Būtų naudingiau patylėti?
Gerbiami savo žeme bei sveikata besirūpinantieji,
prieš parašydama savo ir ekologijos specialistų nuomonę apie Pakalniškių kaime Girkalnio seniūnijoje planuojamos ūkinės veiklos – paukštyno – poveikio aplinkai programą, privalau šį tą paaiškinti. Tiesą sakant, man būtų naudingiau į šį reikalą nesivelti – panašių programų esu perskaičiusi ne vieną, vėliau jas komentavusi ir visada esu sulaukusi nemalonumų. Aš negyvenu Girkalnyje. Nėra ten nei mano giminaičių, nei pažįstamų. Nedalyvauju rinkimuose ir neprašau Jūsų pasitikėjimo ar balso.
Tačiau negaliu likti abejinga Jūsų kreipimuisi bei jau paminėtos poveikio aplinkai programos autorių biurokratinei pozicijai.
Apie viską iš eilės.
Kompleksiškai nevertino
Paukštyną [ūkinė veikla „viščiukų broilerių auginimas ir realizavimas“] Pakalniškių kaime, Girkalnio seniūnijoje, ketina statyti UAB „Agrovera“. Pastarosios direktorius Darius Jagminas – garsiojo, kelias partijas pakeitusio politiko-verslininko Jono Jagmino sūnus. Jau ši aplinkybė turėjo būti numatyta Poveikio aplinkai vertinimo programoje [toliau PAV – aut.past.], nes pasipriešinti įtakingai nomenklatūrinio klano atstovo, 2008–2012 metais tituluoto vienu turtingiausių Seimo narių, šeimos verslo plėtrai bus sunku. Manau, būtent dėl tėvo J.Jagmino pažinčių šioje programoje „liko nepastebėta“ ir neįvertinta esminė rizika ir pati svarbiausia detalė – greta Girkalnio JAU veikia kiaulių kompleksas. Vadinasi, aptariant poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai buvo svarbu situaciją nagrinėti kompleksiškai, nes apie 800 gyventojų turintis miestelis bei jo apylinkių gyventojai patenka į padidėjusios rizikos – gyvulininkystės kompleksų – apsuptį.
Tai PIRMA.
Pakalniškiai virto Antagaluone
Girkalnio paukštyno PAV rengė, ko gero, etatinis vertintojas, Jagminų verslui paruošęs ne vieną analogišką dokumentą. UAB „R.A.C.H.E.L., Consulting“ [direktorius Julius Ptašekas] „nepastebėjo“, kad šalia Girkalnio, Pakalniškių kaime, įsikursiančio paukštyno PAV programos 10 puslapyje nei iš šio, nei iš to imama aiškinti, kad … Antagaluonės paukštyne [kitas Jagminų verslo objektas – aut. past.] „broileriai nebus skerdžiami“.
Tai leidžia manyti, kad ir kiti paskaičiavimai, lentelės ar biurokratinė leksika pritaikyti tai pačiai verslo rūšiai, tik perkelti į Raseinių rajone steigiamo paukštyno PAV.
Tai ANTRA.
Ne tie skaičiai, ne tokie atstumai
Šioje poveikio aplinkai vertinimo programoje į esminius klausimus, kaip 5 paukštidėse auginamų [po 50 000 vnt. – aut. past.] broilerių verslas paveiks aplinką ir žmonių sveikatą, atsakoma taip, kad visuomenė negautų jokios konkrečios informacijos.
Pavyzdžiui:
– 6-ajame PAV puslapyje analizuojama, kas nutiktų, jei dėl kokių nors priežasčių sutriktų mėšlo išgabenimas. Ir atsakoma: tuomet jis būtų sandėliuojamas vienoje iš paukštidžių. Apie kokias nors to sandėliavimo normas [kiekius, laiką ir pan.] dokumente neužsimenama. Nėra duomenų ir apie tai, kur tokiu atveju būtų perkelti 50 000 ten auginamų broilerių.
– 8-ajame PAV puslapyje teigiama, kad atsakomybė už labai plataus spektro dezinfekcinių priemonių tikslingą bei teisingą naudojimą teks ūkinės veiklos organizatoriui. Ir tai, anot programos autorių, yra vienintelis garantas, kad nuodingi skysčiai į aplinką nepateks. Visuomenės kontrolė PAV nėra numatoma. Apie tokią galimybę net užsimenama.
