Pradžią skaitykite ČIA, tęsinį – ČIA.
Pilietiškiems Meškuičių gimnazijos pedagogams bei kitam personalui ramiai dirbti neleidžia kerštingi švietimo sistemos administratoriai. Buvusio mokyklos direktoriaus ir Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio pirmininko, o dabar savivaldybės vicemero Algio Mačiulio pasėtas aferų bei nesantaikos daigas bujoja vis naujais priekabiavimais prie aktyvių profsąjungos narių.
Pirmtako tradicijas tęsia dabartinė gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė bei jos pavaduotoja Margarita Vilkonienė. Beje, abi gyvena Šiaulių mieste, todėl negali matyti, kaip jų pozicija gimnazijoje paveikė miestelio mikroklimatą. Meškuičiai suskilo, kaimynas su kaimynu susitikęs nebesisveikina, o mokiniai, stebėdami mokyklos administracijos ir profsąjungiečių bendravimą, anot sekretorės Aldeivinos Incienės, „be pagarbos“, atkartoja suaugusiųjų elgesį.
Pirmasis susidorojimo grėsmę pajuto gimnazijos sargas Gintautas Dagys. Akylas vyriškis laimėjo kelis ginčus su darbdaviu Darbo ginčų komisijoje, o buvusį direktorių Šiaulių rajono liberalų vadą A.Mačiulį nuo baudžiamojo teistumo dėl dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo išgelbėjo … laidavimas bei 15 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Kerštingi žmonės savo planams įgyvendinti mokesčių mokėtojų pinigų netaupo. Meškuičių gimnazijos administracija, kad galėtų atleisti iš darbo akylą profsąjungietį, mokyklos sargą G. Dagį, forsavo signalizacijos įvedimą, kainavusį 17 000 eurų.
Jeigu gyventume esminio, o ne proginio teisingumo valstybėje, Specialiųjų tyrimų tarnybą ar kitas antikorupcines struktūras jau seniai būtų sudominęs mažne akimirksninis apsaugos sistemos įrengimas gimnazijoje.
Panagrinėkime įvykių chronologiją. 2016 m. gruodžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybė skyrė pinigus gimnazijos apsaugos sistemos „patobulinimui“, nors sutartis su rangovais buvo pasirašyta dar neturint šiems darbams lėšų. Tačiau jie labai operatyviai buvo atlikti tarpušvenčiu, tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, o Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje ši informacija „atsirado“ tik kitų metų pavasarį.
Ne veltui sakoma, kad „skubų darbą velnias renka“, todėl mokyklos direktorei Jūratei Jankauskienei jau kitą dieną po informacijos Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje paskelbimo, visuotiniame darbuotojų susirinkime teko guostis: „neturime vidaus signalizacijos, dabar neturime dviejų sargų, o nuo birželio 15 nebeliks iš viso sargų. Signalizacijos nebus iki birželio 15, neužsakytos signalizacijos paslaugos iki birželio 15. Turime išsiversti patys“ [pagal garso įrašą – aut.past.]
Tačiau arčiau gimnazijos gyvenantys meškuitiškiai dažnai girdi tą „nesamą“ signalizaciją kaukiant, mato, ir kas atvažiuoja ją „raminti“…
Aktyvistus pasiuntė … tolėliau?
Dėl gana keistos situacijos, norėdami išsiaiškinti, yra ta signalizacija gimnazijoje, o jei nėra, tai kas miestelyje stūgauja, mokyklos profsąjungiečiai kreipėsi į gimnazijos vadovę J.Jankauskienę raštu.
Aktyvistus domino, kas nurodė ar nutarė keisti šioje švietimo įstaigoje apsaugos sistemą, pagal kokį projektą tai daroma ir kas finansuoja signalizacijos įrengimo darbus, kada buvo skelbtas konkursas, kokios jo sąlygos ir sąmata, kur viešai apie tai buvo paskelbta ar kiek pretendentų konkurse dalyvavo. Prosąjungiečiams rūpi ir tai, kas aptarnaus signalizacijos sistemą – mokyklos darbuotojai ar kokia nors saugos firma, nes bet kuriuo atveju yra svarbu, kiek tai kainuos gimnazijai.
