Siūlome prisiminti, kaip Seimas pakartotinai nubalsavo už naująjį Darbo kodeksą.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234GR
Kitas darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234GR. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Prezidentės veto svarstymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien svarstė Prezidentės grąžintą Seimo priimtą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Po svarstymo, kuriame labai plačiai dalyvavo socialiniai partneriai, komitetas priėmė sprendimą priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Diskusija. Nereikia? Turime pasitarti. Siūlau daryti diskusiją dėl visų, ir dėl lydimųjų, iš karto. Pritariate, nėra prieštaravimų? Gerai, ačiū už supratimą. Tai dabar mes pateiki-me lydimuosius ir padarysime vieną diskusiją, o balsuosime dėl visų atskirai.
Dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projekto Nr. XIIP-4524GR. kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komitetą išvadą A. Nesteckį. A. Nesteckį kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl šio lydimojo projekto. B. Bradauskas, pirmininko pavaduotojas, ateina.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ką tik paminėtą įstatymo projektą ir nepritarė Prezidentės veto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP3245GR. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas šiandien svarstė taip pat ir lydimuosius projektus, dėl visų komiteto sprendimas yra pritarti. Už – 7, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėl visų toks pat balsavimas?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, dėl visų toks pat.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, pirmininke. Supratom. Tai ir projektui Nr. XIIP3264 komitetas pritarė.
Projektui Nr. XIIP3243 komitetas pritarė.
Taigi dabar darome bendrą diskusiją dėl visų – dėl pagrindinio ir lydimųjų. Pirmąją kviečiu I. Degutienę, ruošiasi K. Masiulis. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TSLKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt visas Seimas atsidūrė keblioje situacijoje, ir ne dėl savo kaltės. Kai buvo naujasis Darbo kodeksas, kurį buvo parengę mokslininkai ir ministerijų atstovai, ir Vyriausybės variantas buvo pateiktas Seimui, mes jau tuomet kalbėjome apie tai, kad naujasis Darbo kodekso projektas neatitinka nei šiuolaikinių verslo, nei darbuotojų reikalavimų, nes daug buvo spragų, t. y. nebuvo daug straipsnių, kurie turėjo būti suderinti šiandien dar veikiančios Trišalės tarybos. Mes girdėjome daug priekaištų ir iš profsąjungų, girdėjome daug priekaištų ir iš darbdavių, todėl Seimas atsidūrė tokioje situacijoje, kiek aš pamenu, daugelį metų dirbdama Seime, kokioje niekada iki šiol nebuvo atsidūręs. Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėjo nagrinėti nepaprastai reikalingą, sudėtingą dokumentą – naująjį Darbo kodeksą, nes visi mes, politikai, šiandien prieš rinkimus deklaruojame tai, kaip Lietuvai reikia pritraukti investicijas, kaip turime atgaivinti ekonominius ciklus valstybėje. Man labiausiai nepatiko per visas šias diskusijas, kurios vyko Seime, kai buvo kabinami epitetai tiek dirbantiesiems, tiek darbdaviams, kai vieni buvo vadinami vergais, kiti buvo vadinami vergvaldžiais.
Gerbiamieji kolegos, mes gyvename XXI amžiuje, esame Europos Sąjungos valstybė. Niekada gyvenime negirdėjau jokioje Europos Sąjungos valstybėje, kad, kalbant apie darbuotojų ir darbdavių santykius, būtų vartojami tokie epitetai. Pirmiausia tai yra partneriai, partneriai, kurie suinteresuoti, kad mes visi kurtume pridėtinę vertę, nes nei vieni darbdaviai, nei dirbantieji be darbdavių to bendrojo vidaus produkto sukurti negali ir pridėtinės vertės sukurti Lietuvoje irgi negali. Taigi kalbėti mums, politikams, kad mes sukursime tiek ir tiek darbo vietų, yra tiesiog nesąžininga prieš rinkėjus, nesąžininga prieš darbdavius, nesąžininga prieš dirbančiuosius. Mes galime sukurti tik biurokratinį aparatą, t. y. papildyti valstybės tarnybos darbuotojų kiekį, tačiau daugiau nieko mes, kaip politikai, sukurti negalime. Bet mūsų pagrindinis uždavinys – sudaryti sąlygas darbdaviams su dirbančiaisiais, kurie yra partneriai, palankias, lanksčias darbo sąlygas, kad iš tikrųjų mes gautume pridėtinę vertę ir ekonominę plėtrą.
Šiandien mes turime dilemą, ką daryti. Yra trys variantai. Vienas, kurį siūlo Prezidentė, t. y. šiandieninį Darbo kodeksą su visomis Prezidentės pataisomis priimti, bet mūsų frakcija tuomet iš karto siūlo (yra trys pozicijos, kurios tikrai yra diskutuotinos) registruoti pataisas ir taisyti. Šiandien mes turėtume diskutuoti dėl terminuotų darbo sutarčių, dėl vadinamosios nulinės sutarties, dėl suminio darbo laiko, kur šiandien tikrai yra tam tikrų problemų, ir vėl sėsti su profsąjungomis ir darbdaviais prie stalo ir žiūrėti, kur galima atrasti kompromisus ir kaip optimaliai priimti tokį Darbo kodeksą, kuris būtų palankus visiems Lietuvos piliečiams, ar tu esi darbdavys, ar tu esi dirbantysis, nes mes visi turime tą patį tikslą.
Galimas kitas variantas, kad atmetame Prezidentės veto, liekame prie to mūsų priimto Darbo kodekso, kuris, sakyčiau, tikrai yra nedraugingas dirbantiesiems, t. y. mūsų profsąjungų nariams.
Ir dar vienas galimas variantas, vėl tai priklauso nuo mūsų sprendimų, nei vienas, nei antras variantas nepereina ir liekame prie senojo Darbo kodekso, kuris šiandien yra galiojantis.
Mūsų frakcijos apsisprendimas yra toks, kad mes pritariame Prezidentės veto su visomis pataisomis, nes kitaip pagal Statutą mes negalime padaryti, nors ne visos pataisos, kaip ir minėjau, mums yra tinkamos. Mums atrodo, kad tikrai reikėtų lanksčiau kalbėti su dirbančiaisiais ir daryti tam tikras nuolaidas. Registruotume iš karto pataisas ir, mūsų manymu, šiandien tai yra protingiausias, labiausiai kompromiso ieškantis žingsnis, kad priimame Darbo kodeksą su visomis Prezidentės pataisomis ir registruojame pataisas per šią dar mūsų kadenciją, kiek dar liko laiko, kad veltui nenueitų tas darbas, kurį atliko mokslininkai su ministerijų atstovais. Tai mūsų visų garbės reikalas, kad galbūt truputį šleivas, gal truputį kreivas, bet bus kompromisinis ir, svarbiausia, taikus Darbo kodeksas, nepriešinantis darbdavių su profsąjungomis, tai yra partnerių tarpusavyje. Todėl kviečiu mums visiems būti išmintingiems ir palaikyti vetuotą Prezidentės Darbo kodeksą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū I. Degutienei už išsamų nuomonės pateikimą. Ji kalbėjo frakcijos vardu, todėl tikrai tilpo į savo laiką. Kviečiu K. Masiulį. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. MASIULIS (TSLKDF). Gerbiamieji kolegos, šita kadencija nelabai daug turėjo darbų ir Seime neretai būdavo, kai mes iš plenarinių posėdžių salės išeidavome ankstyvą popietę. Tačiau Darbo kodeksas yra toks įstatymas, kuris iš tikro turėjo būti keičiamas, tobulinamas ir jo pakeitimo tikrai reikia. Aš, kaip žmogus, anksčiau dėstęs vadybą, noriu pasiūlyti sprendimo būdą, kaip išeiti iš akligatvio, į kurį mes dabar esame visi patekę dėl Prezidentės veto.
