Pradžia – ČIA.
Mano susirašinėjimas su Raseinių rajono tarybos nariu, Kontrolės komiteto pirmininku Steponu Naciumi vyko gana ilgai. Iš pradžių buvo spengianti tyla – atrodė, jaunasis politikas neketino talkinti žiniasklaidai.
Vėliau, matyt, pasiklausinėjo, kokia yra administracinių bylų Lietuvoje praktika, kuomet net ministrai priverčiami atsakinėti į klausimus. Nežinia, kas – ar mano kantrybė, ar giminės meilė žirgams – šviesios atminties profesorius Petras Vasinauskas yra vienas Anykščių Arklio muziejaus steigėjų – padėjo nutraukti Raseinių politikų tylos įžadus. Pagaliau ėmėme bendradarbiauti.
Stepono Naciaus atsakymus pateikiu autentiškus, nes jei imčiausi ką keisti, pirmiausia, ko gero, braukčiau jo kalbos pamokymus, bet tai greičiausiai būtų interpretuota kaip savotiškas autorės „pasipudrinimas“. Ką gi, apsieisim be rašto ir informacijos pagražinimų. Tikėkimės, kad Raseinių rajono tarybos nario S.Naciaus pateikta informacija skaitytojams bus naudinga.
Epistoliarika
Ar vietos politikų veikla – savanaudiška?
Visą tą laiką, kol laukiau atsakymų iš Raseinių, domėjausi viešai skelbiama informacija apie ES finansuojamų projektų vykdymą. Ir kuo daugiau informacijos galvoje nuguldavo, tuo darėsi aiškiau – Lietuvos įstatyminė bazė leidžia mokesčių mokėtojų pinigus oficialiai pumpuoti į privačias kišenes, nusikalstamai sukuria legalias sąlygas perimti valstybės ar savivaldybių turtą. Kalėjimuose yra toks populiarus terminas „vor v zakone“, tačiau ar žmonių gyvenimas mūsų valstybėje jau tolygus įkalinimo įstaigai? Prisiminkime kad ir miltų pirkimo aferą, kai tie patys miltai įkalintiesiems Vidaus reikalų ministerijos departamente perkami mokant už toną apie 300 eurų, o Žemės ūkio ministerijoje – varguoliams dalinti – jau įkainojami daugiau nei du kartus brangiau. Arba kurortinių zonų naikinimai… Ir patys „girdėjome“: visur savi saviems „zadanijas“ dalina…
Taigi, europiniai projektai. Kol jie pasiekia savivaldybes, virš jų susiformuoja daugiaaukštė vykdymą prižiūrinčiųjų, prižiūrinčiuosius kontroliuojančiųjų ir t.t. sistema. Lietuvių Tauta šiam atvejui turi nekart pasitvirtinusią patarlę „devynios auklės – vaikas be galvos“. O vietos politikai, savivaldybių tarybų nariai nužingsniuoja lengviausiu keliu – paklūsta prie ministerijų prilipusių agentūrų diktatui. Atkreipkite dėmesį į Raseinių tarybos nario S.Naciaus aimanas laiško pabaigoje. Kokia veidmainystė. Jei žmogus atidžiai būtų perskaitęs Finansų ministerijos prielipos – Centrinės projektų vykdymo agentūros raštą – neverkautų, kad kitaip pasielgti negalėjo, tik balsuoti už savivaldybės ir privačių dalininkų turto perleidimą koncesininkui net penkerių metų laikotarpiui. Minėta agentūra tėra viešoji įstaiga ir savivaldybėms įsakinėti negali. Todėl ji labai diplomatiškai „nukreipia“ nuo esmės vietos politikų dėmesį teigdama, kad tik teikia „ekspertinę nuomonę dėl pagrindinių viešojo sektoriaus motyvų Projekto įgyvendinimui atrinkti privatų partnerį LR Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka.“ Negi Raseiniuose nerastume turizmo ar žirgininkystės ekspertų, kurie pateiktų praktikų nuomonę, kas naudingiau vietos žmonėms? Juolab kad Raseinių hipodromas turi ilgametę veiklos patirtį, o po rekonstrukcijos jam nėra lygių net Estijoje ar Latvijoje – čia jau galima organizuoti ir tarptautines lygiąsias (toks žirgų lenktynių tipas – aut. past.) žirgų lenktynes.