Mokyklos direktorės Jūratės Jankauskienės atsakyme nurodoma, tik kas skyrė apsaugos sistemos reformai pinigus. Paskutinysis sakinys gimnazijos vadovės rašte šaukte šaukia, kad padorus bendravimas su kolegomis yra „ne šio pasaulio dimensija“ ir atskleidžia jos dvasinę būseną: „Kiti klausimai, išdėstyti Jūsų prašyme, nėra susiję su profesinės organizacijos kompetencija“.
Gal Dagys gimnazijos vadovybei vieną vietą bado?
Tipiška, liberaliai promačiuliška pozicija: girdi, nėra ko skaičiuoti savivaldybės ar mokinio krepšelių pinigų, nes jie ne iš „žmonių paimami“, o iš valstybės ar savivaldybės kišenės… O profsąjungiečius domina, kaip reformos atsilieps darbuotojų socialinėms garantijoms.
Be to, pažiūrėjus, kaip ta apsaugos sistema Meškuičių gimnazijoje atmestinai įrengta, kyla nemažai klausimų. Pavyzdžiui: (1) kas įsakė mokyklos administracijai taip skubėti? (2) Kas svarbiau: švietimo įstaigos saugumas, kokybiškas signalizacijos sumontavimas ar smūginis susidorojimas su aktyviu profsąjungiečiu, akylu mokyklos sargu Gintautu Dagiu? (3) Kada atsipirks apsaugos sistemos sumontavimas ir t.t., ir pan.?
Nežinia, kuo reikėtų aiškinti tokią situaciją, kai nesvarbu, kas įvyktų Meškuičių gimnazijoje ar už jos ribų, tuoj mokyklos sekretorė Aldeivina Incienė ar jai lojali įstaigos administracija kurpia tarnybinius bei kitokius pranešimus, kad tik aktyvųjį G. Dagį „nuskalpuotų“. Jis, anot kerštaujančiųjų, kaltas dėl visko, kas Meškuičiuose benutiktų, net jeigu jis pats tuo metu ir už jūrų marių – Švedijoje atostogauja. Niekiniams skundams tinka bet koks nutikimas miestelyje, pramintame Tvin Pyksu: socialinės pedagogės Indrės Antulienės automobilio apgadinimas ar netikėtas įžvalgumas pastebėjus, kad gerus metus nevalyti mokyklos langai subraižyti…
Kiek liguistos fantazijos reikia turėti, kad tiek nepasitvirtinančių pranešimų prikurtum! O juk būtų nepalyginamai naudingiau keršto energiją paversti uoliu domėjimusi moksleivių gyvenimu – investuoti į jaunųjų Lietuvos piliečių ugdymą?
Pirmiausiai keršijama tiems, kurie skundėsi teismams bei Darbo ginčų komisijai ir laimėjo…
Meškuičiuose ne vienas Švietimo darbuotojų profsąjungos aktyvistas Gintautas Dagys yra persekiojamas. Į teismą, Darbo ginčų komisiją ar inspekciją raštus dėl neteisėtų mokyklos administracijos veiksmų bent kelis kartus yra pasirašiusios Eugenija Jokubaitienė, Ilona Tiknienė, Svetlana Dagys, Vladislava Štitilienė, Eglė Joniškienė, Audronė Komisaraitienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lionė Sarpauskienė. Visi ginčai buvo išspręsti besikreipiančiųjų naudai. Šiuos žmones, jei nebūtų liūdna, galėtume pajuokauti, Meškuičių gimnazijos vadovės – J.Jankauskienė ir M.Vilkonienė – bei jų uolioji sekretorė A. Incienė stebi mažne per padidinamąjį stiklą.