Pirma. Norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad šitą įstatymą, arba Darbo kodeksą, keisti reikia ir kad jį reikia keisti, turbūt sutinka visi. Turbūt šioje salėje nesurasime tokio Seimo nario, tokio kolegos, kuris sutiktų, kad senasis Darbo kodeksas turėtų ir toliau galioti, jis tikrai yra keistinas. Vadinasi, naujo Darbo kodekso reikia.
Antra. Turbūt visi sutinka, kad priimtas Darbo kodeksas turi defektų. Visi sutiksime, kad priimtas Darbo kodeksas turi defektų. Vadinasi, jį reikia tvarkyti. Yra du galimi keliai – priimti Prezidentės veto, o tai reiškia stoti į silpnesniojo pusę, į darbuotojų pusę, ir tada jau tvarkyti padarant pakeitimus, kurių reikalauja šiuolaikinė darbo rinka, arba stoti į darbdavių pusę ir atmesti Prezidentės veto ir tada tvarkyti bandant padaryti tuos pakeitimus, kurie vis dėlto reikalingi apginant darbuotojų teises. Manau, kad teisingas kelias būtų priimti Prezidentės veto ir tada tvarkyti šitą įstatymą toliau.
Kodėl taip reikėtų? Todėl, kad tas žingsnis yra humaniškesnis ir teisingesnis. Reikėtų pritarti Prezidentės veto, kurio nemaža dalis apgina nesužiūrėtas darbuotojų teises, o tada tvarkyti tuos defektus, kurie išryškėjo Darbo kodekse. Siūlyčiau šitaip elgtis.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū už nuomonę. R. J. Dagys. Ruošiasi P. Gražulis.
R. J. DAGYS (TSLKDF). Gerbiamieji kolegos, pradėsiu savo kalbą nuo džiugios naujienos, kurią šiandien išgirdau komitete, kad gerbiamasis premjeras vasarą perskaitė Darbo kodeksą ir mato, kad kai kuriuos dalykus reikia taisyti. Geriau vėliau negu niekad.
O aš norėčiau kalbėti labai konkrečiai. Daug abstrakčių užkeikimų iš vienos ir iš kitos pusės mes girdėjome. Šiandien mes sprendžiame, kurį variantą pasirinkti – ar Seimo, ar Prezidentės vetuotą. Ką Prezidentė vetavo? Ji pasakė, kad ji palaiko nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė, tą numato mūsų Konstitucija. Kas tam prieštarauja? Ar tikrai mes manome, kad turėtume nepalaikyti jos nuostatų, kurios atimtų darbdaviui tokią teisę uždrausti dirbti žmogui pas kitą darbdavį? Kas galėtų pakelti ranką ir pasakyti, kad taip mes turėtume padaryti.? Ar tikrai uždirbantiems 1,5 tūkst. eurų per mėnesį neturėtų galioti Darbo kodeksas? Tą vetavo Prezidentė. Ar tikrai įspėjimo terminai darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamiems socialiai jautrių grupių nariams, pavyzdžiui, vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams, turintiems negalią, nepilnamečiams darbuotojams, būtų dvigubai trumpesni nei dabar? Ar tikrai sąžininga, kad suėjus pensiniam amžiui ir dirbant pagal teminuotą sutartį, negalint dirbti dėl ligos ar neįgalumo, išeitinė išmoka būtų sumažinta nuo dviejų iki vieno vidutinio atlyginimo? Ar tikrai pritariame, kad darbdavys darbuotojus galėtų atleisti iš darbo darbdavio valia be jokios priežasties įspėdamas tik prieš tris dienas? Ar teisinga, kad ilgą laiką atlyginimo nemokėjęs darbdavys atsipirktų išmokėdamas viso labo tik trijų mėnesių vidutinio užmokesčio netesybas? Ar tikrai turėtume sutikti, kad vietoj įprastinių neribojamų, normalių sutarčių, pilnų sutarčių rastųsi nenumatytos apimties darbo sutartys, garantuojančios tik 8 valandas darbo per mėnesį, ir jokio socialinio draudimo – nei sveikatos, nei socialinio draudimo? Ar gerai, kad sudaroma galimybė nuotolines sutartis neribotai keisti terminuotomis? Ar sąžininga, kad naujame Darbo kodekse nebelieka dvigubo užmokėjimo už darbą poilsio dienomis, nors darbdavys apie tokį darbą gali įspėti tik likus dviem dienoms? Ar tikrai pritariame, kad atlyginimas būtų sumažinamas darbuotojui, dirbančiam trumpesnį darbo laiką dėl kenksmingų darbo sąlygų? Ar tikrai nereikia papildomų kasmetinių atostogų už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje ir už ypatingą darbo pobūdį esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų? Ar teisinga sutrumpinti kasmetines atostogas socialiai pažeidžiamiems darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, nepilnamečiams, neįgaliesiems? Ar gerai, kad profesinės sąjungos teismuose teisiniuose procesuose negalės atstovauti teisėtai iš darbo atleistiems asmenims? Tai tą vetavo Prezidentė.
Tai kam mes čia nepritariame? Kiek mes esame pateikę įstatymų projektų kaip tik šioje srityje apsaugodami žmones. O tuos ginčytinus dalykus mes galime taisyti, bet esmė juk yra čia. Žmonės matys mūsų požiūrį į juos. Kas galės apginti nors vieną šitą nuostatą, pasakyti žmonėms, kad mes neginame jų interesų taip, kaip šiuo atveju vetuotame įstatyme? Ar mes galėsime jiems pažiūrėti į akis sakydami, kad mes taip elgsimės, mes pritariame šitam dalykui? Manau, kad tikrai ne. Turbūt išmintingiausias dalykas, ką mes dabar galime padaryti, tai priimti Prezidentės vetuotą Darbo kodeksą su jos pataisomis. Visa tai, ką aš perskaičiau, viskas yra ištaisyta, ir tada, kaip komitete diskutavome, keturias ar penkias pataisas, kurias reikia padaryti, mes iš karto galime pateikti dėl būsimo įstatymo.
Čia daug spekuliacijų girdėjome apie lanksčius darbo santykius įvairiose valstybėse. Tai visos pataisos, kurios yra Estijos Darbo kodekse, kuriame yra pusantro tūkstančio straipsnių, čia buvo atmestos, nes mums jos pasirodė per griežtos. Priminsiu, kad kolektyviniais susitarimais, kurių labai bijo mūsų dalis darbdavių, pagrįstas Danijos Darbo kodeksas, ten nėra Darbo kodekso, ten yra ištisai kolektyviniai tarpusavio susitarimai. Tiek daug spekuliacijų teko išgirsti ir tiek daug neskaičiusių komentavo jį. Tai tikrai nepuošia mūsų.
PIRMININKĖ. Laikas. Ačiū. Kiti laikykitės reglamento. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji konservatoriai ir liberalai, taigi jūs praeitoje kadencijoje matėte, kad yra problemų dėl Darbo kodekso, bandėte šitą darbą pradėti, bet, deja, nepajėgėte. Iš tikro šitas įstatymas priimtas, įdėta daug darbo. Čia kalbės mokslininkai, profsąjungos, dirbantieji, darbdaviai. Tikrai nueitas ilgas kelias. Ir niekas nepasakė, kad šitame įstatyme nėra spragų, ir niekas nepasakė, kad nėra Prezidentės pateiktuose siūlymuose racijos. Aš galbūt pritarčiau dviem trečdaliams, ką yra pateikusi Prezidentė, jos pastaboms. Tą sako ir premjeras.
