Gerbiamieji skaitytojai, nepiktnaudžiausiu politine lyrika, geriau pasitelksiu… matematiką. Priešrinkiminę Šiaulių tarybą sudarė 31 narys: 13 socialdemokratų, 6 „tvarkiečiai“, 4 konservatoriai, 3 Lietuvos Respublikos liberalų sąjungos nariai, 3 darbiečiai, 2 nepartiniai, savarankiškai išsikėlę tarybos nariai.
Paskaičiuokime, kiek politikos senbuvių stambiaformačiais plakatais pirko rinkėjų palankumą – tie patys, tik po pabėgimų „susitraukę“ 11 socdemų [iš jų – 4 nusprendė atsiliepti į politinių madų klyksmą ir tapo V.Simulik „visuomenininkais“ arba, „padėję mandatus“, pabuvojo administracijos darbuotojais], tie patys 6 „Tvarkos ir teisingumo“ žmonės. Tiesa, nesuprasi, ar partiją paliko, ar tik tarybos nario mandato atsisakė turtingiausiu ir įtakingiausiu miesto politiku vadinamas verslininkas Vidmantas Japertas, tapęs visuomeninio rinkimų komiteto „Laisvieji piliečiai“ vedliu. Jo bendražygė „visuomenininkė“ Giedrė Brazlauskaitė, atėjusi tarybon ir toliau liko TT frakcijos atstove, tačiau šįkart rinkimuose dalyvavo jau pačių laisviausių Šiaulių piliečių sąraše.
Šioje vietoje siūlyčiau atsidūsėti: būti laisvais piliečiais, kai turi garantuotą darbą valstybės tarnyboje, išties … didelis gėris. Ir, kaip suprantate, joks iššūkis. Tik… kas taip nusprendė ar patvarkė, kad solidžias valdžios partijas bei jų sočius plakatus finansuotų vos galą su galu suduriantys nuoširdūs ir patiklūs rinkėjai? Būtų mažiau emigruojančių, nusižudžiusių ar socialinę paramą gaunančiųjų, sakyčiau: Lietuvoje, taip pat ir trečdalį gyventojų praradusiuose Šiauliuose, – totali idilė.
Tačiau grįžkime prie skaičių: naujos kadencijos siekė trys liberalų sąjūdžio senbuviai, kol Darbo partijos vyrai iš teismų neišlindo, „frontą laikė“ dvi tos pačios bendrapartietės moterys. Du nepriklausomi tarybos nariai taip pat panoro „kartoti buvimo valdžioje kursą“, šįkart sudalyvaudami ir tiesioginiuose mero rinkimuose – prasti eiliniai, kurie nenori būti generolais. Tiesa, Šiaulių taryba prarado dvi medikes tarybos nares: su socdemais nebesibalotiravo Elena Mockuvienė, o TS-LKD gretose liko kautis trys senbuviai (iš keturių) – nuo pat 1990 metų Šiaulių taryboje dirbusi Birutė Marija Paplauskienė šiemet pasitraukė iš aktyviosios politikos.
Viską suskaičiavus akivaizdu: dabartinė Šiaulių taryba siūlėsi rinkėjams beveik urmu – bene 27 iš 31 senbuvio. Po rinkimų nakties išgirdę kai kurių pavardes, ir vėl klausinėjome vienas kitą, kas ir kodėl balsavo už tuos pačius?
Juk pasirinkimo būta. Štai į merus kandidatavo dvylika – iš jų vienas Seimo, septyni šios kadencijos tarybos nariai, du – verslo banginiai, vienas – administracijos darbuotojas ir antikorupcine tema rašantis žurnalistas. Niekas nepasakys, kad nebuvo iš ko rinktis.
O kaip pasirinkome? Naujojoje Šiaulių taryboje liko 14 senbuvių: LSDP – 2, TS-LKD – 1, LRLS – 3, TT – 2, DP – 2, 2 prieš tai buvę LSDP nariai, o dabar V.Simulik komiteto visuomenininkai ir 2 nepriklausomi tarybos nariai. Be to, rinkėjų pasitikėjimo sulaukė ir 4 buvę administracijos tarnautojai, rankas pridėję prie maršrutinių mikroautobusų Šiauliuose panaikinimo, 2 dabartinių LR Seimo narių padėjėjai, bent vienas „nežemo rango“ savivaldybės įmonės darbuotojas. Taigi, net 21 iš 31 naujos tarybos narys jau tvarkėsi mūsų mieste ar Seime kaip savo ūkelyje.
