Iš informacinio karo frontų. Saulius Spurga. Kodėl nekuriama dialogo kultūra?

Siūlome skaitytojams Mykolo Römerio universiteto Senato sekretoriaus, docento, socialinių mokslų daktaro, dienraščio „Lietuvos žinios“ komentatoriaus Sauliaus Spurgos straipsnį, svarstantį, kas kaltas, kad Lietuvoje šiandien nekuriama dialogo kultūra.

Disertacijos „Pilietinė visuomenė ES valdyme“ autorius, ilgametis demokratizacijos, Europos Sąjungos valdymo ir žiniasklaidos tyrinėtojas dr. S. Spurga išdėsto reikšmingą asmeninę įžvalgą – jo teigimu, Lietuvos valdžios dialogą su visuomenę žlugdo vis dar nesutramdytas piliečių noras naudotis Konstitucijos suteiktomis teisėmis: inicijuoti referendumus, skelbti viešus pareiškimus, dalyvauti valstybės valdyme. Atkartodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir profesoriaus Vytauto Landsbergio ne kartą skelbtą nuomonę, dr. S. Spurga įspėja, kad „už referendumų slypi noras primesti savo požiūrį visai visuomenei“. Ne mažesnį pavojų valstybei keliantys ir pilietinių organizacijų ketinimai dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Mykolo Römerio universiteto Senato sekretorius, matyt, kaip būtiną dialogo kultūros sąlygą, sveikina masinį smurtą, kurio valdžia ėmėsi prieš taikius piliečius Garliavoje. Toks smurtas, pasak jo, išgelbėjęs Lietuvos valstybės laivą, kurį įsiūbavo „išsigimimo požymių“ turinti pilietinė visuomenė. Tad informacinio karo sąlygomis gyvenančiai Lietuvai dr. S. Spurga siūlo Baltarusijoje jau senokai veikiantį valdžios ir visuomenės dialogo modelį: antrasis dialogo partneris privalo kalbėti tik tai, ką pirmasis norėtų išgirsti ir leidžia pasakyti.

* * *

Saulius Spurga. Kodėl nekuriama dialogo kultūra?

„Lietuvos žinios“

Naujaisiais metais labiausiai norėčiau visiems palinkėti santarvės ir supratimo. Deja, nedaug vilčių, kad toks linkėjimas išsipildytų. Praraja tarp visuomenės ir valdžios, regis, tik didėja, tačiau kartais atrodo, kad ir viena, ir kita tuo yra patenkintos.

Visuomenės atstovai turi progą nuolat atsidurti dėmesio centre, garsiai ir verksmingai kalbėti apie valdžios abejingumą, o ši gali toliau nekreipti dėmesio į kalbas, virstančias paprasčiausiu triukšmu.

Kalbų, nuomonių, garsių pareiškimų – daugybė, tačiau įvairūs veikėjai nepaliauja skųstis, kad valdžia varžo jų teisę reikšti nuomonę. Ir jie yra teisūs. Iš tiesų, kalbos atsimuša it žirniai į sieną, pareikšta nuomonė ignoruojama.

Turime pernelyg daug pranašų ir per mažai klausančiųjų. Kita vertus, atkreipkime dėmesį į tai, kiek reiškiama pykčio, arogancijos, pagiežos. Tai puikiai išnaudoja televizijos. Debatus be didesnių pastangų jos paverčia kažkuo panašiu į šunų pjautynes. Tačiau istorinė patirtis byloja, kad seilėmis besitaškantys pranašai dažniausiai būna apsišaukėliai. Todėl sutikdami, kad valdžia neįsiklauso į visuomenės balsą, pagrįstai galime klausti, ar įvairiuose garsiuose pareiškimuose, pagraudenimuose ir reikalavimuose yra ko nors, į ką būtų verta įsiklausyti.