Bet kodėl pasirinktas griovimo kelias? Ir kas įdomiausia, kad svarstant šitas pataisas nuolat dalyvavo Prezidentės patarėjai ir dirbo kartu su komitetu. Buvo derinamos visos nuostatos su prezidentūra, lyg ir buvo bendras sutarimas. Staiga Prezidentė apsiverčia ir vetuoja visą įstatymą. O kodėl neįmanomas kitas kelias? O kelias tas, kad mes atmetame Prezidentės veto, ir kadangi įstatymas įsigalioja tik nuo Naujųjų metų, tai per tą laiką ir patvarkykime tuos racionalius Prezidentės siūlymus, paimkime ir pakeiskime. Kodėl šituo keliu negalima nueiti, ponai konservatoriai? Galima ir šituo keliu nueiti. Gal ir eikime šituo keliu.
Dabar, žinoma, daugelis tokių pastabų, kad įspėjimo terminas turi būti ilgesnis, dvi savaitės. Ir kas iš to? Tai yra formalus dalykas. Darbininkas parašė įmonės savininkui arba direktoriui, kad išeina. Kas iš to, kad tu jį laikysi? Jis sėdės darbe dvi savaites. Kokia iš to nauda? Darbdaviui jokios naudos. Jeigu geranoriškai susitaria, tai ir dirba tas dvi arba mėnesį, jeigu reikia, kol suranda kitą darbuotoją. Viskas yra bendro susitarimo reikalas.
Antras dalykas. Pažiūrėkite, dabar atsiverskite portalus, kur ieško darbo. Tai darbuotojų ieško gal 20 kartų daugiau, negu kad ieško darbo žmonės. Šiandien rinkoje atvirkščiai – trūkumas darbuotojų. Aš nežinau, ar tokiomis sąlygomis, kai trūksta darbuotojų, jau ims ir išnaudos darbuotoją darbdavys. Tikrai jis neišnaudos. Pavyzdžiui, aš tikrai turiu daug informacijos, ir jūs bendraujate su įvairiausiais verslininkais, kad jie tą žmogų tikrai stengiasi išlaikyti, ieško visokių priemonių: draudžia žmogų įvairiais draudimais, kad ne tik atlyginimą gautų, kad labiau pririštų tą žmogų, sudaro įvairiausias kiek galima palankesnes net įstatyme nenumatytas sąlygas darbuotojams darbdaviai, nes šiandien tikrai yra didelė krizė su darbininkais, nes didelė dalis lietuvių išvažiavę iš Lietuvos.
Todėl, gerbiami Seimo nariai, būkime racionalūs! Paimkime, atmeskime Prezidentės veto, nes įstatymas įsigalioja nuo Naujųjų metų, tai mes per tą laiką du trečdalius Prezidentės pateiktų pasiūlymų priimkime, sutvarkykime įstatymą ir ženkime pirmyn, o ne viską griaukime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Zasčiurinską. Ruošiasi B. Vėsaitė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš taip galvoju: vienintelis teisingas sprendimas – pritarti Prezidentės veto ir turėti drąsos pirmiausia sau, turėti drąsos kitiems žmonėms pripažinti, kad tas mūsų balsavimas, kuris buvo prieš tai, kas kitaip balsavo, buvo klaida.
Laisvas Seimo nario mandatas. Seimo nario mandatas yra laisvas. Žmonės renka savo atstovus į Lietuvos Respublikos Seimą tam, kad jie balsuotų taip, kaip reikia daugumai šitų žmonių, kad tų žmonių gyvenimas pagerėtų, o tos mažumos – turtingųjų gyvenimas nepablogėtų. Tada žmonės jaučia, kad valstybė tave gerbia, kad valstybė tave saugo ir kad valstybė gina tavo šeimą, tavo gyvenimo kokybę, orią senatvę. Kokia situacija, jūs puikiai žinote. Lietuvoje dirbančių žmonių yra virš 1 mln. 100 tūkst. 200 darbdavių kreipėsi į mūsų vadovus, kad jų netenkina Prezidentės veto. 1 mln. 150 tūkst. žmonių ir 200 tų, kurie mano, kad jų nuomonė yra svarbesnė.
Mes juk puikiausiai žinome, kaip mes gyvename. Skurdas. 20 % Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, o skurdo riba Lietuvoje, patikėkite, visai kitokia negu skurdo riba yra Prancūzijoje. Dar 20 % žmonių gyvena arti skurdo ribos. 86 tūkst. žmonių išvis nepatenka į skurdo apskaitą. Kai mes žiūrime Socialinių reikalų ir darbo komitete duomenis, aiškiai matome, kad atskirtis didėja – turtingieji tampa dar turtingesniais, o tie kiti žmonės dar labiau skursta.
Vadinasi, mūsų priimami sprendimai ne visada yra racionalūs. Aš nežinau, kaip jums sekasi, bet aš per daugybę susitikimų su Lietuvos Respublikos gyventojais neradau nė vieno darbuotojo, kuris pasakytų, kad šis naujasis Darbo kodeksas yra geras ir jį reikia priimti. Gal kam nors pavyko surasti. Tiesa, aš nekalbu apie keletą – aštuonis, šešis stambiuosius darbdavius.
Aš manau, kad visų mūsų tikslas, parlamento tikslas – siekti, kad Lietuvos piliečiai čia, Lietuvoje, gyventų geriau. Kiekvieną dieną jie žiūri į mus su viltimi. Dėl ko jie mus kritikuoja? Dėl to ir kritikuoja, kad mes kartais ar dažnai netenkiname jų šitų lūkesčių. Dabar yra esminis etapas. Šitas mūsų sprendimas, Darbo kodekso priėmimo ar atmetimo sprendimas (pabrėžiu), palies iš esmės visas Lietuvoje gyvenančias šeimas.
Kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos? Grubiai skaičiuojant, milijonas išvažiavo iš Lietuvos. Tyrimai rodo, jie kelia du klausimus. Pirmas klausimas yra finansinis. Jų netenkina tie maži skurdūs atlyginimai. Antras, bene svarbesnis – čia, Lietuvoje, nėra pagarbos. Šitų žmonių negerbia nei darbdaviai… Yra, kurie gerbia, yra labai gerų darbdavių, iš kurių reikia mokytis ir kurie dabar apie Darbo kodeksą tyli. Jie puikiai susitvarko su visomis savo problemomis ir esant dabartiniam kodeksui.
Taip, mes galime kalbėti apie tai, kad reikia žengti į priekį, tai bus pozityvu, bet pasakykite, kas yra žengimas į priekį? Žengimas į priekį yra tai, kad sudarome sąlygas, kad žmonės išvyktų iš Lietuvos. Tai čia yra žengimas į priekį?
Taigi, mano nuomone, sprendimas yra man priimtinas ir vienintelis – šiandien pritarti Prezidentės veto, kartu pripažinti, kad anksčiau balsuodamas mūsų parlamentas ne visai tiksliai ir ne visai jautriai atsižvelgė į kai kurių žmonių interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu B. Vėsaitę. Ruošiasi E. Gentvilas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl globalių pokyčių pasaulyje ir dėl globalinės ekonomikos atsiranda naujos darbuotojų kategorijos, kurios susijusios su informacinėmis technologijomis, su darbu internete, dalijimosi platformomis, tokiomis kaip „Uberis“, „Citybee“ ir visomis kitomis, ir valstybė ne vieną kartą dar turės grįžti prie Darbo kodekso ir jį keisti. Iš tikrųjų apie tai kalba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią Lietuva šitaip veržiasi stoti.
