LR Tautos istorinės atminties įstatymo projekto likimu Seime susidomėjau iš karto po to, kai išgirdau signataro Bronislovo Genzelio kalbą Vilniaus Antakalnio kapinėse prie signataro Romualdo Ozolo kapo. Jis pasakė: „Mane pritrenkė, kad prieš porą dienų R.Ozolo parengtas Istorinės atminties įstatymas, kuris buvo labai kvalifikuotas, Seimo buvo atidėtas arba atmestas. Tai rodo, kad mūsų kai kurie seimūnai dar iki šiol bijo istorinės atminties, kad nebūtų iškrapštyta tai, ką žmonės šlovino. Visgi mes turime garsiai kalbėti, kad niekšas buvo niekšu ir lieka niekšu, nesvarbu, kokios partijos rūbu jis apsivilks.“
Tris paras skyriau išsamioms įstatymo vėlimo, t.y. tam tikroms svarstymo studijoms pagrindiniame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Koks įspūdis?
Profesorius B.Genzelis – teisus ir jo epitetai, dedikuoti Seimui, – taiklūs.
Šito įstatymo reikia visuomenei, jaunosios kartos atstovams. Pagaliau metas valstybines šventes, atmintinas datas ir kt. minėti nuosekliai, tvarkingai, ne priešokiais, kaip tai daroma iki šiol Seime įkurtoje Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijoje. Istorija laikinumo nepripažįsta, o už istorikų ginčus bei savo asmeninių tyrinėjimų iškėlimą virš vieno ar kito laikmečio fakto įvertinimo – tiesiog neatleidžia. Tautos istorinės atminties tęstinumo sunaikinimas užtraukia mūsų išrinktiesiems nešlovę.
LR Tautos istorinės atminties įstatymas pradėtas svarstyti 2012 m birželio 29 d. Dokumentą rengiant dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Bronislovas Kuzmickas. Pirminiai idėjos iniciatoriai – Seimo narys Gintaras Songaila ir visuomenininkai – pastarųjų mūsų išrinktieji Aiškinamajame rašte nenurodė. Pastarasis dokumentas yra savotiškas lydraštis, kuriame paaiškinama tokio norminio akto būtinybė, įvardijamos visos teigiamos bei neigiamos pasekmės ir pan.
Vargu ar kas ryžtųsi ginčyti Tautos siekius puoselėti istorinę atmintį – Tautos valstybės egzistencijos pamatą. Juolab kad įstatymas numato, kas, kaip ir kodėl mūsų istorinę atmintį globos, puoselės ir saugos. Iki šiol bent trys įstatymai Tautos istorinės atminties norminiam aktui deleguojamas funkcijas reglamentuoja taip: LR Nekilnojamojo kultūros paveldo, LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo bei LR Atmintinų dienų įstatymai. Jei Seimui priimtų LR Tautos istorinės atminties įstatymą, atsirastų visuomeninė institucija [Taryba], nustatanti, koordinuojanti istorinės atminties darbus. Jokių neigiamų teikiamo įstatymo pasekmių nenumatoma, kriminogeninei situacijai parengtasis įstatymas įtakos neturės. Priešingai, projekto teikėjai mano, kad atgaivinant visuomenės istorinę atmintį, kriminogeninė situacija galėtų net gerėti: susidarytų palankesnės sąlygos aktyviau bei organizuočiau domėtis Tautos ir Tėvynės istorija, kurios nedera teršti nedorais darbais ar elgesiu ir pan. Tiesa, Seimo aiškinamajame rašte užsimenama, kad projektas gali turėti nežymios įtakos verslo plėtrai, tačiau nepasakoma – kokios.
Taigi, ką dar per paminėtas tris paras išsiaiškinau ir kokias problemas net trejus metus rengdami ir svarstydami LR Tautos istorinės atminties įstatymo projektą bandė įveikti mūsų parlamentarai?