Dialogas nevyksta, nes niekas net nesiekia jo užmegzti. Daugelio kalbėtojų tikslas – sumalti į miltus oponentus, juos pažeminti, paniekinti, uzurpuoti tiesos monopolį ir taip sulaukti daugiau dėmesio. Savo ruožtu Lietuvos pilietinėje visuomenėje pasireiškia keisti, bet kartu jai būdingi išsigimimo požymiai: daugelis subjektų, kurie turėtų būti priskiriami pilietinei visuomenei, neatstovauja savo narių ar bendraminčių interesams ar atskirai sričiai, o siekia primesti savo valią visai visuomenei, visai valstybei. Itin populiari referendumo idėja. Esą demokratija įsivyraus tada, kai kiekviena draugų grupelė galės pakviesti tautą pareikšti savo nuomonę referendumuose. Tačiau už referendumų irgi slypi noras primesti savo požiūrį visai visuomenei. Kad referendumo rezultatą lemia tautos dauguma – gražu, tačiau pamirštama, kad demokratija turėtų būti vertinama ne pagal tai, ką gali ir kaip jaučiasi dauguma, o pagal tai, kiek yra atsižvelgiama į mažumas (vienu ar kitu atveju mažumos vietoje gali atsidurti kiekvienas pilietis). Tokios tariamos pilietinės visuomenės atstovus su valdžia sieja požiūris į kitą nuomonę, ji arogantiškai, paniekinamai atmetama. Tuo metu darnos visuomenėje įmanoma pasiekti tik įtvirtinus diskusijų, tarimosi, skaidraus sprendimų priėmimo kultūrą.

Kiti pilietinės visuomenės atstovai buria forumus ar net parlamentus, savotiškas lygiagrečias valdžios struktūras, mėginančias nurodinėti valdžiai visais klausimais. Galiausiai pilietinės visuomenės organizacijos dalyvauja savivaldos ar net parlamento rinkimuose. Kadangi organizacijų skaidrumo reikalavimai gerokai mažesni nei partijų, kuriama rizikinga pilkoji zona. Pilietinės visuomenės pareiga – kontroliuoti valdžią, jai patarti, atstovauti savo interesams, o ne veržtis pačiai priimti sprendimus.

Kas ir ko yra vertas, paaiškėjo per vadinamąją Garliavos istoriją (gal geriau vadinti „isterija“?). Ji atskleidė, kokia pažeidžiama yra Lietuvos visuomenė. Joje destrukcija gali plisti it gaisras sausame miške. Visuomenės veikėjai, kurie savinasi išskirtinę teisę atstovauti viešajam interesui, kilusią bangą tiesiog ciniškai išnaudojo saviems tikslams. Nemenka dalis žiniasklaidos net nemėgino analizuoti vykstančių procesų ir visiškai pasidavė tėkmei, matė vien lengvai pasiekiamą pelną. Žibalo į ugnį buvo pilama net tada, kai šios istorijos keliama žala akivaizdžiai ėmė viršyti niūrius tiesioginius padarinius ir galėjo būti išsiūbuotas visas valstybės laivas. Svarstyklėms svyrant į chaoso pusę, stabilumas buvo išlaikytas, deja, ne pilietinės visuomenės ir ne apsiskelbusių viešojo gėrio gynėjų, o „valdžiažmogių“ dėka. Tad ko verti visi „pranašai“?

Niekas nelaimės, kol visuomenėje neįsivyraus tarimosi, dialogo, pagarbos vieno kitam kultūra. Sunku tikėtis, kad dialogas rasis savaime, be kryptingų pastangų. Demokratijos kokybės tema nedomina nei politikų, nei visuomenės veikėjų, nei žiniasklaidos. Pavyzdžiui, siekiant demokratijos kokybės itin svarbu būtų įtvirtinti skaidrų sprendimų priėmimą, numatant privalomas diskusijas, tarimąsi su suinteresuotomis grupėmis. Informacinės technologijos leidžia visuomenei atskleisti teisės aktų iniciatorius ir autorius, paskelbti siekiamus tikslus, pasiūlymus tobulinti projektus. Kad tai būtų pasiekta, nereikia nei didelių investicijų, nei kokių nors ypatingų pastangų.

Gruodžio viduryje Seimą pasiekė Vyriausybės patvirtintas Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metais programos projektas. Jo pirmasis punktas skelbia apie sprendimų priėmimo skaidrumo tobulinimą. Įdomu, kaip Vyriausybė tai suvokia ir kaip numato tą skaidrumą per artimiausią dešimtmetį tobulinti? Projekte randame „itin reikšmingų“ punktų: „skelbti informaciją apie valstybės ar savivaldybių įstaigų darbuotojų tarnybines komandiruotes“, „skelbti informaciją apie tarnybinių automobilių naudojimą valstybės ar savivaldybių įstaigose“. Tikrai ambicingi tikslai dešimčiai metų… Apie kokius nors žingsnius kuriant išties skaidrią, atvirą, demokratišką sprendimų priėmimo sistemą net neužsimenama. Kita vertus, kam apie tai kalbėti, jei tai tiesiog niekam nerūpi?

lzinios.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
21 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
 Beta

Kyla klausimas ar ilgametis demokratizacijos, Europos Sąjungos valdymo ir žiniasklaidos tyrinėtojas dr. S. Spurga neišprotėjęs?

dialogas vyksta

korupcija auga.
komunistai žino tik pinigų ir naudos kalbą.