Aš manyčiau, kad blogiausia, kas šiandieną gali nutikti, tai pasilikti prie senojo Darbo kodekso, nes gyvenimas nušuoliavęs daug daugiau į priekį. Teigiamiausia, kas yra šiame naujajame Darbo kodekse, tai yra išeitinių išmokų fondas, iš tikrųjų darbuotojai jausis gerokai socialiai saugesni. Tačiau mes negalime palikti šito naujojo Darbo kodekso – didelio lankstumo, bet be saugumo gyventojams. Prezidentė nurodė, kad ir darbo tarybos pasirodė negyvybingos, kad ir darbuotojai – silpnesnioji pusė, nors kai kada būna ir atvirkščiai, kalba dėl įspėjimo terminų. Aš sutinku su kolege konservatore, kad Prezidentė padarė klaidą dėl terminuotų darbo sutarčių, dėl Trišalės tarybos funkcijų sumažinimo, dėl nulinių sutarčių. Aš manyčiau, kad viską galima pataisyti, ir niekas neatsitiks, ar mes eisime vienu keliu, ar kitu keliu. Bet manyčiau, kad greitesnis kelias būtų dabar pritarti Prezidentės veto, tada teikti šitas pataisas, tada mes bent jau turėtume garantiją, kad naujasis Darbo kodeksas bus įtvirtintas iki mūsų kadencijos pabaigos.
Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, būtų rastas protingas balansas tarp darbdavių ir darbuotojų. Taigi aš siūlau vis dėlto pritarti Prezidentės veto ir staigiai taisyti tai, kas netinka iš tikrųjų šiuolaikinei darbo rinkai. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Bet noriu tik pasakyti, kad Prezidentė tokiu atveju turės veto teisę, kai jūs jos pataisas taisysite. Taigi jūsų argumentai ne visai mane įtikino.
E. Gentvilas ir A. Sysas. (Šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki kolegos, štai ką reiškia, kai rimtas sistemines reformas valdantieji ima daryti kadencijos pabaigoje. Pradėjome, ir šiandien aš girdžiu, kad kai kurie kolegos sako: aš tai tikrai balsuočiau vienaip, bet žinai, artėja rinkimai, na, man reikia kitaip. Tiesiog pamoka visiems ateinantiems į naują valdžią, į naują Vyriausybę – rimtas reformas daryti pradžioje.
Kalbant apie šitą Darbo kodeksą, tai jis užfiksuoja (tas, kurį priėmėme birželio mėnesį) šiuolaikiškus darbo santykius, galimybę tartis darbdaviui ir darbuotojui. Liberalai elgiasi nuosekliai – iš pat pradžių pasisakėme už įvairias Darbo kodekso reformas, pripažįstame, kad birželio mėnesį ne visi mūsų siūlymai pakliuvo, tačiau mes laikome žingsniu į priekį šitą birželio mėnesį priimtąjį Darbo kodeksą. Net ir šiomis dienomis, ir šiandien tarėmės frakcijoje dėl to, kad Prezidentės veto yra rimtų dalykų, svarstytinų dalykų, tačiau mes manome, kad Prezidentės veto reikia atmesti, kad įsigaliotų birželio mėnesį priimtas pažangesnis Darbo kodeksas. Ir sutarėme, kad racionalius, mums priimtinus Prezidentės pasiūlymus kolega S. Bucevičius koordinuos tam, kad mūsų frakcijos vardu būtų pateikta kaip pataisos dėl jau įsigaliojusio modernesnio Darbo kodekso.
Gal kam nors atrodo, kad iki šiol galiojęs Darbo kodeksas, rodos, priimtas 2002 metais, yra didelė vertybė ir užtikrina darbuotojų komfortą, darbdavių komfortą. Deja, taip nėra. Kai gerbiamasis M. Zasčiurinskas kalba apie emigraciją, aš noriu pasakyti, kad kaip tik galiojant senajam Darbo kodeksui, keliolika metų galiojant, ta emigracija vyko. Gal bandykime ką nors keisti. Mes ir sakome, kad keiskime. Aš dabar girdžiu gąsdinimus, kad, pavyzdžiui, nulinės sutartys bus taikomos beveik visuotinai. Na, suprask, kad darbdavys yra toks kvailas ir šiandien turimas įvairias sutartis pakeis į nulines sutartis. Ne, gerbiamieji, tai yra tik galimybė, nauja darbo sutarties forma, kuri, manau, bus taikoma pirmiausia tiems, kurie šiandien nedirba. Prisiminkime žemės ūkį, vadinamąjį Patalkinimo įstatymą, kai žmonės gali dirbti du mėnesius per metus pas ūkininkus ir gauti naujas įsidarbinimo galimybes. Juk niekas stabiliai dirbančių nepervedė į tokią talkų formą. Ne, tiems, kurie neturėjo darbo, atsirado galimybė dirbti. Būkite sąžiningi ir negąsdinkite arba sąmoningai nemeluokite.
Aš suprantu, kad yra populiaru sakyti: mes už paprastą žmogų, mes už tą vargdienį, kuris nieko neturi, bet pasižiūrėkime objektyviai – juk šitas Darbo kodeksas tiems sunkiausiai besiverčiantiems ir sudaro naujas papildomas galimybes. Galbūt jų kvalifikacija neleidžia dirbti visą darbo laiką, visu etatu, gal darbdaviui reikia kokių nors pagalbinių darbų trumpalaikiams dalykams, pasižiūrėkime į globalėjančią ekonomiką. Iš tikrųjų yra projektiniai užsakymai, yra laikini užsakymai, kai reikia įdarbinti, tarkime, Klaipėdos vakarų laivų gamykloje tūkstantį žmonių laivui pastatyti. Esant šiam Darbo kodeksui tai sudėtinga. Esant modernesniam Darbo kodeksui tampa paprasčiau konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Naujasis Darbo kodeksas yra padidėjusios galimybės tartis darbuotojui ir darbdaviui. Naujasis Darbo kodeksas užtikrina naujas įdarbinimo formas, suteikia didesnes galimybes kaip tik labiausiai šiandien nuskriaustiems – nedirbantiems, suteikia didesnes galimybes įsidarbinti jaunimui, kuris dar neįkėlė kojos į darbo rinką, suteikia šansus mažinti emigraciją, suteikia šansus sulaukti grįžtančių iš užsienio į Lietuvą, nes jiems rūpi lankstesni darbo santykiai.