Nedrįstu teigti, kad rinkėjus paviliojo prabangi kandidatų reklama už mokesčių mokėtojų pinigus. 2015 metų savivaldos rinkimų laimėtojais nevadintini nei DP, nei TT, nei TS-LKD, nei LSDP, nors savo populiarinimui ir metė dešimtis tūkstančių eurų. Akivaizdu, šių sisteminių partijų atstovų turėtas žmonių pasitikėjimas kažkur prašapo, o gal tik transformavosi – dalį balsų „pasisavino“ vadinamieji visuomeniniai rinkimų komitetai – greitosiomis sukurti partijų satelitai.
Tačiau komitetų sėkmės pervertinti nederėtų – tokie politiniai dariniai, manau, gana laikini. Net ir garsiomis pavardėmis papuoštų komitetų atstovams nepasisekė: matematiškai žiūrint, toks visuomeninis komitetas kaip „Kaunas plius Puteikis“ tikrai turėjo nemažai šansų tapti laimėtojais – tam naudota ir Seimo nario pavardė, tačiau nelaimėjo nė vienos vietos, nieko nelaimėjo ir Saulės miesto kultūros bei verslo elitas, susibūręs į „Laisvųjų piliečių“ komitetą. Lietuvos laisvės sąjungos [liberalų], vadinamųjų Šiaulių zuokininkų, rinkiminis biudžetas, ko gero, keliasdešimt kartų pranoko, tarkim, Lietuvos Sąrašo išlaidas [jų būta apie 1000 eurų], tačiau ir jie liko be savo atstovų miesto taryboje.
Teiginys – rinkėjas visada teisus, net jeigu kartais balsuoja „prieš“ save patį arba iš viso neatlieka šios pilietinės pareigos – yra jau tapęs aksioma. Kaip ir tai, jog verta mokytis iš klaidų. Žinoma, jei klaida laikysime tai, kad ilgus metus kartu veikę visuomenininkai pasiūlė savo kaimynams suteikti jiems progą neatlygintinai tęsti jų labui pradėtus darbus, tačiau turint nepalyginamai didesnius įgaliojimus gauti informaciją, siūlyti alternatyvius projektus, rengti gyventojų apklausas ir pan.
Taigi išties verta nuoširdžiai ir atvirai išanalizuoti priežastis, kodėl politinės partijos „Lietuvos Sąrašas“ iškeltas visuomenininkų sąrašas nelaimėjo vietų Šiaulių miesto savivaldybės taryboje.
Iš porinkiminių pokalbių su rinkėjais jau aiškėja – juos stabdė ir naujas jiems nežinomos organizacijos pavadinimas, ir per 25 metus atstumiančiais tapę žodžiai… „politinė partija“. Deja, pritrūko laiko paskleisti informaciją, kad būtent Lietuvos Sąraše – nebiudžetinėje, prieš sisteminių partijų savivalę pasisakančioje politinėje organizacijoje – susibūrę ne partinukai, o tikrieji, ilgamečiai Šiaulių visuomenininkai, neatlygintinai ginantys viešąjį interesą, padedantys biurokratais besiskundžiantiems žmonėms, norintys realių permainų savivaldoje.
Tačiau ši rinkiminė kampanija nebuvo bevaisė: tam tikrą išliekamąją vertę turės ir tai, kad mažne 20 000 egzempliorių tiražu Šiauliuose pasklido žinia apie Lietuvos sąrašą, jo idėją, ir Tiesos.lt portalą. Manau, nederėtų nusiminti ir tiems, kurie dalyvavo šioje rinkiminėje akcijoje, nors jos finalas ir buvo gana lengvai nuspėjamas. Juk Lietuvos Sąrašo žmonės Šiauliuose su rinkėjais elgėsi garbingai: nemelavo, populistinių pažadų nežarstė, kviestinėmis žvaigždėmis nemasino, atvirkščiai – žadėjo tartis, kartu ieškoti sprendimų. Tačiau žmonės, neva bausdami jiems įgrisusias partijas, rinkosi visuomeninius rinkimų komitetus ir nežiūrėjo, kad greitosiomis suburtuose dariniuose kur kas daugiau ne visuomenininkų, o partinių, be jokio skrupulo pakeitusių bent kelias partijas, ar neva nepartinių, tokiais tapusių paskutinę minutę.