SSaulius

Matomai dr.S.Spurga kažką nesaikingai vartoja…

Tadas

Kad dabar,su jumis tik vienas dialogas,marš į istorijos šiukšlyną.

Anikė

Pirmiausia,kad kalbėtis ir susikalbėti,reikia noro,pagarbos pašnekovui, elementariausios etikos ir atsakomybės už pažadus,pasisakymus,darbus. Melas,
puikybė,nesiskaitymas su Tautos balsu,žeminimas ir niekinimas didina prarają.
Gaila,kad net didysis Šviesos laukimas nesumažino pykčio,pagiežos,apmaudo ir
kitų menkinimo.Net ir šio straipsnio komentarai primena svaidymasi purvais,o
ne savų minčių,kaip susikalbėti su kitaip manančiais.Reikia ieškoti sąlyčio
taškų,to,kas mus vienija.Motome tik juodą ir baltą spalvas,nematome kitų.Jei
patrauksime į savo pusę kitas,tapsime vieningesni,stipresni.

Irena

Ateina laikas, kai kaukės nukrenta. Kiek dar „demokratijos ekspertų” yra užkietėję despotijų gynėjai?

Ot tai skėlė Spurgius!

O ką? Ar tai ne tiesa? Pamelavo kur nors? O ne, kaip pataikyta kaip pirštu į akį. Nagi pacituokim: Tačiau istorinė patirtis byloja, kad seilėmis besitaškantys pranašai dažniausiai būna apsišaukėliai. Todėl sutikdami, kad valdžia neįsiklauso į visuomenės balsą, pagrįstai galime klausti, ar įvairiuose garsiuose pareiškimuose, pagraudenimuose ir reikalavimuose yra ko nors, į ką būtų verta įsiklausyti. * Daugelio kalbėtojų tikslas – sumalti į miltus oponentus, juos pažeminti, paniekinti, uzurpuoti tiesos monopolį ir taip sulaukti daugiau dėmesio. * Itin populiari referendumo idėja. Esą demokratija įsivyraus tada, kai kiekviena draugų grupelė galės pakviesti tautą pareikšti savo nuomonę referendumuose. Tačiau už referendumų irgi slypi noras primesti savo požiūrį visai visuomenei. * Kas ir ko yra vertas, paaiškėjo per vadinamąją Garliavos istoriją (gal geriau… Skaityti daugiau »

Vis tik jaučiasi

kad tai milicijos mokyklos senato sekretorius.

nesusipratėlis

Jau seniai atkreipiau dėmesį į šio žmogaus „rašinius”. Tai yra baisu. Ir toki žmonės auklėja jaunimą? Jis nesupranta žodžio „demokratija” reikšmės. Nėra ką daugiau ir besakyti.

Izabelė Cekavai Zosei

Kodėl per Siauro Tv niekad neparodo tų seilėmis apsitaškiusių pranašų, kuriuos keikiate su draugu Spurgiumi? Kur tie pranašai seilėmis taškosi? Kas jie?

kodėl (todėl!)

Kodėl nekuriama dialogo kultūra-?

O kam -juk yra dialogo chaltūra. JIE apsimeta kad tariasi ir apsimeta, kad gauna mūsų pritarimą.
Mes apsimetam, kad niekas nieko mums nesakė ir tuo pačiu tyliai piktinamės, kad mus ignoruoja.
………………………………………
ne dialogo „kultūra” mums reikalinga.
jokia kultūra savaime nėra nei gėris nei panacėja.
nacių šulai mėgo operą, politbiuro tūzai mėgo baletą.
na ir?
………………………………………
kol nesuvoksime kad mums reikalinga Dekalogo kultūra, tol kultūringai lindėsime mėšle iki ausų įsimurdę…