„Jau nebežinome, kaip su mokiniais pasisveikinti, ar „viso gero“ jiems pasakyti, kad ir vėl „neužsidirbtume“ tarnybinio pranešimo apie savo auklėtiniams neva „sukeltas“ psichologines traumas“, – situaciją gimnazijoje komentuoja profsąjungos lyderė Ilona Tiknienė.
Akivaizdu, nors neįtikėtina
Pradinukų mokytojos I.Tiknienės žodžiais iš karto sunku patikėti. Juolab, kad Meškuičių gimnazijos tinklapyje puikuojasi nuostabus tekstas apie šios įstaigos misiją:
MISIJA
Šiaulių r. Meškuičių gimnazija – švietimo institucija, teikianti pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo programas. Savo veiklą grindžia bendražmogiškomis ir tautinėmis vertybėmis, demokratinėmis nuostatomis, ugdo laisvą, dorą, išmintingą ir visuomenišką asmenybę, gebančią perimti kultūrinį tautos ir pasaulio paveldą, praturtinti jį prasmingais savo kūrybiniais laimėjimais.
Štai tokie žodžiai. Gražūs bet tušti. Ypač žinant paskutinius, bene skaudžiausius gimnazijos administracijos praktinius veiksmus…
Meškuičių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lionė Sarpauskienė tapo mokyklos vadovių susidorojimo su ilgamete pedagoge, profsąjungos nare simboliu. Ši lituanistė gimtosios kalbos mokė didžiąją dalį savo dabartinių mokinių tėvų. Tą faktą iliustruoja 200 pasirašiusiųjų, pageidaujančių, kad L.Sarpauskienė ir toliau mokytų vaikus.
Tačiau mokyklos administracija laukia, kol antras mėnuo serganti puldinėjimų neatlaikiusi pedagogė pasveiks ir… bus atleista iš darbo.
L. Sarpauskienės pedagoginis stažas – per 30 metų. Išugdyta dešimtys respublikinių bei rajoninių konkursų laureatų ir antros bei trečios vietos laimėtojų. Per visą mokytojavimo laikotarpį ji nė karto nebuvo bausta.
Eksministro D.Kuolio nuomone, lituanistai mokyklose puoselėja tautiškumą
Prieš pradėdama rašyti apie situaciją Meškuičiuose, šių eilučių autorė kalbėjosi su buvusiu pirmuoju atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministru, save tebelaikančiu Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos Meilės Lukšienės mokiniu Dariumi Kuoliu.
Į naivoką klausimą, ar kur nors Lietuvoje buvo pradėjusi veikti bent viena tautinė mokykla, eksministras atsakė, kad turi funkcionuoti visa sistema. Neva dabar mokyklose, kur dirba geri lituanistai, ten ir yra puoselėjama tautiškumo dvasia.
L. Sarpauskienė, anot jos buvusių mokinių, visada buvo reikli, puiki lituanistė, širdies šilumą bei žinias aukojanti vaikams, kad šie iš mokyklos išeitų tausodami gimtąją kalbą, pažinę lietuvių literatūrą. Žodžiu, ši pedagogė, anot teorinės Meškuičių gimnazijos „Misijos“, „savo veiklą grindžia bendražmogiškomis ir tautinėmis vertybėmis“, tačiau buvusio direktoriaus, rajono Liberalų sąjūdžio eksvadovo A.Mačiulio palikuonėms Jūratei Jankauskienei bei jos pavaduotojoms neįtinka – nors tu ką…
Kas gi dabar paneigs galimybę, kad L.Sarpauskienės persekiojimas ir terorizavimas paaštrėjo A.Mačiuliui tapus Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotoju, kuruojančiu … švietimą? 2015–2016 metais Šiaulių rajono Švietimo skyrius buvo numatęs net tris mėnesius [lapkritį, gruodį ir vasarį] vizituoti Meškuičių gimnazijos lituanistus. Tik po mokyklos profsąjungos kreipimosi į savivaldybės administracijos direktorių Gipoldą Karklelį gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų teroras tam kartui liovėsi.