Galų gale tai yra teigiamas signalas investuotojams. Pagalvokite, kokį signalą investuotojams davė, pavyzdžiui, tokia norma, kad pusė pelno turi būti paskirstyta dirbantiesiems. Tai blogas signalas, neduokime tokių signalų. Galų gale ir Tarptautinis valiutos fondas pasisakė: Lietuva, vykdydama reformas, turi žengti darbo santykių modernizavimo linkme. Na, man norisi, galų gale įvertinti ir Darbo kodekso rengėjų, darbo grupės specialistų, ekspertų ir mokslininkų indėlį ir protą. Aš gerbiu šitą įdirbį, todėl mes, liberalai, sakome: mes nepritariame Prezidentės veto, pasisakome, kad įsigaliotų tas įstatymas, kuris buvo priimtas birželio mėnesį, ir esame pasirengę racionalius Prezidentės argumentus įdėti kaip pataisas iš karto po to, kai įsigalios modernusis Darbo kodeksas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt šioje salėje šiandien iš principo kyla hamletiškas klausimas: būti ar nebūti, ir bandome vieni kitiems įrodinėti, kaip pasielgti. Man, kaip ir Petrui, labai kartais nepatinka, kartais visiškai nepatinka, ką daro Prezidentė. Ir aš tą viešai sakau, bet aš labai norėčiau, kad, svarstydami Darbo kodeksą, mes atsiribotume nuo asmeniškumų, nes mes sprendžiame šimtų tūkstančių žmonių, kurie yra darbo rinkoje, reguliavimą. Juo labiau kad ta pati Prezidentė sakė, kad dabartinė dauguma nieko nesugeba, kad ji nepadarys jokių reformų, bet 50 įstatymų mes priėmėme ir galime užbaigti šitą procesą. Žiūrint, kaip mes norime užbaigti su tuo Darbo kodeksu… Manau, kad visi padarėme didelį darbą ir visiškai sutinku su Eugenijumi, kad reikia gerbti ir mokslininkų, ir Seimo narių, ir politikų, ir ekspertų, ir visų darbą, kurį mes padarėme, bet jeigu mes sakome iki galo, tai reikia būti nuosekliems. Tai, ką siūlė mokslininkai, Seimas šiek tiek pakrapštė kitaip ir neatitinka pirminio varianto. Bet dabar aš apie tai nekalbėsiu.
Aš manau, kad mes užmiršome, dėl ko viskas prasidėjo, dėl ko mes keitėme Darbo kodeksą. Todėl, kad sakėm, kad mes esame labai gale, su Afrikos šalimis vienoje eilutėje, ir buvo vardinamos trys pagrindinės priežastys: labai ilgi įspėjimo terminai, labai didelės išeitinės išmokos ir nėra darbo sutarčių įvairovės. Noriu paklausti skaičiusių Darbo kodeksą, ar šitos nuostatos Prezidento vetuotame įstatyme išbrauktos? Terminai sutrumpinti, išeitinės sumažintos, įvairovė padidinta penkiomis sutartimis, išskyrus vieną. Tą vieną visi linksniuoja, bet turbūt nė vienas nenorėtų pagal tokią sutartį dirbti, nes, maža to, kad negausi atlyginimo už aštuonias valandas per mėnesį… neišgyvensi, bet taip pat prarandi ir visas socialines garantijas. Todėl ar tai yra labai gerai, jeigu Europos Komisija nerekomenduoja tokių sutarčių? Tiesiai šviesiai, Europos Komisija sako, kad tai ne pats geriausias variantas, kas pasiūlyta. Tokios sutartys yra tik dviejose šalyse.
Dabar toliau. Aš džiaugiuosi, kad daugelis mano kolegų čia, Seime, kurie balsavo už dabartinį priimtą Darbo kodeksą, vis dėlto pripažįsta, kad persistengė. Tiksliau, ne Seimas persistengė, persistengė lobistai, kurie įrodė daugeliui iš mūsų, kad reikia balsuoti būtent taip, nes tai bus labai gerai darbo rinkai, darbo vietoms ir visiems kitiems dalykams. Jie mus įstūmė į tokią nepatogią padėtį, nes jeigu Seimas būtų įsiklausęs, manau, profesionalių žmonių, kurie dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete… Darbas buvo didelis, buvo surastas kompromisas, ir viena pusė, ir kita pusė buvo nepatenkintos, o kadangi aš priiminėjau ir pirmąjį kodeksą, žinau, kad toks rodiklis yra subalansuotumo klausimas, kai ir vieni laimi, ir kiti, bet nėra taip, kad į vienus vartus sumušame ir po to sprendžiame problemą.
Manau, niekas nesiginčija, kad pačioje pradžioje, kai mes kalbėjome apie Darbo kodeksą, buvo kalbama, kad reikia didesnio lankstumo, bet atsiras ir didesnis saugumas. Lankstumas tikrai atsirado, ir galima išvardinti ne vieną straipsnį. Bet ar atsirado daugiau saugumo? Vienintelė nuostata, kuri didino saugumą, tai yra bedarbio pašalpos ilginimas iki 9 mėnesių, išbraukta, lieka tie patys 6 mėnesiai. Vadinasi, mes saugumo nepadidinome, lankstumą išplėtėme. Visus tuos dalykus reikia matyti.
Jeigu jau taisyti, ką lengviau taisyti? Ar 20 pataisų, kurias reikia taisyti darbuotojų garantijoms užtikrinti, ar 2 ar 3 pataisas, kurias reikia taisyti darbdaviams? Man akivaizdu, kad 2 ar 3 pataisas lengviau pataisyti, negu taisyti 20 ar 30 pataisų. Ir tai būtų atsakymas, kodėl reikia rinktis trumpesnį kelią, jeigu mes norime išeiti. O jeigu kas nors nori teikti pataisas, čia ne uždaras dalykas. Neprisimenu nė vienos dienos Seime, kad nebūtų kokių 20 pataisų dėl Darbo kodekso, ir jų bus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys ateina kalbėti ir išsakyti nuomonę. Ruošiasi G. Steponavičius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien mes čia girdime ir svarstome labai svarbų dalyką. Darbo kodekso modernumas arba ne modernumas yra labai svarbu, bet ne dėl to, kad jis gražiai atrodytų, o dėl to, kad jisai leistų sukurti Lietuvoje kuo daugiau darbo vietų. Man labai gaila, kad tą darbą, kurį dvejus su puse metų dirbo pirmiausia profesionalai, mokslininkai, ne kokie nors žmonės iš šono, Trišalė taryba, kurioje yra ir Vyriausybės atstovai, ir darbdavių atstovai, ir profsąjungų atstovai, kodeksą svarstė ir darė kitus dalykus… Galų gale Seimas svarstė. O mes dabar visą šitą kodekso priėmimą, svarstymą pavertėme, aš sakyčiau, dažnu atveju, asmenine tam tikrų žmonių ambicijų kova. Negali būti valstybei svarbiau kurio nors, kokio tik nori pareigūno ar Seimo nario, ar komiteto pirmininko, ar dar kieno nors asmeninės ambicijos aukščiau negu Lietuvos.
Kai čia man šneka iš šitos tribūnos žmonės, kurie galbūt gyvenime, sakau, galbūt, nes tiksliai nežinau, nėra sukūrę nė vienos darbo vietos, nėra įdarbinę nė vieno darbuotojo ir neišmokėję nė vienos, net minimalios algos, ir kurie man čia pasakoja, kaip viskas turi būti gerai, aš tada pradedu labai abejoti, iš viso apie ką kalbama, nes žmogui Lietuvoje svarbiausia, ne kaip greitai jį gali iš darbo atleisti, ne kaip daug jam išmokės išmokos. Žmogui svarbiausia, kad jis žinotų – jeigu šitas darbdavys blogai moka arba šitas darbdavys blogai elgiasi, aš išėjau ir įsidarbinau per 2–3 dienas pas kitą darbdavį, kurių čia yra pilna. Kai aš turiu pasirinkimą, kai aš galiu eiti dirbti, o nebūti stumdomas ir laikomas už minimalų atlyginimą todėl, kad jeigu tu dabar išeisi savo noru, tai gausi už 6 mėnesius išeitinę… Na, ir kas, ir dirbu už tuos minimalius pinigus. Tai visų mūsų bendra… Gerai, kad dar minimalias algas pakėlėme.