– 8-ajame PAV programos puslapyje rašoma „Duomenimis apie nustatyta ir įteisinta gyvūlininkystės komplekso sanitarinę apsaugos zoną [SAZ] šioje stadijoje nedisponuojame.“ [dokumento kalba netaisyta – aut past.]. Tačiau disponuojama informacija, kiek toje fermoje bus auginama broilerių ir yra žinomos normos: jeigu komplekse auginama 300 SG vienetų [sutartinių gyvūnų – aut. past.], ir tai sudaro 750 000 paukščių, tai artimiausias namas turi būti už 1000 metrų, t.y. už vieno kilometro. Tačiau UAB „Agrovera“ PAV autoriams, ko gero, pateikė tik vienos vados duomenis, t.y., kad paukštyne bus laikoma tik 100 SG gyvūnų vienetų, t.y. 250 000. Atrodytų, tarsi tos sanitarinės zonos ir nereikėtų… Argi ne taip reikėtų suprasti tą užuominą? Tačiau toliau teigiama, kad per metus paukštyne iš viso ketinama užauginti 1 500 000 broilerių, o tai reiškia, kad orą, gruntinius vandenis bei žemę terš 600 SG [sutartinių gyvūnų vienetų]. VADINASI, sanitarinė zona – atstumas nuo artimiausių gyventojų, vandens telkinių, paveldo objektų ir t.t. – turėtų būti net 2000 metrų [apsaugos zona aplink paukštyną turėtų driektis bent du kilometrus – aut. past.]. 18-ajame PAV programos lape teigiama, kad esą paukštynas bus nuo miestelio nutolęs apie 3 kilometrus, tačiau realiai yra tik apie 540 metrų nuo antrojo Girkalnio tvenkinio, o artimiausi gyvenamieji namai [pagal 9-ąjį dokumento lapą] nuo planuojamos veiklos objektų nutolę tik per 220 metrų. Jei veikla išties būtų pradėta vykdyti ten, kur dabar planuojama, paveldo objektai ir kitos turistų lankytinos vienos, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo masinių žudynių vieta, atsirastų vos ne paukštyno teritorijoje [apie 50 metrų].
Biurokratinės kalbos „žavesiai“
Vadinamieji sutartiniai gyvūnų vienetai ir sanitarinės apsaugos zonos nenustatymas – ne vienintelės būsimųjų verslininkų bei PAV programos rengėjų manipuliacijos tikintis, kad gyventojus priblokš biurokratinė kalba, įprastiniai pažadai bei formalus politikų uźtarimas. Pastarųjų „rūpestingumu“ visai neverta malonintis, nes rinkiminiais metais jie pripliurpia tiek, kad vos paleidę žodžius erdvėn, čia pat juos ir pamiršta.
Neturiu tikslo šiame viešame laiške perrašyti PAV programą. Tačiau dokumento rengėjų paviršutiniškumas nustebino ne tik mane, bet ir ekologijos specialistais, su kuriais aš tariausi. Pavyzdžiui, nevertinami galimi taršos šaltiniai, neprognozuojamas mėšlo sukaupimo kiekis. Pagaliau – juk labai nesunku susirinkti duomenis apie tikslius plotus, ant kurių bus galima mėšlą ar srutas pilti. Tuomet būtų nepalyginamai aiškiau, kiek to „gero“ užsilaikys paukštyno teritorijoje arba kiek didės sąnaudos jį išvežant ir todėl mažės lėšų kitoms verslo saugumo reikmėms.
Truputis įdomiosios matematikos
Įdomioji matematika prasideda PAV programoje skaičiuojant, kiek amoniako išsiskirs iš vieno broilerio per metus. Vėliau jau suskaičiuojama, kad vieno ciklo metu 200 000 (kažkodėl dingsta 50000 paukščių – aut. past.) broilerių išskirs 37 500 kg, arba 11,89 g/s, o jau kietąsias daleles „pavarys“ 250 000 augintinių – tai sudarys 13 000 kg, arba 4,13 g/s. Kodėl ši tarša neskaičiuojama visam 1 500 000 broilerių kiekiui, kuris bus auginamas per 6 ciklus, konstatuojant, kad ir tarša, ir kvapai sklis visus metus, telieka PAV programos rengėjų bei jų užsakovų – UAB „Agovera“ – sąžinei bei vietos gyventojų dėmesiui.
Akustinio triukšmo ribas PAV rengėjai nustato vadovaudamiesi Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Kadangi naudojama ši norma, kuri nustato triukšmo ribinius dydžius, o ne norma, kurios laikomasi nustatant triukšmo ribas ūkinės veiklos objektuose, siūlau pamąstyti, kam šios PAV rengėjai prilygina broilerius: a) gyventojams ar b) visuomenės veikėjams?
16-ajame PAV puslapyje itin lyriškai aprašomi paukštyno skleidžiami kvapai. Jie „kyla iš pirminių šaltinių: mėšlidžių, paukštidžių bei tręšiant mėšlu laukus. (…). Individualus jautrumas kvapams yra labai skirtingas ir esant vienodoms kvapus sukeliančių medžiagų koncentacijoms, skirtingi žmonės skirtingai juos suvokia: nuo „nejuntamo“ kvapo iki „aiškiai juntamo“ kvapo. Pagrindinė medžiaga, sukelianti nemalonius kvapus, bus amoniakas. (…) „Kvapų išsiskyrimas gali padidėti, esant aukštai oro temperatūrai, temperatūrų inversijai, padidėjus saulės radiacijai. Be to, amoniakas atmosferos ore greitai skyla, todėl jo skleidžiamas kvapas yra trumpalaikis.“ Vargu ar 1 500 000 broilerių, kurie VISUS METUS skleis ne „Coco Chanel“ kvapus, galima laikyti trumpalaikiais amoniako smarvės skleidėjais… Be to, verta prisiminti, kad iš vienos Girkalnio pusės jau dvokia kiaulidės – kas bus, kai iš kitos pusės gyventojus ims kvėpinti dar ir paukštynas?