Užderėjo vizitacijų ir tarnybinių pranešimų srautas
Tačiau šiemet vizitavimą atnaujino pati Meškuičių gimnazijos administracija. Tris savaites visos iš eilės L.Sarpauskienės vedamos pamokos buvo stebimos nuo kovo 21 iki balandžio 7 dienos. Nuolatinio streso būsenoje dirbo ir mokytoja, ir jos mokiniai.
Vizitacijų protokoluose L.Sarpauskienės darbas vertinimas teigiamai: pastabų nėra, klasėje mikroklimatas – geras, mokiniai – darbingi, nebijo klausti, diskutuoti, klasėje tylu, ramu, mokytojos ir mokinių santykiai – geri, drausminių problemų nėra, mokymo metodai parinkti tinkamai, naudojamasi praeitose pamokose įgytomis žiniomis, mokytojo aiškinimas – suprantamas, mokiniai įtraukti į mokymo veiklą ir t.t., ir pan.
Tik paskutiniųjų vizitavimo protokolų pedagogė prisipažino neturinti, nes tikrintojai nepateikė.
Gal tai sietina su tuo, kad vietinis vizitavimas sutapo su dviem tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateikiama kardinaliai priešinga informacija, nei tuo pat metu užfiksuota tikrintojų protokoluose?
Biologijos mokytoja, 1 G klasės vadovė Erika Valuntienė direktorei Jūratei Jankauskienei 2017 m. kovo 20 d. parašė tarnybinį pranešimą. Šis dokumentas byloja, kad „mokinių nepasitenkinimą kelia tai, kad mokytoja dalį brangaus pamokos laiko skiria ne mokymui, bet asmeninių problemų analizavimui: ką ji ir jos šeima veikė savaitgaliais, kokia artimųjų sveikata, kaip vargina bylinėjimasis teismuose ir panašiai“.
Tačiau jeigu tai, kas rašoma tarnybiniame pranešime yra tiesa, pastaruosius teiginius edukaciniu požiūriu būtų galima vertinti tik teigiamai, nes jie parodo, kad L.Sarpauskienės santykiai su mokiniais yra betarpiškai draugiški: ji dalijasi su klase šeimos laisvalaikio praleidimo patirtimis, moko jautrumo, nes reikia rūpintis artimųjų sveikata. Vargu ar kam bylinėjimasis teismuose yra pramoga, todėl verta mokiniams priminti, kad tik dorai dirbdamas, žmonių ir valstybės neapvaginėdamas, nevargsi teismų slenksčius mindamas. Be to, Lietuvos jaunimui teks gerokai paplušėti, kad aferas demaskavę pilietiški žmonės išvengtų persekiojimų bei keršto.
Verta pastebėti, kad biologijos mokytoja E.Valuntienė vis dėlto pastebi, „kad didesnę dalį pamokos mokiniai dirba“.
Dar vieną tarnybinį pranešimą, sutapimas tai ar ne, tesprendžia skaitytojai, tuo pat metu parašė istorijos mokytoja metodininkė, 2G klasės auklėtoja Rosita Serpauskienė. Autorė dokumente nurodė, kad lietuvių kalbos mokytoja ėmė skųstis jos auklėtiniai, nors iki šiol nei tėvai, nei mokiniai priekaištų mokytojai neturėjo. Neva viena auklėtinė pasiskundė, kad L.Sarpauskienė jau kelintą kartą atmetė jos darbą ir visokiais žodžiais ją bei kitus nemokšas išvadino.