Labai sunku surasti atsakinguosius už savivaldybėse vykdomus ES projektus, juolab kad Lietuva – ne Šiaurės Korėja ir čia nėra kolektyvinės atsakomybės, o konkrečių asmenų pavardes tiesiog užgula užmaršties laiko dulkės.
Pradėkime bent aiškintis, kur ir kaip legaliai dingsta biudžeto lėšos, kurių amžinai trūksta socialinėms, kultūrinėms ar švietimo problemų spręsti.
Vienas iš legalių mokesčių mokėtojų pinigų nutekinimo į privačias kišenes būdų – vadinamoji koncesija.
Keletas žodžių trumpai. Pasak Tarptautinių žodžių žodyno, koncèsija [lot. concessio – leidimas, nuolaida] – tai: 1. sutartis dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančių gamtos turtų, įmonių ir kitų ūkinių objektų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms eksploatuoti tam tikromis sąlygomis; 2. koncesijos pagrindais organizuota įmonė. [Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985]
Prašyčiau nelaikyti šių eilučių autorės privačių iniciatyvų priešininke. Raseinių hipodromas, be politikų pasirinktosios koncesijos, turėjo mažiausiai dar du išgyvenimo kelius. Vienas jų – po tam tikro laiko – galėjo būti ir objekto privatizavimas, tačiau ne pusvelčiui, o už realią kainą.
Pažinkime savo didvyrius
Raseinių hipodromo rekonstrukcija prasidėjo … 2007 metų gruodžio mėnesį, kuomet savivaldybės taryba tarpušvenčiu, prieš pat Naujuosius, nusprendė padaryti hipodromą europinį. Nuopelnai priskirtini merui Kęstučiui Skamarakui.
Nuo 2007 metų iki šiol Raseiniuose atitinkamai šeimininkavo šie merai: Kęstutis Skamarakas, Petras Vežbavičius,Dainius Šadauskis, Remigijus Ačas, Algimantas Mielinis ir tiesiogiai išrinktas meras Algirdas Gricius. Šie asmenys, kaip ir kẽlios Raseinių tarybos valdančiosios daũgumos, priiminėjo ir priiminėja politinius sprendimus. Pakeitus LR Vietos savivaldos įstatymą ir prieš metus tiesiogiai išrinkus merus, kaip žinome, merų ir susiformavusių partinių daugumų nuomonės bei sprendimai gali skirtis. Tačiau ūkinei konkrečios savivaldybės veiklai visada vadovauja administracijos direktoriai.
Nuo 2007 metų gruodžio, kai buvo nutarta hipodromą rekonstruoti, Raseinių rajono savivaldybėje didžiausią įtaką rekonstrukcijos projekto istorijoje turėjo šie administracijos vadovai: Darius Ulickas, Dainius Baltrušaitis, Aurelija Ložytė ir rekordininkas Jonas Kurlavičius. Pastarasis Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi [ar laikinai šias pareigas einančiuoju] dirbo ilgiausiai. Iš esmės šie asmenys lėmė svarbiausius hipodromo rekonstrukcijai sprendimus. Tuomet buvo formuojama viešoji įstaiga, teikiamos paraiškos finansavimui, skelbiami konkursai, atliekama rekonstrukcija, dėl konkurso ir kitų viešųjų pirkimų organizavimo bylinėjamasi teismuose ir t.t., ir pan.
Raseinių hipodromo rekonstrukcijos projekto vykdymo pradžia – 2009 m. rugpjūčio 26 d., pabaiga – 2013 m. lapkričio 29 d. Todėl išvardintų administracijos direktorių bei didžiojo dalininko atstovo S.Vaičiaus galima pasiteirauti, kodėl mažiausiai iš trijų galimų įmonės valdymo variantų pasirinktas būtent biudžetui nuostolingiausias – koncesija? Kodėl taip užsitęsus įvairiems teisminiams ginčams, kurie nutolino rekonstrukcijos pabaigą, negintos didžiausio dalininko – Raseinių savivaldybės – teisės ir neapsaugoti smulkiųjų dalininkų bei rajono gyventojų interesai? Kas galėtų paneigti galimybę, kad VšĮ „Raseinių hipodromas“, didžiausio dalininko palaikomas, nebūtų laimėjęs dar vienos bylos prieš ministerijas ar agentūras dėl taip peršamos vadinamosios koncesijos? Įsitikinkiye patys ČIA.
