Yra tokia mūsų tautos patarlė – „Papratimas – antras prigimimas“. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos politikams labai sunku persiorientuoti: pakeitus Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą ir merus išrinkus tiesiogiai, nebegalima populistiniais lozungais vadovaujantis destabilizuoti padėtį savivaldybėse per kadenciją pakeičiant kelis merus. Viskas. Reikia mokytis dirbti tariantis, o ne politinę viršenybę vienam prieš kitą demonstruoti.
Akivaizdžiausias pavyzdys – situacija Raseiniuose
Kaip visi dar prisimename, 2015-ųjų kovą įvyko vietos savivaldos ir merų rinkimai. Apie balandžio vidurį jie prisiekė ir ėmė dirbti, o jau tų pačių metų gruodį Raseinių politinės pajėgos taryboje persigrupavo ir pareiškė, kad meras A.Gricius pažeidė įstatymus ir sulaužė priesaiką.
Šv. Kalėdų išvakarėse, Raseinių savivaldybės taryboje susiformavo nauja valdančioji dauguma, kai prie opozicijoje buvusių judėjimo „Rasai“ atstovų (Aurelija Rimkienė, Steponas Nacius, Česlovas Kenstavičius), TS-LKD (Andrius Bautronis, Sigitas Vaičius), Lietuvos Liberalų Sąjūdžio (Saulius Matelis, Rosvaldas Kunickas), Visuomeninio rinkimų komiteto (Edgaras Juška) prisidėjo septyni valdančiąją koaliciją palikę socialdemokratai (Ona Babonienė, Linas Bielskis, Kazys Gediminas Galubauskas, Diana Kaupaitienė, Antanas Kilčauskas, Matas Skamarakas, Jonas Vazgys).
Faktiškai per pusmetį aukščiau išvardintieji politikai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pateikė net du skundus, kuriuose įžvelgė neva mero A.Griciaus pažeidimus taip, kaip jie suprato. Tačiau supratimas, vadovaujantis šio rašinio pradžioje įvardintu principu, buvo teisininkų įvertintas.
Raseinių savivaldybės tinklapyje jau paskelbta tokia žinia:
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo – Raseinių rajono savivaldybės tarybos – 2016 m. gegužės 26 d. prašymą pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys-meras Algirdas Gricius sulaužė priesaiką ir nevykdė jam įstatymuose numatytų įgaliojimų, kai 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio metu neteikė Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ įtraukimo į papildomą Tarybos posėdžio darbotvarkę bei nedelsiant nepasirašė 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimtų Tarybos sprendimų.
Liepos 7 d. LVAT pateikė išvadą, kurioje konstatuojama, jog meras Algirdas Gricius minėtaisiais veiksmais priesaikos nesulaužė ir vykdė jam įstatymuose numatytus įgaliojimus. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas aiškiai nenumato pareigos įtraukti tarybos narių siūlymus papildyti tarybos darbotvarkę skubos tvarka, taip pat nenurodo konkretaus laiko tarpo, per kurį meras turi pasirašyti įstatymus.
Tai jau antroji LVAT išvada. Birželio 17 dieną teismas skelbė ankstesnio Savivaldybės tarybos daugumos skundo prieš merą A. Gricių išvadą ir taip pat pripažino, kad Raseinių vadovas įstatymų nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.
Abi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados yra galutinės ir neskundžiamos.“
Raseinių valdančiosios daugumos atstovai Tarybos posėdžiuose ne kartą yra prasitarę, kad neskaito įstatymų, todėl prašo, kad apie norminių aktų pasikeitimus juos informuotų savivaldybės tarnautojai. Tačiau jiems pakako „sumanumo bei drąsos“ interpretacijas vadinti Priesaikos ar įstatymų pažeidimais ir pusę metų savo manymus bei išmanymus tarsi karštą bulvę vartyti tarybos posėdžiuose bei specialiai mero nušalinimo procedūrai sukurtose komisijose (pirmajai vadovavo S.Vaičius, antrajai – R.Kunickas). Už tai politikams-perversmininkams buvo mokamas atlyginimas – valandinis užmokestis už sugaištą laiką atliekant tarybos nario pareigas.