Naudojasi gyventojų pasyvumu
PAV programoje vis užsimenama, kad informacija apie pagrindinius pavojus šaltiniams, gruntiniams vandenims, ekstremalių situacijų analizei, poveikį artimiausiems pavieniams gręžiniams bei šachtiniams šuliniams bus patikslinta ir analizuojama aptariant dar vieną dokumentą – PAV ataskaitą.
Raseinių kraštas išties unikalus. Maironio apdainuotoji Dubysa ir dešimtys mažų upelių yra ekologiškai pažeidžiamiausi: tiek vandenys, tiek dirva. Pati gamta tiesiog šaukte šaukiasi poilsinio verslo, turizmo objektų plėtros.
Suprantami ir Jagminų verslo užmojai: nereikės investuoti į infrastruktūrą, puikus susisiekimas su verslo partneriais „Kaišiadorių paukštynas“, į kurį veš skersti užaugintus broilerius ir t.t. Be to, Girkalnis bei aplinkiniai kaimai, „traukiasi“ – sparčiai mažėja gyventojų skaičius, todėl bus pigios darbo jėgos.
PAV programos rengėjai savo rašte pastebi: vietos bendruomenė yra pasyvi, o jos „nesidomėjimas planuojama veikla neleidžia objektyviai įvertinti jos požiūrio į planuojamą veiklą“.
Tačiau aš manau, kad tai ne tiesa: gyventojai kreipėsi į politikus, spaudą, kruopščiai analizuoja pateiktąją programą, ir tai suteikia vilties, kad baigiasi Lietuvos gamtos bei gyventojų sveikatos niokojimo era.
Alternatyvus klausimynas:
– Girkalnio seniūnijos žmonėms
1. Ar 8 sukurtos darbo vietos paukštyne prilygsta Jūsų nekilnojamojo turto nuvertėjimui?
2. Ar šiuo metu gyvenate nevaizdingoje, nesutvarkytoje teritorijoje?
3. Ar rudeninių talkų metu negalite (jei reikia) patys jos apželdinti, kad pagerėtų vietovės estetinis vaizdas?
4. Ar UAB „Agrovera“ už Jus sumokėtų mokesčių pakaks Jūsų sveikatos, gyvenamosios aplinkos bei turto nuvertėjimo kompensuoti?
5. Ar nebesate atsakingi už vaikus ir anūkus, iš kurių atimate vertingo turto paveldėjimo galimybę ir skatinate jų emigraciją?
6. Ar neketinate kreiptis į Izraelio Wizentalio centrą?
7. Ir t.t., ir pan.
– UAB „Agrovera“ savininkams: tėvui ir sūnui ponams Jonui ir Dariui Jagminams
1. Kas Jus paskatino paukštyno verslą steigti vaizdingoje Raseinių krašto žemėje?
2. Ar p. J. Jagmino praeities patirtis bei įgūdžiai turėjo įtakos tam, kad taršaus verslo plėtrai pasirinkta būtent tokia vieta [tik primenu, jog sovietmečiu fermos buvo statomos ant kalvelių, prie upelių, senkapių ar kt. laidojimo vietų – aut. past.]?
3. Ar išties Jūsų investicijos padidėtų taip ženkliai, kad net grėstų bankrotas, jei paukštyną steigtumėte kokiame nors išnykusiame Lietuvos kaime, kurio net adreso jau nebelikę?
4. Ar visos vietovės, kurios yra nutolusios nuo Jūsų verslo vietos per 200 metrų ir turi apie 800 gyventojų, nėra reikšmingos visuomeniniu požiūriu?
5. Kur „Agrovera“ dės tą mėšlo likutį, kuris liks patenkinus sutartis pasirašiusiųjų ūkininkų poreikius?
6. Ar paukščių lesalo pristatymo kaštai Jums svarbesni už vaizdingos aplinkos taršą bei žmonių sveikatą ir jų gyvenimo komfortą?
Vietoj pabaigos – viešas nusistebėjimas viešame laiške
Pagaliau sutikau verslininkus, kuriems pavyko visus dokumentus: žemės įsigijimo, nuomos bei patikėjimo teisės ir t.t.– susitvarkyti per vidutiniškai 30 dienų.
Retorinis klausimas: ar tą patį rekordą galėtų pasiekti ir kiti verslūs žmonės, ar tik Jagminų šeimos nariai?