LR Seimo Teisės departamentas vis rasdavo kokių nors smulkių, vos ne stiliaus korektūrų, kad pagrindinis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tobulintų projektą. Dar praėjusios kadencijos Seime konservatorius Julius Dautartas į Tautos istorinės atminties Tarybą siūlė įrašyti bene daugiausiai Lietuvos okupacijos baisumų patyrusius Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narius. Seimo narys Valentinas Stundys [TS-LKD] pastebėjo, kad Taryboje turėtų būti Lietuvių katalikų mokslo akademijos, jo kolega Povilas Gylys [DK partija] – pasigedo Lietuvos Helsinkio grupės atstovų. Komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė [Darbo partija] – norėjo, kad formuojamoje Taryboje nedirbtų Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, LRT generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Lietuvių Katalikų mokslo akademijos, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ žmonės. Šviesios Atminties Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, V.Stundys, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis ir Rima Baškienė pateikė siūlymą sugrąžinti į Tarybą beveik visus A.Pitrėnienės iš jos formaliai „išbogintus“. Tuomet sunerimo Viktoras Fiodorovas, Gintaras Tamošiūnas, Valdas Skarbalius ir Vilija Filipovičienė – tarsi kompromisinėje projekto pataisoje pasiūlyta iš Tarybos vėl išbraukti „Pro Patria“ jaunimą, nors įstatyme teigiama, kad Tautos istorinės atminties Taryboje turėtų dirbti bent dvi jaunimo organizacijos [Lietuvos jaunimo organizacijų taryba tiko visiems gyvenimo atvejams]. Ir taip toliau, ir panašiai. Vieni Seimo nariai prisimindavo, ką nors į įstatymo projektą įrašyti, kiti paskubėdavo išbraukti… Toks „intensyvus“ norminio akto tobulinimas vyko beveik trejus metus. Pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturėjo tik Europos teisės departamentas.
Paklaidžiojusi po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ilgamečių svarstymų dokumentus, susidariau įspūdį, kad jau buvo galima įkurti ne tik visuomenininkų Tarybą, bet ir dar vieną – Švenčių – ministeriją. Lietuvos parlamentarai, manau, mieliau įsteigtų saviems iš biudžeto mokamas darbo vieteles, nei pasitikėtų be atlygio istorinę atmintį puoselėjančiais savanoriais.
Šį pavasarį, kai Lietuva ruošėsi Didžiojo Prisikėlimo šventei, Amžinybėn išėjo du nepriklausomybės akto signatarai – Algirdas Vaclovas Patackas ir Romualdas Ozolas. Abu jie rengė LR Tautos istorinės atminties įstatymą ir pastarasis, regis, savo trečiosios versijos svarstymą š.m. balandžio 7 d. pasitiko šiems dviem kūrėjams dar neatgulus gimtojon žemelėn. Minėtos dienos rytinis Seimo posėdis prasidėjo pirmininkės Loretos Graužinienės kvietimu tylos minute pagerbti abu išėjusius signatarus. Pagarba galėjo būti ne valdiška, apsimestinė, jei tą dieną Seimas Tautos istorinės atminties įstatymą būtų priėmęs… Po trumpų kalbų, kurios prilygsta replikoms, apsikeitimo, įstatymo projektas atmestas ir vos ne vos pakako balsų, kad grįžtų į tą mėsmalę, kuri pagal Seimo Statutą vadinama tobulinimu…
Siūlau susipažinti su ištrauka iš 2015 m. balandžio 7 d. LR Seimo VI [pavasario] sesijos rytinio posėdžio Nr.226 stenogramos.
10.26 val.
Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Tautos istorinės atminties įstatymo projektas Nr. XIP-4631.
Pranešėjas – gerbiamasis V. Stundys. Svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, diskusijos įvyko, visi išsakė nuomonę šiuo klausimu, dabar reikia svarstyti pasiūlymus. Kolegos, dabar yra pasiūlymai. Dėl 10 straipsnio – Seimo narė A. Pitrėnienė. Gerbiamoji Audrone, labai trumpai pristatykite. Galbūt iš karto ir antrą pristatykite, jūsų du pasiūlymai, o pranešėjo paprašysime pakomentuoti. Aš manau, kad čia pakankamai viskas aišku.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ar kur pritarta, ar kur nepritarta?