Šių metų kovo 16 dieną vykusiame 2G klasės bendrame mokinių ir tėvų susirinkime auklėtojai pasiskundusios mokinės mama papasakojo savo dukros nesėkmės istoriją, kai kurie kiti tėvai paliudijo, kad mokytoja yra reikli, principinga ir griežta, „vadina neraštingais, cituoja jų klaidas kitiems klasės mokiniams, net kitų klasių mokiniams“. Tačiau šiame susirinkime tėvai pareiškė norį, „kad ir toliau mokytoja mokytų 2G klasės mokinius, bet elgtųsi tinkamai. Tą pageidavimą jie perteikė prašyme direktorei.“
Beje, objektyvumo dėlei dera konstatuoti, kad lietuvių kalbos mokytojos Lionės Sarpauskienės pamokų mokiniai be pateisinamos priežasties nepraleidinėjo ir iš jų nebėgo.
Kodėl principinga Meškuičių gimnazijos lituanistė pelnė tokią liberalo A.Mačiulio palikuonių neapykantą?
Ko gero, buvusį ar esamus Meškuičių gimnazijos vadovus supykdė ne tik aktyvi Lionės Sarpauskienės veikla Lietuvos Švietimo darbuotojų profsąjungos gretose. Iš kitų reikalaudama sąžiningai dirbti, mokytoja pati stengiasi nelaužyti principų. Jos kolegos, ieškodami priežasčių, kodėl seniai gimnazijoje dirbanti ir miestelio gyventojų mėgstama pedagogė šitaip ujama, prisiminė didžiulį jos konfliktą su tuometiniu gimnazijos vadovu, dabartiniu Šiaulių rajono savivaldybės vicemeru, kuruojančiu švietimą, Algiu Mačiuliu.
2012 metais du dvyliktokai po 11-os klasės papildomų lietuvių kalbos darbų turėjo nepatenkinamus pažymius ir po pusmečio turėjo būti išbraukti iš mokinių sąrašų. Mokytoja Lionė Sarpauskienė patyrė milžinišką psichologinį spaudimą, nes buvo siekiama, kad šie mokiniai laikytų egzaminus ir gautų vidurinio ugdymo atestatus.
Gal Meškuičių gimnazijos administracija ėmė persekioti visus, palaikančius mokytoją Lionę Sarpauskienę?
Tai retorinis klausimas, nereikalaujantis atsakymo, tačiau skatinantis mąstyti, nes įvykiai Tvin Pyksu pramintame miestelyje rutuliojasi žaibiškai.
Dabar mokyklos direktorės Jūratės Jankauskienės bei jos pavaduotojų žvilgsniai nukrypo į profsąjungietes, ne darbo metu rinkusias parašus iš tų meškuitiškių, kurie pažįsta mokytoją L.Sarpauskienę bei nori, kad ji ir toliau mokytų jų vaikus. Už tai jau pasirašė 200 žmonių.
Meškuičių gimnazijos valgyklos virėja Eglė Joniškienė ir jos bendradarbė Audronė Komisaraitienė, užsuko pas miestelyje žinomą tortų kepėją, kad užsisakytų gardumynų. Šios namuose nebuvo, tai šnektelėjo su gimnaziste dukra.
Už tai dabar abi moterys perduotos Šiaulių Vyriausiajam policijos komisariatui, nes neva be leidimo įžengė į privačią valdą, kuri yra neaptverta ir į kurią dažnai užsuka saldumynų mėgėjai. Tai gal tuomet ir mokesčių inspekcijoje vertėtų pasiteirauti, ar tortų kepėja patentą turi ir t.t., ir pan.?
Tikrai Tvin Pykso scenaristo plunksnos vertos istorijos.
Tuo mokytoją L.Sarpauskienę palaikančios valgyklos virėjos Eglės Joniškienės „nusižengimai“ nesibaigė. Jai irgi sukurptas tarnybinis pranešimas už tai, kad gimnazijos valgykloje su mokine šnektelėjo.
2017 m. balandžio 27 d. viešame gimnazijos susirinkime, dar tyrimams nesibaigus, direktorė Jūratė Jankauskienė tėvams avansu pranešė, kad Eglė Joniškienė ir Audronė Komisaraitienė bus nubaustos dėl poveikio mokinei ir nereikės profsąjungos sutikimo.
