Kaip manote, kada valdžia uoliausiai apgaudinėja rinkėjus? Nežinote? Ogi vasarą, kai žmonės bando atostogauti atsipūtę, nes kada dar, jei ne per karščius pailsėsi nuo šildymo kainų pasiutpolkės. Kitas palankus metas – rinkiminių kampanijų įkarštis, kai viešosios balsų medžioklės užgožia kasdienes valdžios vyrų bei moterų avantiūras – pamatę, kad nebelieka vilties išlikti prie sprendžiamosios galios ėdžių, politikai stengiasi aprūpinti save bei sau artimas interesų grupes. Ir sukasi labai spėriai.
Šiemet, sausio 19-ąją, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis išleido įsakymą „Dėl vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal tas taisykles Lietuvos savivaldybių Tarybos turi patvirtinti Vietos veiklos grupes – tokias registrų centre registruojamas asociacijas, kurios skirstys ES struktūrinių fondų lėšas, t.y. įgyvendins investicinių veiksmų programą. Konkretus programinio finansavimo tikslas – vietinių įdarbinimo galimybių pagerinimas, socialinė bendruomenių integracija, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Žodžiu, ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metams bus skiriamos kovai su skurdu.
Skaitydami šią įžangą, kiekvienas galime įsivaizduoti, kas mūsų valstybėje labiausiai skursta ir yra socialiai neapgintas. Kaip ir tai, kas, gavęs ES finansavimą, efektyviausiai padėtų sunkiausiai gyvenantiems. Tačiau minėtame VRM įsakyme juodu ant balto parašyta, kad Vietos veiklos grupių [toliau – VVG] steigėjais rekomenduojama tapti bendruomeninėms organizacijoms ir [ar] nevyriausybinėms organizacijoms, asocijuotoms verslo struktūroms ir [ar] įmonėms bei konkrečios LR savivaldybės tarybai. Pastarosios sprendimu administracija įgaliojama dalyvauti asociacijos VVG steigime, t.y. tapti viena šios grupės sudedamųjų dalių. Žodžiu, bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, verslo atstovai bei valdžia turi tvarkingai pasirūpinti, kaip rašoma ministro įsakyme, „silpnybių“ t.y. problemų sprendimu.
Apie tai, kad į Lietuvą ateina nemažos ES struktūrinių fondų lėšos, galima spręsti ir iš totalaus VVG kūrimo įslaptinimo. Apie tokį programinį finansavimą bei veikliųjų grupių steigimą Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė sužinojo tik iš spaudos ir tik tuomet, kai Šiauliuose jau vyko „pokiliminiai“ susitarimai. Ji operatyviai elektroniniu paštu išsiuntinėjo laišką visiems Šiaulių savivaldybės tarybos nariams klausdama, kur mieste buvo paskelbta apie Vietos veiklos grupės steigimą, kokiu būdu į ją bus pakviesti bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų nariai. N.Malakauskienė tarsi pamatė „ES struktūrinių fondų dalytojų traukinio paskutinįjį vagoną“, nes savo laišku paprašė valdžios vyrų ir moterų išslaptinti informaciją likus vos trims dienoms iki miesto Tarybos posėdžio, kuriame jau buvo teikiamas sprendimo projektas „Dėl pritarimo dalyvauti asociacijos Šiaulių miesto vietos veiklos grupės veikloje“.
Į šį Nijolės Malakauskienės 2015 m. vasario 23 d. prašymą pakomentuoti „demokratiškus rinkimus į Šiaulių miesto VVG ir jos „viešą“ steigimą“ atsiliepė tik Darbo partijos atstovė vicemerė Danguolė Martinkienė, atsakiusi, neva „tobulumui ribų nėra, visada gali būti kitas variantas, bet kuriuo atveju jie ėmėsi iniciatyvos ir tai atitinka įstatymo nuostatas […]“. Ar toks atsakymas reiškia, kad slaptumas ir mistiškieji „jie“ atitinka įstatymų nuostatas?
N.Malakauskienė – ne ta visuomenininkė, kuri tiki valdžios moterų pasakomis. 2015 m. vasario 26 dieną įvyko Šiaulių savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo tvirtinamas valdžios dalyvavimas VVG. Ilgametė Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė N.Malakauskienė iš anksto užsirašė kalbėti bei, likus DVIEM dienoms iki rinkimų prašė atidėti klausimo sprendimą. Jai kalbant iš artimiausiai sėdinčiųjų tarybos narių gretų skriejo piktos, pasityčiojančios replikos, o posėdžiui pirmininkavęs meras J.Sartauskas, kaip yra įpratęs, pertraukė oratorę klausdamas: „Ar galėtumėte, Nijole, nusišypsoti ?“ [kalbos tekstas pridedamas].
Šiaulių Tarybos posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Jonas Novogreckis domėjosi „ar atliktos visos procedūros“?
Tačiau socialdemokrato mero Justino Sartausko „vairuojamas NVO nuomonės nepaisantis buldozeris“ nesustojo. Iš 25 posėdyje dalyvavusių tarybos narių už bendruomenines bei nevyriausybines organizacijas diskriminuojantį sprendimą balsavo 15 šiauliečių išrinktųjų, dalis jų – jau naujos kadencijos atstovai: socialdemokratas Justinas Sartauskas, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai Daiva Matonienė ir Alfredas Lankauskas bei visa Valerij Simulik kariauna „Už Šiaulius“ [be visuomenininkų?] – Denis Michalenko, Juozas Pabrėža. Aštuoni tarybos nariai susilaikė, trys – nebalsavo.
Po patirtų patyčių praradusi norą šypsotis aktyvioji N.Malakauskienė, pasitelkusi Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentę Vidą Pociuvienę, kreipėsi į Vyriausybės atstovą J.Novogreckį. Šis 2015 m. kovo10 d. raštu pranešė, kad pasiūlė Šiaulių savivaldybės tarybai naikinti nelemtąjį vasario 26 d. sprendimą [pridedamas].
Ar manote, kad įslaptintosios Vietos veiklos grupės steigimo epopėja buvo sustabdyta? Po poros dienų Šiaulių savivaldybės internetiniame puslapyje atsirado unikali informacija, eilinį kartą įžūliai demonstruojanti, kad miesto Tarybai nusišvilpt net ant paties premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės atstovo teikimų [pridedama].
P.S. Rekomenduojame ir likusių 59-ių savivaldybių bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų nariams pasidomėti, kaip jų gyvenamose vietose kuriasi veiklos grupės ir kieno atstovai jose dalyvauja.
