Jau ne pirmas mėnuo Šiaulių valdžia kišasi į nevyriausybinių organizacijų savivaldos reikalus. NVO skaldymo bei šmeižto akcijose lyderiauja kai kurie socialdemokratai, vadovaujami mero Justino Sartausko. Šios partijos politikai – praskolintą miestą į bedugnę nustūmusios koalicijos šerdis – negali susitaikyti, kad aktyvėja piliečiai.
Kaip rodo Šiaulių miesto savivaldybės internetinis puslapis, save indentifikavusios 122 nevyriausybinės organizacijos. Iš jų net 70 yra susibūrusios į vieningą Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederaciją [prezidentė – Vida Pociuvienė], jau pagarsėjusią išliekamąją vertę turinčiais darbais. Tik vienas tokių: šią vasarą nevyriausybininkai sutvarkė centrinį parką – gal pirmą kartą per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Čia pat vyko tautodailininkų pleneras, ir penkios parke likusios skulptorių Egidijaus Impolio, Eduardo Tito, Edvardo Belokopitovo, Daliaus Žymanto ir Aurimo Šimkaus medinės pasakų herojų skulptūros džiugina vaikus bei suaugusius.
„Ir tai tik pradžia“, – teigia Vida Pociuvienė, mokanti telkti žmones darbui, nepamirštanti kiekvienam padėkoti už tai, kad atėjo į talką ar atnešė dovanų, tarkime, megztas kojines vienišam senjorui. Mūsų vis agresyvėjančioje visuomenėje tokie poelgiai nėra smulkmena, nes, regis, taip elementaru – padėti silpnesniam ar padėkoti darbščiam. Tačiau kai talkos ar labdara tampa prievole, sugriaunama vertybių skalė, o auka prilyginama… prekių mainams.
Socdemė nevyriausybininkus išvadino baliauninkais?
Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidente Vida Pociuvienė buvo išrinkta iškart po tautodailininkų plenero, kur ji buvo ir tvarkdarė, ir prižiūrėtoja, ir tiekėja, ir vairuotoja… Naujoji vadovė konfederacijoje rado tikrą chaosą – ir organizacinį, ir finansinį.
Pirmiausia sutvarkė dokumentus, perregistravo įstatus, susiskaičiavo aplaidaus finansų tvarkymo nuostolius ir ėmėsi darbų: naujų narių priėmimo į konfederaciją, Baltarusijos dainų šventės organizavimo, Šiauliuose gyvenančių ukrainiečių sambūrio įkūrimo. Pastaruosius du aplankė ir Baltarusijos bei Ukrainos ambasadoriai. Ne vieną nustebino ir V.Pociuvienės sveikinimas ukrainiečių kalba.
Šalia praktinių darbų, reikėjo vykdyti ir naująjį, LR Prezidentės inicijuotą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, pagal kurį Šiaulių miesto taryba privalėjo įsteigti NVO tarybą bei patvirtinti jos veiklos nuostatus. Dar šių metų rugpjūtį Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje pateikė miesto valdžiai reikalavimą įgyvendinti NVO plėtros įstatymą ir kartu su nevyriausybininkais organizuoti darbą. Nevyriausybininkai atliko namų darbus – pasiūlė 8 kandidatus į būsimąją tarybą ir suderino jos veiklos nuostatus.
Štai čia ir prasidėjo… Ar nuostatai Šiaulių valdžiai nepatiko, ar visuomenininkų kandidatūros, demokratiškai rinktos, neįtiko, tačiau jau trys miesto tarybos posėdžiai praėjo, o į Prezidentės inicijuotą NVO plėtros įstatymą ir į Vyriausybės atstovo Jono Novogreckio reikalavimą tą įstatymą vykdyti Šiaulių merui socialdemokratui J.Sartauskui ir valdančiajai koalicijai nusišvilpti, ir tai – labai švelniai tariant.
Dar daugiau sau leido mero bendrapartietė Nijolė Budrytė, kai miesto Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdyje garsiai mestelėjo, jog nevyriausybininkai „jiems skirtus pinigus prageria“. Neva ji pati kažkur yra baliavojusi… Kad baliavojusi, ir ne kartą, visai tikėtina – vyriausybinė partija tam turi lėšų, bet kad jų turėtų nevyriausybininkai?
Kas yra visuomenininkas?