Galima būtų ir pajuokauti: rinkėjai, politinei partijai „Lietuvos sąrašas“ skyrę 555 pasitikėjimo balsus, sąmoningai „neįdarbino“ tikrųjų Šiaulių visuomenininkų Taryboje – jų supratimu, kaip jau ne kartą yra įsitikinę, šie ir toliau dirbs kaip dirbę. Patys būdami neabejingi kiekvienas jų ir toliau darys viską, kad pasirinktos veiklos barelyje sumažėtų abejingųjų. Žinoma, kol vieni aukodamiesi žadina pilietiškumo jausmus, o kiti tik tyčiojasi „vis tiek nieko nepakeisite“, niekas ir nepasikeis. Kol nekils Lietuvoje pilietinio aktyvumo cunamis…
Bet juk ir prieš 25 metus niekas netikėjo, jog žmonės gali keistis ir keisti.
Bet Tauta susitelkė.
Atkūrė Nepriklausomą valstybę.
Žvelgiant į šiuos plakatus atrodo, jog ne tik kandidatai „nežino“, kiek jiems kainavo savivaldos rinkimai. Mokesčių mokėtojai nustebtų pasidomėję, kokiomis sumomis jie parėmė visus šiuos iš aukšto į žmones žiūrinčius pažadukus. Tiesa, šis skausmingas susivokimas nuskausminamas sakant, jog lėšos skirtos iš … valstybės biudžeto.
Rinkėjai nesusigundė socialdemokratinėmis politikų „išpardavimo“ akcijomis. Justinas Sartauskas iš merų varžytuvių pasitraukė jau po pirmojo rinkimų turo. Tačiau pokiliminės derybos dėl būsimosios miesto valdančiosios koalicijos sudarymo vyksta. Politinis serialas „Svarbiausia – žmogus“ tęsiasi…
Beveik šeimyninis portretas – mat šiame plakate vietoj G.Vyšniausko turėtų būti tarybos narės mandatą iškovojusios Jolantos Žakarienės atvaizdas.
Gal tiksliau būtų buvę „Auginkime Šiaulių skolas kartu“? Tačiau rinkėjai jau apsisprendė – tokią galimybę suteikė kitiems.
Ką dar gali pakeisti Tomas Petreikis, jau dalyvavęs keičiant viešojo transporto sistemą Šiauliuose? Kai naikino maršrutinius mikroautobusus, tylėjęs kaip kapas dabar tvirtino, jog Šiauliai gali geriau. Tas tiesa – Šiauliai gali. O jis?
Akivaizdu – Darbo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – įžvalgios: numatė sumažėjusi rinkėjų pasitikėjimą ir pasirūpino specializuota pagalba? Tuoj sužinosime, kokia.
Darbo partija tvirtino: „Dideli darbai prasideda nuo mažų“, tik kodėl juos pradėjo nuo … didelių plakatų, taip ir liko neaišku.
Rinkimų dieną prie Rėkyvos rinkimų apylinkės kybojusi reklama. Nuplėšta tik ėmus fotografuoti
Pokyčiai į gera, kas be ko, būtų gerai, tačiau kodėl rinkėjai patikėjo, kad Daiva Matonienė žino, kaip jų pasiekti, tikras rebusas – daugumą posėdžių praleidžianti savivaldybės tarybos narė savo žinias „apie Šiaulių gerovę gilina“ gerai apmokamame Aplinkos viceministrės poste ir nieko nežada keisti.
Antrasis merų rinkimų turas jau čia pat… Keliose partijose Valerijus buvo tiesiog „už save“? Tačiau smagu, kad paskutiniajam politiniam dariniui – Lietuvos socialdemokratų partijai – V.Simulik tebeturi sentimentų, nes šių metų kovo 11-osios pavakarę jis buvo pastebėtas Vilniaus centre draugiškai kažką strateguojantis su kolega Edvardu Žakariu. Ir politinės „meilės“ nerūdija ?
Pats didžiausias reklaminis plakatas Saulės mieste – mažne per šešis devynaukščio aukštus (10×30 m). Plačiaformatė ir ilgalaikė V.Simulik reklama pirmajame ture, jo paties duomenimis, atsiėjo apie 15 000 eurų
Didžiosios Artūro Visocko vaikštynės už Šiaulius. Stebėsim, ką darys, kai atsisės į mero krėslą.
Kandidato į merus Artūro Visocko pirmojo turo rinkiminė agitacija, anot jo paties, kainavo apie 5000 eurų.