PIRMININKAS. Kur pritarta. Protokoliškai jūs turite pasakyti, ką siūlote. Paremti mums reikia 10 balsų. Čia yra 10 straipsnis. Pasiūlymas dėl 10 straipsnio 1 ir 2 dalių.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kad čia yra visuomeninė patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais. Toks yra siūlomas taisymas, kad „taryba yra visuomeninė patariamoji institucija“. Kad nebus atlyginimai mokami, kad nebus reikalaujama pinigų, kad visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija bus taryba.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pranešėjas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmininkė pasakė, kad komitetas bendru sutarimu pritarė šitam pasiūlymui. Jis yra svarbus. Atkreipiu dėmesį, kad reaguoja į tai, kuo kartais imama šita taryba kaltinti, arba inkriminuojami kokie nors keistoki nuogąstavimai, kad čia bus kuriama kokia nors biurokratinė institucija, kur bus mokami atlyginimai, kad tai bus kažkoks didelis galios centras. Taigi šita pataisa labai aiškiai sako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti institucija, ir ji yra patariamoji, ji atlieka patariamąjį ekspertinį vaidmenį, ir tiek. Bendru sutarimu. Jokių problemų dėl to nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antrasis pasiūlymas. Šitam pasiūlymui gal galime pritarti bendru sutarimu? Aš manau, kad komitetas pritarė, čia nėra prieštaraujančių. Labai ačiū. Dėl antrojo pasiūlymo.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tai yra susiję su prieš tai teiktu pasiūlymu, nes jeigu jau yra institucija visuomeniniais pagrindais, patariamoji, tai lygiai taip pat yra mano kitas pasiūlymas, kad taryboje dirbantys asmenys taip pat dirba ir atlieka savo pareigas visuomeniniais pagrindais, kad žmonės nesitikėtų gauti atlyginimo už šitą darbą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė, nes tokia yra šitos tarybos kūrimo koncepcija. Šita pataisa tik dar aiškiau pasako, kad tai yra visuomeniniais pagrindais dirbanti patarėjų ir ekspertų institucija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, abiem pasiūlymams, kuriuos pristatė komiteto pirmininkė ir pranešėjas pasakė komiteto nuomonę, mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu visiems pasiūlymams, kuriuos teikė A. Pitrėnienė.
Dabar dėl kitų pasiūlymų. Seimo narys V. Stundys. Galbūt jūs ir pakomentuokite, ir pasakykite komiteto nuomonę.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš šitos gausos pasiūlymų dėl 10 straipsnio 2 dalies patys pagrindiniai yra visa aprėpiantys. Yra komiteto pirmininkės A. Pitrėnienės pasiūlymas ir Seimo narių grupės (A. V. Patacko, V. Stundžio, A. Dumčiaus ir kitų) pasiūlymas. Šis antrasis pasiūlymas integruoja ir kolegos P. Gylio pasiūlymą. Galvočiau, kad iš esmės pakaktų svarstyti A. Pitrėnienės ir Seimo narių grupės siūlymą. Visi kiti yra tik tarpiniai.
PIRMININKAS. Gal jūs galite atsiimti savo pasiūlymą? Gerai, mes konstatuojame, kad V. Stundys atsiėmė savo pasiūlymą. O gal gerbiamasis P. Gylys pritars komiteto nuomonei? P. Gylio nematau salėje.
V. STUNDYS (TS-LKDF). P. Gylio pasiūlymas yra integruotas į Seimo narių siūlymą. To siūlymo, aišku, nėra A. Pitrėnienės pataisoje.
PIRMININKAS. Tai viskas čia gana aišku, ar ne? Ar mes visiems pasiūlymams, kurie yra dėl 10 straipsnio, kuriems pritarė ir komitetas, galime pritarti iš karto bendru sutarimu? Didelių prieštaravimų čia tikrai nėra. Gerai. Visiems pasiūlymams dėl 10 straipsnio pritarė ir komitetas, ir pritarė mūsų Seimas bendru sutarimu.
Tiesa, dar dėl Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet jei mes sakome, kad bendru sutarimu pritariame komiteto pritartiems pasiūlymams, tada A. Pitrėnienės siūlymas iš karto yra atmetamas.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, čia tokie techniniai dalykai. Aišku, viskas gana aišku, viskam yra pritarta, visam 10 straipsniui komitetas pritaria. Mano pagalbininkė pasufleravo, kad galbūt reikėtų atskirai, bet aš manau, kad mes Statuto nepažeisime, nes viskas gana aišku yra, čia tik formalumai lieka, ir tiek. Todėl siūlau bendru sutarimu pritarti visiems pasiūlymams, kuriems pritarė ir komitetas, ir, matau, Seimas pritarė. Visus svarstymus kaip ir baigėme.
Tiesa, dar dėl datos. Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymas yra dėl datos. Gal reikėtų apsvarstyti? Čia siūlo, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėl datos galime pritarti bendru sutarimu, tam pritarė ir komitetas?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Būtų labai svarbu dėl to, kad yra lydimųjų, reikės reglamentuojančių dokumentų. Mes atkreipėme Vyriausybės dėmesį. Ir kad galiotų tik nuo liepos 1 d., o ne nuo priėmimo dienos. Tai irgi yra labai svarbu, nes reikia palikti laiko Vyriausybei sutvarkyti reglamentuojančius aktus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkoju pranešėjui, dėkoju komitetui už įstatymo pristatymą, už pakomentuotus visus pasiūlymus. Šio klausimo svarstymą baigiame. Norinčių kalbėti už, prieš yra. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš gal per daug dėl to įstatymo projekto ir kalbu, bet neabejotinai reikia visiems mums, ko gero, žinoti vieną aplinkybę. Ją diskusijų metu esu sakęs, šį kartą noriu dar kartą aiškiai akcentuoti, kad iki šiolei, iki šios kadencijos, kelias kadencijas prie Seimo veikia Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija, kurią paprastai sudarydavo akademinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai ir keli Seimo nariai. Teisės departamentas visada turėdavo pastabų, kad ši komisija yra nestatutinė, tačiau ji atlikdavo labai svarbų mūsų parlamentarizmo istorijos tyrimo ir jos datų įprasminimo darbą, kurio šiuo metu iš esmės niekas nedirba. Tai viena.