Šiuo metu Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija vienija beveik 10000 narių atstovus, o glaudžiasi 15 kv/m kambarėlyje, kur ir posėdžiaujama, ir labdara Ukrainai renkama…
Jurij Jančijuk, subūręs Šiauliuose gyvenančius ukrainiečius apgailestauja, kad jo Tėvynei trūksta realios paramos, o miesto valdžia pasielgė formaliai – atidarė sąskaitą banke besibroliaujančio su Šiauliais Chmelnickio miesto paramai, o informacijos apie ten sukauptas lėšas – jokios. Vyras sako, kad jo brolis – Rytų Ukrainos pabėgėlis, o sūnėnas žuvo. Jis gauna tikslią informaciją, ko jo tautiečiams reikia, tačiau organizuoti realią pagalbą reikia bent elementariausių dalykų – patalpų, finansų transportavimui ir pan.
Tautinių bendrijų „Draugystės šviesa“ lyderė Vera Krutova, pamačiusi, kad Vilnius turi puikiai įrengtas patalpas dirbti, kreipėsi į Šiaulių valdžią sudaryti ir jiems sąlygas, ir ši pasiūliusi įsikurti… ketvirtajame aukšte. „Pas mus į renginius ateina vos judantys, turintys negalią ir invalidų vežimėliuose sėdintys žmonės, – nepaliauja stebėtis valdžios abejingumu nuoširdžioji ponia Vera. – Ir automobilių aikštelių nemokamų nėra. Net greta to pastato, kur dabar tą mažą kambarėlį turime.“
„Kai žmones atstumia valdžia, jie eina ieškoti visuomenininkų – savanoriškais pagrindais dirbančių, žmogaus teises ginančių organizacijų“, – susidariusią padėtį komentuoja Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė, pati be jokio atlygio kasdien įvairiausius raštus rašanti ir taip nemokamai „advokataujanti“ valdžios atstumtiems nuskriaustiesiems.
Pastaruoju metu skaitytojų komentaruose dažnai galima skaityti klausimus: o kas tie visuomenininkai yra? Taip, ko gero, nuoširdžiai teiraujasi tie, kurie nė akimirkos nėra savanoriavę, t.y. neatlygintinai, visai visai veltui padėję artimam savo.
Atsakymas būtų paprastas. Kaip neformalioje spaudos konferencijoje pastebėjo apie savo kasdienę veiklą kalbėjusios daugiau nei dešimties metų tokio neatlygintino darbo „stažą“ turinčios visuomenininkės V.Pociuvienė, N.Malakauskienė, J.Jančijuk, V.Krutova ir J.Šivickienė: „Visuomenininkas – tai žmogus, kuris myli kitus labiau nei save…“
P.S., arba Valdžia nemyli visuomenininkų
Lapkričio 20 dieną vykusiame Šiaulių tarybos posėdyje NVO taryba ir vėl nebuvo išrinkta, nepatvirtinti ir jos nuostatai. Kai kurie tautos išrinktieji nelabai suprato, ko tie visuomenininkai išvis nori, tačiau pastariesiems valdžios norai pasimatė visu „gražumu“.
Kad savivaldybės klerkai nori kontroliuoti visuomenininkus, nieko keista – toks valdžios instinktas, tačiau kartu dirbti bent iki šiol nė karto nepasiryžo. Jeigu neskaičiuotume visokiausių ataskaitų skaitymo. Žodžiu, kol kas siekiama vieno: ne kad visuomenininkai plėtotų savo veiklą pagal Prezidentės inicijuotą įstatymą, o kad Šiaulių valdžia turėtų galią – pagal savo norus bei priklausomybę partijoms – leisti nevyriausybininkams augti, kurtis ir dirbti miestelėnų labui arba ne.
Neišgirdo tarybos nariai ir konfederacijos prezidentės V.Pociuvienės žodžių, pasakytų per posėdį. Bet bent skaičių nesutapimas – realiai veikiančių nevyriausybinių organizacijų Šiauliuose yra 122, o, socdemės V.Račienės duomenimis, Registrų centre jų užregistruota 300 – privertė merą J.Sartauską suklusti ir pasidomėti, kiek gi tų NVO mieste yra „gyvų“, o kiek „mirusių“.
Kad Šiaulių valdžia visuomeninių iniciatyvų, piliečių aktyvumo, neskatina, neremia, jomis nesidžiaugia, akivaizdu, bet dabar juos jau pradeda ir diskriminuoti – regi rimtus konkurentus artėjančiuose savivaldos rinkimuose?
P.P.S., arba „Apdovanojimas už aktyvumą“
Nespėjo Šiaulių NVO konfederacijos vadovė Vida Pociuvienė nuraminti jaudulio po debiutinės kalbos ketvirtadieniniame Šiaulių Tarybos posėdyje, kai nuo pat ankstyvo ryto penktadienį į jos vadovaujamą įmonę užsuko tikrintojai ir iš Darbo, ir iš Mokesčių inspekcijų…