Šiauliuose, pačiame miesto centre, po savivaldybės langais, įvyko labai taikus piketas. Toks taikus, kad jo nepastebėjo nei žiniasklaida, nei politikai.
Tiesa, pakeliui į Tarybos posėdį Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Rimkus prie plakatus laikančių visuomenininkų vis dėlto stabtelėjo. Šį tą net šnektelėjo.
Tačiau pati šneka buvo trumpa ir, tiesą sakant, tuščia – paporinęs „gilią įžvalgą“ – jei politikas nesuvaldo savo godumo ir prisidirba, kalti rinkėjai – politikas nuėjo posėdžiauti, o visuomenininkai dar ilgai traukiojo pečiais:
– Negi jis priėjo tik tam, kad tiesiai šviesiai „paaiškintų“: jog jei valdžia prastai dirba, riejasi tarpusavy, tai tik mes kalti, mat netikusius politikus išsirenkame? – stebėjosi viena piketuotojų.
– O man tai rūpėjo su žurnalistais santykius išsiaiškinti – kodėl netiesą apie mūsų Visocką rašinėja? bet kad nė vienas mumis nesusidomėjo, – guodėsi staiga nematomu pasijutęs senjoras. – Tarsi mes čia kiekvieną dieną su plakatais rankose stovėtume…
Tačiau šių eilučių autorei piketuotojai buvo atviri. Prisipažino – jie ir permainas pastebi: asfaltuojamas gatves, tvarkomus šaligatvius, net šventiniai renginiai pagražėjo, ir aktyvių piliečių jau daugiau – bent miesto tarybos posėdžių stebėti susirenka kur kas gausesnis piliečių būrelis.
Dėl vieno sutarė visi: būtina ir gerus darbus įvertinti, o ir tuos darbus dirbančius svarbu pareklamuoti.
O Vidai Stankūnienei, vienai šio piketo organizatorių, subūrusiai miesto valdžios veiksmus stebinčiųjų visuomenininkų iniciatyvinę grupę, nuostabą kitkas kėlė:
– Net ir antrąjį piketo organizatorių, kuomet pildžiau prašymą dėl leidimo šiai akcijai, nebuvo lengva surasti. Nesuprantu, kas vyksta. Gal per gerai žmonės gyvena, kad vengia pilietinių priedermių? Ar tik viską ir visus keikti moka, o pagirti ir bent morališkai palaikyti savo išrinktuosius nedrįsta..?
Tiesa, pro šalį žingsniuojančio jaunimo reakcija piketuotojus netgi labai padrąsino. Jaunas latvis, prisistatęs, iš kur atvyko, aktyvius visuomenininkus nusifotografavo, o vienas šiaulietis nedvejodamas solidarizavosi ir pats stojosi į teigiamus šūkius laikančiųjų gretas.
Taigi, merą A. Visocką palaikantys piketuotojai didžiosios nei vietinės žiniasklaidos nesudomino. Būtų miestelėnai susirinkę jo pakeikti, jokios abejonės – aplink sukiotųsi ir operatoriai, ir fotografai, o didžiosios redakcijos būtų atsiuntusios net kokį praktikantą pašnekinti ne tik protestuotojų, bet ir praeivių.
O ką apie tokį žiniasklaidos iškalbingą „nutylėjimą“ mano pilietinio portalo skaitytojai?
Ir kas darosi su mūsų visuomeniniu transliuotoju, ko tas bijo: pasirodyti, kad mato ir visuomenę, ne tik galią turinčius? Nesuvaldyti situacijos? Prarasti įtaką ir tapti nereikalingas?.. O, svarbiausia, ko bijo mūsų žmonės? Kodėl vengia gerųjų darbų bendruomenei: klystantį pamokyti, pikta darantį sudrausti, suklupusiam, bet stotis bandančiam ištiesti ranką, gera darantį palaikyti, šalia patyčių objektu daromo atsistoti, puolamą užstoti? …