Aš sakyčiau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, meskite visas ambicijas į šoną, yra aiški indikacija – Lietuvai reikia kuo daugiau darbo vietų, geriau apmokamų darbo vietų ir darbo vietų, kur su žmonėmis skaitytųsi, vertintų jų darbą, vertintų jų sugebėjimus ne tik pinigais, nes pinigai nėra pats svarbiausias dalykas, bet ir visais kitais dalykais. Šitas naujas Darbo kodeksas, kurį mes esame priėmę, tam dalykui atsirasti leidžia. Gal jis turės vieną ar kitą netikslumą, kitas Seimas galės jį ištaisyti, bet jeigu mes šiandien užkliūsime su veto ir liksime su tomis pataisomis, kurios dabar pateiktos Prezidentės, aš bijau, kad tas Darbo kodeksas neves mūsų į geresnį darbo rinkos aprūpinimą darbo vietomis, jis ves mus kaip tik į tą baudžiavą, kuri iki šiol galiojo pagal senus Darbo kodeksus. Jeigu norite būti, kaip tarybiniais laikais, būkite. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu G. Steponavičių.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ekranai tamsūs, tai noriu jus nuraminti, esu paskutinis kalbėtojas ir neužtruksiu su savo pastabomis. Iš esmės pratęsdamas tai, ką pasakė pristatydamas Liberalų sąjūdžio frakcijos poziciją frakcijos seniūnas E. Gentvilas, noriu pridurti dar tris konkrečius punktus, kuriuos mes dažnai pamirštame, stengdamiesi suvokti, kodėl ir koks kodeksas mums yra reikalingas.
Pirma. Lankstesnis Darbo kodeksas nėra jokia grėsmė dirbantiesiems, tai nėra grėsmė darbštiems ir geriems darbuotojams. Aš manau, kad mes visi norime matyti žmones motyvuotus ir suvokiančius, kad nuo jų rezultatų priklauso ir jų atlygis. Būtent geri, motyvuoti, darbštūs darbuotojai diktuoja sąlygas, o ne darbdavys, nes situacija Lietuvos darbo rinkoje yra gana įtempta. Pažiūrėkite, kaip geri darbuotojai graibstyte išgraibstomi, jie yra tiesiog medžiojami ištisuose atskiruose sektoriuose, mūsų pramonės ar paslaugų sektoriuje. Pamatysite, kad negalioja ta samprata, kad iš tiesų dažniausiai stipresnis yra darbdavys. Čia pirmas punktas.
Antras dalykas. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymų priėmėjai, kas nusprendžia ir kas turi teisę nuspręsti, kiek žmogus turi dirbti? Mes? Konstitucija? Ar pats žmogus turi teisę pasirinkti ir pasakyti – aš esu jaunas, turiu krūvą energijos, noro ir entuziazmo dirbti ir uždirbti daugiau. Štai iš Prezidentės pateiktų pasiūlymų mes matome visiškai priešingą žingsnį. Viršvalandžių ribojimu yra apribojamos žmogaus galimybės savo rankomis, protu ir pastangomis uždirbti daugiau. Gerbiamieji kolegos, pažvelkite į savo vaikus, prisiminkite save, tie, kas esate vyresni, kiek jūs prieš kažkiek laiko buvote pasiruošę dirbti, suprasdami, kad būtent nuo to priklauso jūsų pajamos. Ir tai yra normalus, logiškas supratimas, nes taip yra gyvenimas sutvarkytas. Ne valandų skaičiavimas, o supratimas, jeigu aš dirbsiu daugiau, nuo to tiesiogiai priklausys ir mano atlygis.
Ir trečias punktas. Gerbiamieji kolegos, mes dažnai matome tik vieną Darbo kodeksą. Bet juk ne taip seniai mes ne valandų valandas, bet dienų dienas, mėnesių mėnesius svarstėme visą socialinį modelį. Mes pamirštame didįjį kompromisą, kuris Seime buvo pasiektas, apie kurį faktiškai nė vienas šiandien neminėjote. Yra ilgalaikio nedarbo garantinis fondas, kuris irgi yra atliepiantis, kalbant apie jautrius dalykus, kad išties žmonėms gali būti sudėtingų situacijų. Jiems reikia paramos. Šis fondas tai atspindės.
Štai visa tai sudėjus į vieną visumą, dar kartą patvirtinu, kad Liberalų sąjūdžio frakcija balsuos siūlydama ir palaikydama Prezidentės veto atmetimą tam, kad mes galvotume apie mūsų valstybės pažangą, ką sakė kolegos, naujų darbo vietų kūrimą ir didesnes galimybes žmonėms dirbti ir užsidirbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu premjerą A. Butkevičių taip pat pasakyti savo argumentus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia, naudodamasis proga, aš norėčiau padėkoti tai ekspertų grupei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, aišku, ir komitetui, kurie tikrai nepaprastai daug laiko praleido svarstydami visą socialinį modelį, aš turiu minty kartu ir Darbo kodeksą. Ir padėkoti už žengtą ryžtingą žingsnį, rengiant įstatymų projektus, kurių nesiryžo rengti nė viena politinė jėga po nepriklausomybės atkūrimo, nors mes puikiai matėme, kad mūsų kaimyninės šalys svarbius tų šalių plėtrai, vystymuisi įstatymus yra priėmusios daug anksčiau.
Mielieji, pirmas mano pasiūlymas – vieną kartą išsivaduokime iš baimės. Antra, būkime vieną kartą ryžtingi, drąsūs ir laisvi, suvokime ir supraskime, kad visi rodikliai, kurie yra skelbiami apie Lietuvą, kad konkurencingumas gerėja, kad mes esame pasaulyje maždaug 20 vietoje, kad esame 10 vietoje pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo ir projektų skaičių, skaičiuojant vienam milijonui gyventojų, ir kiek bus sukurta naujų darbo vietų… Kito kelio nėra. Mes esame maža atvira šalis, orientuota į eksportą. Mes be tiesioginių užsienio investicijų, be lanksčių darbo santykių, be kvalifikuotos darbo jėgos, kuri nori konkuruoti rinkoje… Ta jėga turi būti motyvuota, kad jeigu ji, kaip kolega G. Steponavičius kalbėjo, nori užsidirbti, tegul užsidirba; jeigu jie yra ištvermingi, išmanūs, gabūs ir nori dirbti 12–14 valandų, kodėl mes turime uždaryti jiems duris? Kodėl, man kyla klausimas. Nebe socializmas, mielieji. Aš jums tik pateiksiu kai kuriuos pavyzdžius.
Mielieji, atsimenate, kai visi vieningai pritarėme euro įvedimui. Aš pateiksiu keletą labai paprastų pavyzdžių, kurių tikriausiai niekas negali paneigti. Parodysiu diagramą. Regionuose tiesioginių užsienio investicijų bumas išaugo, palyginti su ankstesniais metais, nepamatuojamu dydžiu. Klausimas – kodėl? Todėl, kad mes buvome ryžtingi, įvedėme eurą, išnyko tam tikra valiutinė rizika ir kiti aspektai. Tai vienas pavyzdys. Įsivedę eurą… Mes dar prieš euro įvedimą, rudenį… Kodėl aš kalbu? Nes tai yra reforminis mūsų finansų rinkoje žengtas mūsų žmonėms svarbus žingsnis, pritraukiant užsienio investicijas, steigiant darbo vietas, didinant darbo užmokestį. Mes rudenį skolinomės su 2,4 % palūkanomis (taip buvo spalio ir lapkričio mėnesiais), išleisdami vertybinius popierius. Vasario mėnesį, išleisdami vertybinius popierius, nors niekas mūsų ekonominiame, socialiniame gyvenime per daug nepasikeitė, jau skolinomės su 0,8 % palūkanomis. Prieš dvi savaites, išleidusi vertybinius popierius, Lietuva pasiskolino su minusinėmis palūkanomis. Tai rodo, kad Lietuvos yra tvari ekonominė, socialinė padėtis.
