Tik kelios mintys perskaičius Delfi skaitytojo laišką:
DELFI skaitytojas: Galbūt kitą lapkričio pirmąją aš jau galėsiu uždegti žvakelę prie kolumbariumo sušildyti tėčiui?
Šiais metais Airijoje dėl tragiško atsitiktinumo netekau tėvelio. Nuvykau į Airiją ir ten kartu su mama atlikome visas apeigas, kurias galima atlikti – atsisveikinome su mirusiuoju… Daug galvoti nereikėjo, kur laidosim. Atsakymas buvo vienareikšmiškas – Lietuvoje.
Bet tai yra urna, pelenai, ne karstas… Ir tarsi būtų kas išgirdęs ten, aukščiau, mūsų klausimą, laikraščiai pateikė atsakymą: „2014 metų rugpjūtį Šiauliuose bus pastatytas kolumbariumas“.
Lapkričio pirmoji, du tūkstančiai keturioliktieji… Kolumbariumo tik pamatai padėti ir išklotos plytelės… Tėtis parvežtas ir laukia tos vietos, tačiau jos kol kas nėra…
Kiekvieną mėnesį po du, tris kartus bendrauju su Ginkūnų kapinių darbuotojais. Vis paskambinu ir paklausiu, gal jau kažkas dėl kolumbariumo aišku? Gal jau pradėjo statyti? Gal jau yra darbai pajudėję? Atsakymas kiekvieną kartą vis tas pats: „Niekas nejuda, užsakytos dėžės urnoms dėti, bet niekas nesiskubina ir daugiau informacijos neturim“.
Turiu labai stipriai pabrėžti, kad Ginkūnų kapinėse žmogus, atsiliepiantis telefonu, visada kantriai ir labai maloniai bendrauja tuo pačiu MUMS aktualiu klausimu. Mums didžiosiomis? Todėl, kad, atrodo, tik mums ir terūpi tas kolumbariumas. Miesto valdžiai labiau rūpi kažkokie ten oru skraidantys traukiniai su neaiškiais pinigais, niekam nereikalingas menų fabrikas (ar kaip ten jis) ir pietiniame rajone statomas kažkoks internatas…
Pastarąjį per šiuos metus jau net iki trečio aukšto pastatė, o kolumbariumas – tai vieno aukšto pastatėlis… Jam sugebėjo tik pamatus patiesti… Mes žinome, kad kolumbariumas bus ne už dyką, esam pasirengę sumokėti tuos pinigus, bet tik duokit mums tą vietą (!!!)… Tik pastatykit jį (…)
Savaitgalį važiavome lankyti savo artimųjų, aš taip pat… Bet kol kas ne visi jie turi savo kapus ir amžinojo poilsio vietas… Aplankęs mirusius draugus ir giminaičius sugrįšiu namo ir uždegsiu žvakelę prie tėčio urnos… Namie… Nes Šiauliai ar labiau miesto valdžia nesugebėjo per tris mėnesius užbaigti nedidelio projektėlio – kolumbariumo. Tai kaip reikėtų jiems patikėti rimtesnius projektus? Didesnius ne tik apimtimi, bet ir finansais?
Visiems ramybės – merui, savivaldybės darbuotojams (…). Gal gerdami kavutę ir skaitydami šią rašliavą prisiminsite, kad kažkas dar neužbaigta? Galbūt kitą lapkričio pirmąją aš jau galėsiu uždegti žvakelę prie kolumbariumo sušildyti tėčiui?
Dabar Šiauliuose veikiančiose kapinėse beveik visi tarpeliai, platesni takeliai užlaidojami, kertami medžiai žaliosiose Amžino poilsio vietose, kurios buvo suprojektuotos dar steigiant šį objektą.
Apie laidojimo vietų stygių Šiaulių valdžios kalba nuo 2001-ųjų metų.
Paskaičiuokim, žmonės, kiek merų per tą laiką pasikeitė. Vienas jų – dabar prie „Tvarkos ir teisingumo“ partijos prisišliejęs Genadijus Mikšys – beveik milijoną uošviams „uždirbo“ pirkdamas žemę naujosioms Dausiškių kapinėms. Ir šios, kaip Ginkūnų kapinių kolumbariumas, vis dar „kūrimosi stadijoje“.
Dabartinės Šiaulių galvos surėmė kardus dėl 82 milijonų URBAN programos lėšų, aiškindamiesi, ko miestui labiau reikia ir, manytina, kas tuos reikalus tvarkys. Nieko paguodžiančio – Amžinojo poilsio vietos neatidėliotinuose valdžios projektuose NĖRA. Todėl guostis teks tik tuo, ką išgirsime artėjančios rinkiminės kampanijos metu, kai visi kandidatai į merus, visos partijos ir komitetai žadės, kad „sieks kuo skubesnio naujųjų kapinių ir kolumbariumo įkūrimo“.
Atleisk man, Viešpatie, už tokį cinizmą, bet, ko gero, lengviau su Tavimi sutartį sudaryti dėl gyvenimo pratęsimo, nei sulaukti Šiaulių valdžios pažadų įvykdymo…
Irena Vasinauskaitė