Dabartinės valdančiosios daugumos atstovas Sigitas Vaičius anuomet buvo savotiškas tarpininkas. Prie mero R.Ačo jis dirbo vicemeru ir VšĮ „Raseinių hipodromas“ atstovavo didžiausiam dalininkui – savivaldybei. Jums spręsti, ar gerai atstovavo, jei įmonė iš teismų neišlindo. O gal toks atstovavimas ar administravimas buvo tyčinis?
Jeigu peržvelgtume visą bylinėjimosi istoriją, tai pamatytume, jog kautis reikėjo ne tik su Finansų ir Ūkio ministerijomis, bet ir su jų satelitinėmis agentūromis – Centrine projektų valdymo bei Verslo paramos agentūromis ar UAB „Raseinių statyba“.
Ši ištrauka iš 2015 m. birželio 8 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutarties įdomi ir išties daug ką paaiškinanti:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Raseinių hipodromo skundą atsakovams Lietuvos Respublikоs ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ dėl sprendimo panaikinimo arba pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimo.
[…]
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija:
n u t a r i a :Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjo viešosios įstaigos Raseinių hipodromo skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 4-783 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-020 vykdytojai viešajai įstaigai Raseinių hipodromas, grąžinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą 2012 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 4-784 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 4-937„Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1217234 „Dėl VšĮ Raseinių hipodromas skundo“.
Nutartis neskundžiama.
Kuo nesusidomėjo Steponas Nacius?
Manau, kad tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Steponas Nacius, atsakydamas man į gana paprastus klausimus, tegul ir padedamas Raseinių savivaldybės specialistams, buvo priverstas sužinoti šį tą daugiau apie vietos ūkines problemas. Tačiau atsakymai rodo: esminiai ir giluminiai hipodromo rekonstrukcijos projekto vykdymo niuansai jo nesudomino. Raseiniuose šiuo metu dienos aktualija visai kita – kaip nors sukurti Lietuvai tiesiogiai rinkto mero nuvertimo precedentą ir atstatydinti merą A.Gricių. Jaunajam politikui nė motais, kad susimetė su labiau patyrusiais galingaisiais, vietinės politikos senbuviais, kuriems atrodo racionalu sumokėti konkursą laimėjusiam koncesininkui kone ketvirčio milijono eurų koncesijos mokesčio vien už tai, kad leidžia hipodromo valdytojui, tam pačiam koncesininkui, visų raseiniškių turtu 5 metus naudotis. Pastarasis gi už didžiausio dalininko – savivaldybės – ir mažesniųjų dalininkų viešosios įstaigos nuomą kasmet mokės sumokės… net 7915 eurų [be PVM] mokestį bei kitus privalomuosius mokėjimus.
Tokią neva koncesiją būtų galima paaiškinti ir kitaip – šiurkščiau. Tarkime, jūs savo butą išnuomojate nuomininkui ir dar sumokate jam už tai, kad jis teikiasi jame gyventi. Sakysite, beprotiška? Sutinku.
Negi išties Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymas įteisina tokį neva legalų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nusiurbimo mechanizmą?
Taigi, Raseiniuose tikros savivaldos neradau. Užsiėmę žemiausios prabos politikavimais, tarpusavio peštynėmis, specialistų, kurie „ne tiems šypsosi“, terorizavimais ir t.t., ir pan., jie nė nebandė stabdyti koncesijos. Nuėjo lengviausiu, pagal tradicinę „vor v zakone“ schemą pramintu keliu. Tai padaryti buvo visai nesunku – Finansų ir Ūkio ministerijas valdo ekskomunistai, persikrikštiję moderniai – socdemais, UAB „Raseinių statybą“ valdo ta pati partija, o viskam diriguoja ilgasėdis administracijos direktorius Jonas Kurlavičius. Šis socialdemokratas stovėjo ir prie Raseinių hipodromo rekonstrukcijos ištakų, jis įgaliotas ir koncesijos sutartį pasirašyti.
Visi kiti Raseinių naujosios valdančiosios daugumos tarybos nariai – tik gudriai lošiamos politinės šachmatų partijos pėstininkai, kuriems kartais nubyra populistinio dėmesio trupiniai…
Ar išties negalime norėti daugiau?