Informacija pamąstymui
Tarybos veiklos reglamente teigiama (daugiau žr. ČIA):
30. Tarybos nario veiklos apmokėjimas ir garantijos
30.1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
30.2. Tarybos nariams už darbo laiką mokamas 5 VMDU dydžio atlygis
Pavyzdžiui, už gruodžio mėn. 1 val įkainis – 22,14 Eur. Turint omeny, kad politikuodami ir perversmus organizuodami raseiniškiai politikai įprato posėdžiauti net po 8 val., atlygis už vieną dieną susidaro gana solidus.
Tarkime, VIENAS Raseinių perversmo organizatorius VIENU savo mintijimo strategavimu uždirbo 177,12 eurų. Tačiau valdančiojoje koalicijoje yra 15 politikų. Vadinasi, VIENU prisėdimu pasitarti, kaip Lietuvos VAT įrodyti, kad meras A.Gricius pažeidė LR Konstituciją ir įstatymus, valdančiosios daugumos penkioliktukas galėjo uždirbti apie 2657 eurus [!!!] Tačiau „tarėsi“ pusę metų… Ir be sąžinės graužaties ėmė už tai atlyginimus?
Todėl nežinia, kaip dabar pavyks tiesiogiai išrinkto mero vertimo strategams atsiskaityti su juos konsultavusiais teisininkais, nes net dviejuose tarybos sprendimuose, kuriuose politikai nutarė kreiptis į LVAT, nėra prašoma, kad savivaldybės laikinasis administratorius Jonas Kurlavičius pirktų teisines paslaugas.
Praėjusiame tarybos posėdyje antrosios mero apkaltos komisijos pirmininkas Rosvaldas Kunickas tarsi ketino papildyti gegužės mėnesio tarybos sprendimą, tačiau gal kas žmogų paprotino, kad atgaline data to padaryti neįmanoma, todėl dokumento projektas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Ketinta teisines paslaugas pirkti bene už 4000 eurų [!!!].
Ne veltui skaičiavau, kiek galėjo uždirbti politikai, tuščiai gaišdami laiką mero A.Griciaus nuodėmių paieškoms bei įtikinamam jų pateikimui teismui bei visuomenei.
Dabar kelias vienas: arba į biudžetą sugrąžinti visus už tuščią politikavimą gautus pinigus, arba atsisakyti atlyginimų iki Naujųjų metų, arba už panaudotas teisines paslaugas susimokėti iš savo kišenių. Prisiminkime, kad paprasti mirtingieji, kai pralaimi bylas, advokato išlaidas susimoka patys…
Moralas toks
Raseinių mero A.Griciaus istorija – pamokanti. Tik ar į įstatymų vingrybes nesigilinantys bei jų net neskaitantys vietos politikai tai supras. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, suteikęs galias rinkėjams merus rinkti tiesiogiai – nėra tobulas. Jį tikrai reikėtų koreguoti, tačiau tik po to, kai politikai vietose išmoks sugyventi ir dirbti pagal šį.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pradėjo formuoti praktiką, kurį turėtų sustabdyti partinių koalicijų siautėjimą regionuose bei jų norą valdyti tiesiogiai rinktus merus.
Mūsų valstybėje yra labai daug pykčio, patyčių, psichologinio smurto ir pan. Ir ne vien mokyklose ar buityje.
Rinkėjai savo Konstitucinę priedermę valdyti Lietuvą bei jos savivaldybes deleguoja politikams, todėl metas pastariesiems paneigti patarlę, kad „žuvis pūna nuo galvos“… Jie privalo peržengti savo asmenines ambicijas, antipatijas, grupinius interesus ir pan., nes jie yra viešieji asmenys, jų gyvenimas – lyg ant delno ir į juos lygiuojasi nuo darželinuko iki pensininko. Ar negirdėjote klausiant – jiems tai galima, o kodėl man – ne?
Tiesa. Dar labai būtina išmokti ATSIPRAŠYTI už netinkamą politinį elgesį ir džentelmeniškai paspausti rankas.
Gal ir utopija. Bet kada nors reikia tiesiog pradėti. Taikus ir darnus darbas Tautai galėtų virsti Raseinių „precedentu Lietuvai“.