Antra. Nesant tos komisijos, iš tikrųjų atsiranda organizacinis stygius, kai nebėra vykdomosios valdžios pastangas koordinuojančios institucijos įprasminant mūsų valstybingumo datas ir jas paminint. Taigi ši komisija iš esmės užimtų šią vietą, atliktų šią misiją.
Trečias dalykas. Buvo diskusijų, kad nėra tokio objekto kaip istorinė atmintis, kad čia yra koks nors dirbtinis dalykas. Aš tiesiog noriu priminti, kad Vilniaus universiteto mokslininkai vieno mokslinio projekto pagrindu parengė Lietuvos istorijos politikos gaires. Tose gairėse kaip tik ir yra svarstomi ir istorinės atminties politikos dalykai, beje, patys mokslininkai siūlo įsteigti ir tokią Lietuvos istorijos atminties tarybą. Galiu pacituoti profesorius, kurie rengia tas gaires. Profesorius R. Lopata, profesorius A. Eidintas, profesorius A. Jokubaitis, profesorius V. Radžvilas, daktaras B. Gailius ir t. t. Tai yra mokslininkų parengta rekomendacija mums, politikams. Taigi ji, manau, mums turėtų būti svarbi, mes išspręstume dėl iki šiol esančios tuščios nišos – dėl valstybinių švenčių, jubiliejinių metų paminėjimo organizavimo procedūrų ir tvarkos. Taigi raginu visus tikrai balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų didžioji problema yra ta, kad tarp to, kas yra deklaruojama ir ką dabar kalbėjo vienas iš šio projekto iniciatorių ponas V. Stundys, ir tarp to, kas yra parašyta, yra didžiulis skirtumas. Todėl ir kyla įvairiausių interpretacijų, todėl aš galėčiau vardinti taip pat didelius sąrašus istorikų, kurie yra prieš tokį projektą, manydami, kad jis yra ydingas iš esmės.
Jei mes pažiūrėsime į šio projekto funkcijas, tai jos toli gražu neatitinka to, ką kalba ponas V. Stundys. Tai yra kur kas platesnės funkcijos, tai yra įvairių programų rengimas, politikos formavimas, ataskaitų apie istorijos politikos būklę teikimas Seimui, įstatymų projektų iniciatyva ir panašiai. Man atrodo, kad iš šito nesusipratimo kyla visos kitos problemos, kaip antai, dėl tarybos sudėties. Jeigu tai yra renginiams organizuoti skirta taryba, tai jos sudėtis turi būti kitokia, jeigu politikai formuoti, tai sudėtis vėl turėtų būti kitokia. Aš siūlyčiau grąžinti iniciatoriams šį projektą tobulinti ir paprašyti, kad jie apsispręstų, kam jis yra skirtas, kokia jo paskirtis, ir pasikviestų į diskusijas ne tik tuos istorikus, kurie pritaria, tačiau ir tuos istorikus, kurie kelia pagrįstų abejonių ir siūlo gerokai plačiau diskutuoti apie apskritai tokio įstatymo reikalingumą ir apskritai apie istorijos politiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto buvo išsakytos nuomonės už ir prieš, kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-4631, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 7, susilaikė 56. Po svarstymo šiam įstatymo projektui yra nepritarta.Kokių būtų pasiūlymų? Dabar mes turime arba grąžinti, arba atmesti. Po balsavimo repliką turit teisę. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stulbina mane toks balsavimas. Įstatymas, kuriame yra pasakyta paprastas dalykas, kad tautos istorinę atmintį reikia įamžinti. Aš suprantu, kai dėl to pasimeta buvę komunistai, dabartiniai socialdemokratai, nes nežino, kas yra ta tautos istorinė atmintis ir ką čia reikėtų saugoti. Bet visi kiti kodėl dabar pasimeta? Kodėl pasimeta istorikai staiga, nebežino, kokią atmintį reikia išsaugoti? Aš dėl to tik galiu ir suprasti, kodėl tie balvonai nuo Žaliojo tilto niekaip nenulipa.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, man atrodo, kad visiems yra aišku, kad reikia, kad Lukiškių aikštėje stovėtų paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Buvo konservatoriai valdžioje, jūs buvote premjeras, mes dabar valdžioje, o šis klausimas nejuda. Ar tai reikia įstatymo? Kam čia tų įstatymų ir tų komisijų? Kam čia tų absurdų daryti? Ar neaišku? Yra visos datos suminėtos. Ar nežinome, kad reikia švęsti Vasario 16-tą, Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, Tremties dieną? Aš nežinau, ką jūs čia kuriate ir ko jūs norite? Geriau darbus darykime, o ne užsiimkite kažkokių komisijų kūrimu!