Dabar dėl Darbo kodekso labai trumpai. Mielieji, mes labai mėgstame kovoti, arba aiškina – vergvaldžiai, vergai. Jūs pasižiūrėkite paskutinių mėnesių statistiką, kiek įregistruota laisvų darbo vietų. Pokytis yra didžiulis, reikalinga darbo jėga. Bet noriu pabrėžti – kvalifikuota darbo jėga ir nepigi darbo jėga turi būti Lietuvoje. Apie tai irgi nereikia kalbėti. Aš manau, kad buvo padaryta politinė klaida, kad nė vienas nėra apsaugotas nuo (…) klaidų. Puikiai galėjome prezidentūroje visų politinių partijų lyderiai, kai balsavome čia tuo metu už Darbo kodeksą, susėsti, pasikvietę profsąjungų lyderius, pasikvietę, jeigu reikia, ir verslo organizacijų vadovus, tiesiai pasakyti: mielieji, čia mes matome problemą, dar čia mes matome problemą, čia mes matome problemą, greitai pataisome, nes tai yra tas dokumentas, kuris reikalingas Lietuvai, kad Lietuva galėtų konkuruoti globaliame pasaulyje. Žmogus yra laimingas tik tada, kai yra išvystyta konkurencinė aplinka. Tai suvokime ir supraskime.
Aš matau, laikas, ir tikrai baigiu.
O kodėl dabar diskusija vyksta atmesti veto ar pritarti veto? Atmetę mes galėsime daug greičiau pataisyti kai kuriuos straipsnius, kurie yra suderinti ir su profsąjungų vadovais. Jei priimsime, aišku, užsitęs, ir aš manau, kad vargu ar šioje kadencijoje suspėsime. Ačiū.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP3234GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame premjerui. Argumentų išgirdome labai daug. Pereiname prie priėmimo stadijos. Taigi dėl kiekvieno, dėl pagrindinio ir dėl kiekvieno lydimojo, balsuosime atskirai. Dabar noriu patikslinti, pasižiūrėkite, ar gerai užsirašėte kalbėti, nes pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie kalbate už, pasisakote, kad mūsų priimtas įstatymas galiotų. Tie, kurie pasisakote prieš, pasisakote už Prezidentės veto. Supratote visi? Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikia dėkoti visiems, įdėjusiems savo indėlį į šito turbūt paties svarbiausio šios kadencijos dokumento rengimą per visas stadijas. Šiandien iš tiesų norėčiau padėkoti ir premjerui už jo tokią tvirtą ir nevienareikšmišką poziciją dėl šio dokumento, pasisakant už Darbo kodeksą, kuris atliepia XXI amžiaus, o ne XX amžiaus pradžios industrinės revoliucijos laikotarpio darbo santykius. Šiandien klausau kai kurių kolegų, girdžiu terminus „vergovė“, „išnaudojimas“ ir panašiai, manau, mes kalbame apie industrinės revoliucijos laikotarpio fabrikus. Iš karto matau baisias Marteno krosnis. Iš tiesų gyvenimas toli gražu nebe toks. Iš tiesų globaliame pasaulyje viskas keičiasi. Didžiulė dinamika. Ir tai, kad mes turime dabar dokumentą, kuris mums leis iš tiesų reguliuoti darbo santykius pažangiau, pakilti konkurencingumo skalėje gerokai aukščiau ir ne dejuoti, o pagaliau pasiekti tokių rezultatų, kurių pasiekia šalys, turinčios modernų darbo santykių reguliavimą, aš manau, yra pozityvu.
Noriu priminti dar vieną dalyką, kad Darbo kodeksas yra viso socialinio modelio pamatinė dalis. Juk visa kita socialinė dalis remiasi tuo, kad mes turėsime daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau mokesčių bus surinkta, ir tik tuo atveju galėsime kalbėti apie socialinę politiką, apie didesnes išmokas ir pensijas. Todėl siūlau atmesti Prezidentės veto, susitarti dėl kai kurių punktų, dėl kurių, man regis, visi matome, buvo padaryta klaidų, tačiau judėti į priekį pažangesnės ir konkurencingesnės Lietuvos kryptimi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TSLKDF). Gerbiamieji kolegos, gyvenimas iš tikro yra įvairus. Jame yra darbuotojų, kurie darbo rinkoje yra labai vertinami ir graibstomi, kurie yra labai kvalifikuoti ir kurie iš esmės renkasi darbdavį, o darbdaviai dėl jų konkuruoja. Taip, tikrai tokių darbuotojų yra. Bet yra ir tokių darbuotojų, kurie yra socialiai neapginti, kurie yra silpni, jiems sunkiau sekėsi mokslas, jie yra sunkiai socialiai integruoti, jie sunkiai pritampa, o neretai ir darbdaviai sunkiai su jais sutaria. Tokie žmonės iš tikro gali būti švaistomi. Jiems yra mokami labai maži atlyginimai, jie yra skriaudžiami ir iš tikro neretai jaučiasi nuskriausti.
Aš šį mėnesį lankiausi Vokietijoje ir Šveicarijoje ir man teko susitikti su emigrantais ir kalbėtis su jais. Ten labai karštai mes diskutavome ir mūsų išeiviai pabrėžė (tai fragmentiški mano įspūdžiai, suprantama), kad labiausiai juos skatino išvykti iš Lietuvos būtent klimatas. Vadinkite kaip norite tą klimatą: vergovė, ne vergovė, dar kaip nors, bet klimatas, darbdavių požiūris į juos. Jie sakė, kad išvykę į Vokietiją jaučiasi nepalyginamai saugesni ir jaučia, kad su jais elgiamasi geriau.
Štai Prezidentė siūlo eiti tuo keliu, ir aš siūlau priimti Prezidentės veto, o tada daugiau garantijų suteikus tiems žmonėms žiūrėti, ką dar reikia pakeisti, ir tada keisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Žinote, klausau aš gerbiamo profesoriaus kalbos ir suprantu, kad didžiausias rūpestis yra, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių išvažiuotų į Vokietiją, Angliją arba Norvegiją, kur jaustųsi gerai, užuot vokiečių, anglų, norvegų investuotojai atvažiuotų į Lietuvą ir sukurtų čia vietas, kuriose žmonėms yra gerai dirbti. Didžiausias skirtumas tarp mūsų matymų yra šitas. Čia turi būti darbo vietos, investuotojams turi būti tokios darbo sąlygos, kad jie čia kurtų jų kuo daugiau, turi būti sąlygos, kad darbuotojas galėtų pasirinkti iš 5 ar 6 darbdavių, o ne pas vieną sėdėti vergystėje, ko labai nori, aš matau, tam tikra konservatorių grupė.