Profsąjungiečių vienybė – gimnazijos valdžios galvos skausmas
Taigi, tikrai ta Meškuičių gimnazijos profsąjunga – it ašaka gerklėje, mat mokyklos administracija nebegali vienvaldiškai savivaliauti taršydama jai neįtikusius darbuotojus laužydama jų likimus. Be to, profsąjungos žmonės labai susitelkę, skaito įstatymus bei kitus norminius aktus, kasdieną konsultuojasi su teisininkais. Šiandien Meškuičių gimnazijos profsąjungiečiai, dirbantys totalios apsupties sąlygomis, gali būti tikru pavyzdžiu kitiems Lietuvos švietimo sistemoje besidarbuojantiems. Tik vieningumas bei vienas kito palaikymas padeda įveikti stresines situacijas, nepasiduoti bauginimams bei administracijos spaudimui.
Profsąjungos lyderė Ilona Tiknienė iki šiol su siaubu mena, kaip Šv. Velykų išvakarėse, Didįjį Penktadienį, pasibaigus darbo laikui, ją persekiojo gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė bei šios ištikimoji sekretorė, neteisėtai kaupusi aukas Šiaulių rajono liberalų sąjūdžiui, Aldeivina Incienė, kad įteiktų pranešimą dėl sutikimo skirti Lionei Sarpauskienei drausminę nuobaudą – papeikimą. Tačiau netrukus Meškuičių gimnazijos administracijos ketinimai pasikeitė ir prabilta apie lituanistės atleidimą iš darbo.
O gegužei baigiantis dar vienas virsmas įvyko – paaiškėjo, kad gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė, negavusi profsąjungos pritarimo Lionę Sarpauskienę „papeikti“ ar atleisti, pasirinko tradicinį kelią – gegužės 9-ąją gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos bylą perdavė … policijai. Žodžiu, kerštautojos prisivirė košės, o ją srėbti pakišo teisėtvarkos struktūroms. Elementarus bobizmas. Tarsi policija tiesioginio darbo neturėtų…
Į klausimą, kokia šiandien tiek ilgai terorizuojamos mokytojos situacija, Ilona Tiknienė atsakė, kad lituanistė gydosi, tačiau ją namuose, kaip liudytoją, jau apklausė policijos tyrėja. Detalesnės informacijos nėra. Lietuvių Tauta turi tokį posakį „Nei pririštas, nei paleistas“, matyt, ir Meškuičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja nei papeikta, nei atleista, tačiau ji ir jos bylą „fabrikavusieji“ turės turiningas vasaros atostogas – dalyvaus policijos apklausose.
Užsitęsusius profsąjungos persekiojimo už kritiką faktus būtina viešinti bei išsiaiškinti, pasirinkus teisinį kelią. Dėl situacijos šioje Lietuvos gimnazijoje jau išsiųstas kreipimasis Tarptautinio Prigimtinių teisių tribunolo atstovei Rytų Europos regione p. Linai Helstein.
P. S. Sunkus yra kompromisų menas, tačiau išmokę kalbėtis ir susitarti, kalnus gerų darbų padaryti galime. Patys, gerbiamieji skaitytojai, pagalvokite, kaip atrodytų Meškuičių gimnazija ir kiek joje mokinių mokytųsi, jei visa mokyklos vadovių energija, panaudojama tarnybinių pranešimų rašymui, būtų nukreipta į gimnazijos ūkio sutvarkymo sritį.
Laukite tęsinio…
Specialus post scriptum Meškuičių gimnazistams:
Šių eilučių autorę prieš kokius penkis dešimtmečius lietuvių kalbos mokytoja pavadino berašte. Neįsižeidžiau. Suėmė sportinis pyktelis ir išmokau rašyti. To paties linkiu ir Jums. Pagarbiai.