) kad Žodis „Idiš” «идиш» kilęs iš vokiško žodžio Jüdische (юдише, т.е. иудейский), tai yra žydiškas <...> Anksčiau patys žydai vadino savo kalbą taič „тайч”,דייַטש , (идиш-тайч, ייִדיש־טײַטש) šaltinis cont.ws/post/83399
Klausimas: Kas yra Lietuvos tuteišiai ?

irdar

ir dar anglijoje gyveno Piktai pikti

Letui Palmaičiui

Kanto gyvenimas trumpai. Iš wikipedijos 1732–1735 mokėsi Frydricho kolegijoje, kurioje tuo metu buvo dėstoma lietuvių kalba. Būdamas 16-kos metų įstojo į universitetą. 1746–1750 metais I. Kantas mokytojavo Jučiuose. Mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, klebono D. E. Anderso ir vietos klebono vaikus. 1750 I. Kantas persikėlė į Ansdorfą prie Osterodės (dabar Ostruda, Lenkija). 1753 jis dirbo Rautenberkyje (dar vadinamame Kamantais, dabar Uzlovojė) dvarininko Kaizerlingo šeimos mokytoju. 1754 metais grįžo į Karaliaučių. Po metų apgynė magistro disertaciją ir tapo privatdocentu. Dėstė logiką, metafiziką ir mechaniką. Gyveno iš pradžių Magistrato gatvelėje Knypavoje, pas prof. Kipkę. Ten įvyko ir pirmoji paskaita. Nuo 1766 gyveno Lėbenichte, buvusioje rotušėje, pas knygininką J. J. Kanterį. Vėliau – Oksenmarkte. 1770 tapo profesoriumi. 1784 įsigijo dviejų aukštų namą.… Skaityti daugiau »

šaltinis

Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant, 1724–1804) – Prūsijos filosofas, apibendrinęs Apšvietos minties pasiekimus, viena svarbiausių moderniosios filosofijos asmenybių. Jis iškėlė žmogaus autonomijos, savarankiškumo idėją: teigė, kad pats žmogus, remdamasis savo protu, kuria moralės įstatymus.
Būsimasis filosofas gimė ir augo Karaliaučiuje, gausioje amatininko, balniaus, Jono Jurgio Kanto šeimoje. Buvo ketvirtas iš vienuolikos vaikų. Tėvas į Karaliaučių atsikėlė iš Klaipėdos. Žinoma, kad Klaipėdoje gyvenęs Kanto prosenelis vokiškai išvis nemokėjo. Motinos Onos Reginos Reuter tėvas, taip pat balnų meistras, buvo Prūsijon atvykęs iš Bavarijos, o motina vietinė. Kanto tėvas ir motina – religingi liuteronai.

šaltinis

Kantas nebuvo abejingas lietuvių kalbai ir Prūsijos lietuvių likimui. Lietuvių rašytojo bei kalbinininko Kristijono Gotlybo Milkaus parengtam ir 1800 m. Karaliaučiuje išleistam Lietuvių–vokiečių kalbų žodynui jis parašė vokišką pratarmę – Draugo prierašą. Jame tvirtino, kad lietuvių kalbą būtina išsaugoti Prūsų Lietuvos mokyklose ir bažnyčiose. Viena vertus, kalba yra svarbiausia lietuvio „charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė“. O prūsų lietuvis, pasak Kanto, pasižymi savitu ir kilniu charakteriu – jam būdingi tokie bruožai kaip savo vertės jutimas, drąsa, ištikimybė. Kita vertus, senos lietuvių tautos kalba labai svarbi mokslui, nes ji daug galinti pasakyti apie pasaulio tautų praeitį. Vienas pirmųjų Kanto filosofijos kritikų ir aiškintojų buvo Lietuvoje, netoli Gardino, gimęs ir augęs žydų kilmės filosofas Saliamonas Maimonas. Jis vadino save „pusiau lenku, pusiau lietuviu“,… Skaityti daugiau »

ha ha

beje, tas šaltinis – tai mūsų gerbiamas Darius Kuolys. Bet jei turėsiu laiko, paieškosiu gerbiamam Letui Palmaičiui dar kokį tuziną.
Štai filosofija info rašo:
Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724-1804 m.) – lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. Gimė Karaliaučiaus amatininko šeimoje. Žymūs Vokietijos universitetai siūlė jam filosofijos katedras, bet savo gyvenimą Kantas susiejo su Karaliaučiaus universitetu ir šiuo miestu. Kantas garsėjo punktualumu ir sėslumu – beveik niekada iš Karaliaučiaus taip ir neišvyko.

O ir ko jam vykti kitur, jei Jogailos vaikaitis Albrechtas įkūrė tokią puikią hercogystę, kad net Vokietija ėmė savintis Prūsijos vardą… kaip kažkuriuo metu Rusija nudžiovė Kijevo Rusios…

pypt

Dar yra toks Leto draugas Aivaras Lileika, anoks ubermenšas, pseudotintelektualas, skelbiasi esąs Londono Metropolitano universiteto paskaitininkas, dažnas Kitokios Lietuvos svečias.

Jojo paskaitos bei gi samprotavimai išties unikalūs: Aivaras Lileika, antai, sako, kad Lietuvai – virš dviejų tūkstančių metų, nes anksčiau mūsų tėvynė vadinosi Sarmatija, tai ir suprask – daužė visiems per šalmus, supo visos Europos kultūrą savo lopšyje, bet kažkodėl liko paskutine pagoniška valstybe (nors aišku kvaila manyti, kad pagonybė susijusi su kokiu atsilikimu)…

Suprask, kad toks moraliai degradacinis atsilikimas kaip krikščionybė neva tai pažanga kažkokia. Žmonės buvo žmonėmis visada ir po to nusirito taip žemai kaip žemai krikščionybė yra. Didžiuotis reikia tik, kad mes lietuviai padarėm tai paskutiniai.

67
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top