Tikrai raginu šiuo atveju pašalinti visas ambicijas ir balsuoti už tai, kad įsigaliotų naujas kodeksas, kokį mes buvome priėmę. Jeigu reikės ką nors pakeisti, o toks vienas kitas straipsnis dar yra, tai yra įmanoma susitvarkyti. Iš esmės šiandien Lietuvai reikia žingsnio į priekį, o ne vilkimosi kažkur gale, kaip buvo tarybiniais laikais arba kaip buvo iš karto nuo nepriklausomybės paskelbimo. Kas iš to? Dabartinis kodeksas, turiu pabrėžti, veikia ir yra griežtesnis, negu būtų naujas su Prezidentės pataisomis. Ar laikosi jo kas nors, ar vyksta taip, kaip jūs čia visi norite? Nevyksta ir nevyks, nes gyvenimas yra žydinti šaka, o teorija yra sausa. Labai gaila tai sakyti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys – nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TSLKDF). Kai aš kartais klausau žmonių, kurie teigia esantys darbo vietų kūrėjai, ir prisimenu istorijas, kokias anuomet jie perėmė gamyklas, kiek tada dirbo ir kiek dabar dirba žmonių, tai dėl aritmetikos ir darbo vietų kūrimo yra sudėtinga. Minusas niekada pliusu netampa. Tai, kad iš mūsų šalies jau išvažiavo 600 tūkst., yra būtent požiūrio į juos klausimas. Pagrindinė priežastis – žmonės nesijaučia gerbiami šioje vietoje būtent dėl tokių kalbų, kurias mes girdime: kuria gėrį Lietuvoje tik darbdaviai, darbuotojai šiaip nieko nedaro, nei prakaito lieja, nieko, jų tiesiog nėra, kuria čia verslas. Jeigu niekas nedirbtų, tai niekas nieko ir nesukurtų. Mes konkuruojame globalioje erdvėje.
Ką dabar darbuotojas turi rinktis? Atlyginimai, deja, darbdavių nepakelti tiek, kiek kitur, net kaimynų savo nepasivejame, mūsų pagarba žmogui toli gražu neatitinka elementarių standartų. Niekur tokių santykių nėra Europos Sąjungoje. Nors vieną valstybę pasakykite. Nėra. Jūsų (…) sutartys buvo įvestos, bet ir jų siūloma atsisakyti. Niekur neleidžiama žmonėms auginti savo vaikus, visur globojami neįgalūs vaikai. Apie ką jūs čia šnekate? Tai kur jis rinksis – Lietuvoje dirbti pas tokius darbdavius, suprasdamas, kad jis yra nulis, ar važiuoti kitur? Ir ką mes dabar turime? 60 žmonių per dieną, jaunimas išvažiuoja. Štai mūsų geriausias rezultatas. Štai ką jie mato, pasirinkimas akivaizdus, jie važiuos ten, kur juos gerbia ir atlyginimą geresnį moka. Tai mokėkite tuos atlyginimus didesnius, o pagarbą reikia įtvirtinti įstatymuose, jeigu darbdaviai patys to nesupranta.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes čia turime gana daug aistrų arba tiesiog pamiršome, kokį kelią Lietuva nuėjo. Nuėjome gana didelį tiek investicijų prasme, tiek jų pritraukimo, tiek darbo santykių reguliavimo ir tokį mes šiandien rezultatą turime. Darbo kodekso pakeitimas, aš manau, yra neatsiejama mūsų visų, kaip politikų, dalis. Taip, aš suprantu, kad profesinės sąjungos labai išgyvena dėl savo darbuotojų. Deja, kai pasitikrini, kas yra profesinių sąjungų darbuotojai, tai yra valstybės tarnautojai arba valdininkai, kurie ir yra pripratę gauti po 10, po 15 išeitinių kompensacijų. Aš siūlyčiau jums patikrinti „Sodros“ duomenis. „Sodros“ duomenys tokie: 70 % iš privataus sektoriaus atleidžiamų darbuotojų yra atleidžiami savo noru, be jokios teisės ir be jokios išeitinės kompensacijos. Mielieji kolegos, aš tikiuosi, kad ir socialdemokratai, mūsų koalicijos partneriai, tą premjeras pasakė, visa jų frakcija vienbalsiai palaikys premjerą, nes šiandieną, aš įsivaizduoju, Vyriausybės vadovui labai didelė atsakomybė tenka. Koalicija turi būti gana stipri ir vienbalsiai balsuoti už pataisas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Dumčius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkui, pirmininke. Aš pagalvojau: jeigu nebūtų Prezidentės veto, tai mes turėtume Darbo kodeksą, pagal kurį darbuotojų ir darbdavių darbo santykiai taip ir būtų paleisti, nesureguliuoti, o dabar duotas impulsas mums visiems pasvarstyti. Štai žiūrėkite, yra trys įvairūs siūlymai ir šiandien mes turime du variantus. Aš nemanau, kad vienas ar kitas, jeigu priimtume, tragedijos tikrai nesukeltų, bet aš turiu šiokią tokią ir asmeninę nuomonę. Norėčiau pritarti I. Degutienei. Pažiūrėkite, pagrindiniai trys dalykai: nulinė sutarties problema, terminuotos darbo sutarties ir suminio darbo laiko, ir kiti, tai vis dėlto yra labai esminiai dalykai. Manyčiau, kad čia prioritetą reiktų duoti siūlytojui, autoriui – Prezidentei. Balsuokime taip, kad neužtruktume prie šio Darbo kodekso. Labai gerai, kad mes svarstome. Ačiū jums. Balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir mano bičiuliai iš profsąjungų, tie, kurie ten, antrame aukšte, esate. Iš tikrųjų visi sutarėme, kad reikia taisyti tiek socialinį modelį, tiek ir Darbo kodeksą. Šiandien mes balsuojame ne už tai, ar plikti senąjį, dėl kurio išvyko iš Lietuvos, ir dėl tų santykių, kurie dabar yra, bet kaip rasti geriausią sutarimo variantą. Turime du pasirinkimus: arba pritarus veto grįžti prie taisymo, kur kelias būtų kur kas ilgesnis ir neaišku, ar būtų priimta, ir kur kas paprastesnis variantas – atmetus veto ir priėmus mūsų turimą variantą, pateikti tas pataisas, kurias mes turime suderinę. Man atrodo, jos yra priimtinos iš esmės ir profesinių sąjungų žmonėms, ir darbdaviams, ir mums, politikams. Mano rankose yra 11 pataisų vienuolikai straipsnių, jos tas problemas išspręstų. Kviečiu iš tikrųjų padarius pirmą žingsnį žengti ir kitą, patvirtinti šį Darbo kodeksą, pateikti tas pataisas, kurios yra, jas priimti dar šioje mūsų sesijoje, kai dirba šios sudėties Seimas, ir tada būsime darbą padarę iki galo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kai Seimas šeštadienį sutiko svarstyti Prezidentės pataisas, naiviai maniau, kad Seimo diduma praregėjo ir pagaliau prisiminė, kad socialinio teisingumo sąvoka mūsų valstybėje pagaliau turi būti taikoma ne tik politikams, ne tik darbdaviams, bet ir likusiems žmonėms. Deja, bijau, kad apsirikau. Iš tikro tada patvirtinamos liūdniausios prognozes, kad prieš rinkimus, politikams dalyvaujant rinkimuose, tampa aktualesnis finansinis klausimas, o ne socialinio teisingumo. Pagal tas nuotaikas, kurios yra Seimo salėje, aš suprantu, kad sandėris yra įvykęs ir Prezidentės veto bus atmestas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nereikia būti įtariems, reikia būti pozityviems. Susikaupkime. Prašau visus susikaupti, ir dabar balsuojame. (Balsai salėje) Noriu paprašyti tylos, Aurelijos paprašysiu nebekalbinti vyrų.
Dar kartą skaitau Statuto straipsnį. Pirmiausia yra balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsuojantys už balsuoja už priimtą mūsų įstatymą be pakeitimų, balsuojantys prieš arba susilaikantys turi kitą priešingą nuomonę. Taigi pirmasis balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 74, prieš – 39, susilaikė 10. (Plojimai) Taigi priimtas… Reikia pakartoti įstatymo numerį. Įstatymas (projektas Nr. XIIP3234) – Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas priimtas be pataisų. (Gongas)
Balsavimo rezultatai: individualūs – ČIA, pagal frakcijas – ČIA.
Šaltinis: lrs.lt