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš po šventų Velykų kolegoms štai čia dešinėje pusėje norėčiau palinkėti mažiau moralizavimo, daugiau pozityvo. Čia yra geriausias patvirtinimas, kad diskusijų buvo nepakankamai, buvo girdima, ko gero, tiktai suprimityvintai viena pusė, kuri sakė, kad visa tai mes galime sudėlioti ir per daug plačius dalykus į įstatymą. To rezultatas šiandien yra toks balsavimas. Mes, liberalai, ne sykį sakėme, kad tai nebuvo pats geriausias kelias ydingą situaciją, kokia yra su šventėmis ir kitais dalykais, spręsti štai tokiu unifikuojančiu būdu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti paprastą dalyką, kad niekas iš šiandien kalbėjusių ir aną kartą per svarstymą nepateikė nė vieno konkretaus šito įstatymo ydingo straipsnio. Niekas nekritikavo nė vieno straipsnio. Tiesiog buvo nueita lengviausiu keliu ir atmesta.
Dar daugiau, kolegos, aš jums pasakysiu. Šis įstatymas galėjo atlikti labai svarbų vaidmenį ir tuose informaciniuose karuose, kurie dabar kariaujami prieš mūsų valstybę. Nes svetimas istorinis naratyvas yra labai puikiai panaudojamas priešiškoje propagandoje.
Ir pabaigai pasakysiu. Šiandien mes pradėjome posėdį ir pagerbėme tylos minute du neeilinius mūsų valstybės politikus, asmenis. Aš tik noriu priminti, šitie asmenys buvo tarp šito įstatymo kūrėjų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš šiek tiek tokiu taikesniu klausimu, norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad Seime egzistuoja parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“, jeigu kas nors nežinojote. Spėju, kad daug kas ir nežinojo. Šiuo atveju istorinė atmintis – tai, be abejonės, kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Mes negalime kaip nors tą istorinę atmintį įsprausti į rėmus. Tačiau atkreipsiu dėmesį ir kolegų liberalų, kai kalbama apie diskusijas, tai reikia jose ir dalyvauti. Šiuo atveju aš norėčiau pakviesti į Istorinės atminties grupės artimiausią posėdį įsijungti ir kolegas liberalus, tada nekalbėsime apie moralizavimą, kalbėsime apie konkrečius dalykus, konkrečius siūlymus, kuriuos, tikimės, jūs išsakysite drąsiai, atvirai. Atkreipiu dėmesį, komitete daugelis klausimų buvo apsvarstyti bendru sutarimu, labai keista matyti tokį balsavimą salėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos replikos po balsavimo. Mes turime vis dėlto priimti sprendimą, ar mes grąžiname iniciatoriams tobulinti arba mes įstatymo projektą atmetame. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikymo nėra, arba – prieš, arba – už.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 43. Įstatymo projektas Nr. XIP-4631 yra grąžintas iniciatoriams tobulinti. Dėkoju.
Lygiai per 19 min Seimas pamynė Lietuvos signatarų A.Patacko ir R.Ozolo atminimą bei pasityčiojo iš dar gyvų kovotojų už Lietuvos laisvę. Tauta turi žinoti savo… nekartosiu signataro Bronislovo Genzelio įvardijimo, sakykim taip: veikėjų vardus, todėl susipažinkite, kaip balsavo jūsų išrinktieji (žiūrėkite ČIA).
P.S. Prisipažinsiu – sekti bent vieno Įstatymo projekto Seime svarstymo eigą yra labai sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Tačiau rekomenduočiau kiekvienam rinkėjui – pasirinktinai susipažinkite su bet kurio Seimo komiteto veikla. Išanalizuokite bent vieno įstatymo ar pataisos priėmimo istoriją. Paskaitykite posėdžių stenogramas, kad pajustumėte, kiek arogancijos ir nemeilės Tautai sklinda iš išrinktųjų pasisakymų. Patikėkite – bus labai lengva apsispęsti balsuojant 2016-ųjų metų rinkimuose.