Raigerdas

Aš mokiausi sovietmečiu, tai mūsų profesorius kartais, atėjus kokiam nors docentui, likdavo su sugedusia nuotaika. Ir tada studentai klausdavo:”kodėl jūsų nuotaika sugedo?” Tai profesorius atsakydavo, kad „pasitaiko tokių docentų, kurie atveria duris, ir labai mandagiai susilenkęs klausia: „atleiskit, profesoriau, ar galiu įeiti?”. Ir tokiems tenka atsakyti:” Būkite toks malonus, uždarykite duris ir įeikite žmogumi”. Tai, jeigu pažiūrėti į šį Mykolo Römerio universiteto Senato sekretoriaus, docento, socialinių mokslų daktaro, dienraščio „Lietuvos žinios“ komentatoriaus Sauliaus Spurgos nuotrauką, tai jam šitas posakis tikrai tiktų. Štai imu tekstą nuo pat pradžios:”Naujaisiais metais labiausiai norėčiau visiems palinkėti santarvės ir supratimo. Deja, nedaug vilčių, kad toks linkėjimas išsipildytų. Praraja tarp visuomenės ir valdžios, regis, tik didėja, tačiau kartais atrodo, kad ir viena, ir kita tuo yra… Skaityti daugiau »

grumstas

Koks dialogas , spurga? Koks dialogas , jeigu TV siaurovizijoje , valdžiai atstovaujamujų suole sėdi keli atstovai, kuriems pataikaudami, a la jakilaičiai ir miliūtės, uždavinėja patogius suapvalintus klausimus,… oponentų suole vienas kitas bandantis pasakyti savo nuomonę grubiai nutildomas arba sugėdinamas vedančiojo melu ar tyčia klaidinamu pataisymu-atsakymu. Koks dialogas -jeigu visuomenei meluojama begėdiškai į akis; rodo ,kad nešė mergaitę advokatas- aiškinama žiniasklaido0je iš valdžios pozicijų, kad nenešė mergaitės, ir tokių pavyzdžių tūkstančiai… Aiškinama ,kad po euroįvedimo niekas nepasikeis , o nenaudingų, ypač bloginančių pasikeitimų vargingiausiojo socialinio sluoksnio atstovams po euro įvedimo , o jau ir dabar – į valias. Pasakyk Spurga ,,kaip galima kalbėtis su valdžios Buldozeriumi- nebent įkišus galingą laužtuvą į vikšrus , kad tas buldozeris netryptų beatodairiškai mūsų likimų… Skaityti daugiau »

neteiskit.

juk zmogus gavo jam svarbias pareigas ir atlyginima,argi gali kitaip sneket.litvinas,vergo palikuonis.

Raigerdas

Noriu papildyti savo ankstesnį komentarą ir pritarti komentatoriaus „grumsto” komentarui. Liaudyje yra sakoma, kad ne „šienas prie karvės eina, o karvė prie šieno”. Tačiau S. Spurgai vaidenasi, kad „nei šienas prie karvės eina, nei karvė prie šieno neina”, todėl jis tame mato prarają. Todėl kyla klausimas, kaip S. Spurga gavo tuos mokslinius laipsnius, turėdamas tokį 8 klasės mokinio supratimą apie visuomenę ir jos valdžią? Visuomenė visais amžiais susiduria su valdžios paniekinamu požiūriu į ją. Kokia čia yra problema? Iš tikro, jeigu jūs paimsite muzikantą, tai jis, kad koncertuotų ir iš to uždirbtų sau ant duonos, privalo labai gerai valdyti savo balsą, turėti vos ne absoliučią klausą, išlavintą ritmo jausmą, jausti meilę publikai, kuri jo klauso ir t.t. O kaip yra… Skaityti daugiau »

ruta

Kiekviena tironyja vystosi ir maitinosi butent pilietines visuomenes tylejimu .Dabartine , kaip ir buvusi pries tai Lietuvos valdzia , rupinasi TIK savo ilgesniu buvimu prie lovio .Nemanau , kad jie tokie idiotai , kad nesupranta ka daro su valstybe , jos Tauta .Bet ar imanuoma issilaikyti prie lovio , kai dauguma politiku ir valdzios tai nekompetingi korumpuoti subjektai , be represiju , dezinformacijos , klapciuku is Konstitucinio teismo , savu prokuroru ir t.t. Apie ka gali buti dialogas ? Apie nukomunizdintus milijardus per ivairius projektus , sutartis ? Apie tai , kad partijos jsu senai mutavo i dvokencius ,naudos UAB -us , su butaforine ideologija skirta Tautai ?Kokiu pagrindu valdzia uzurpavo visas Tautos Konstitucinias teises ?Ar komunistines liekanos tupincios valdzioje… Skaityti daugiau »

Gerbiama ruta

Kad sunaikinti komunistinę. KGBistinę, čekistinę, NKVDistinę gidrą galima sunaikinti tik tada, kaip sakė vienas garbingas žmogus, kai sukalens kalašnikovas. Kitos išeities nematau.

Marija

Nuostabi dr. Spurgos dialogo formulė: jei norite dialogo, užsičiaupkite!

Tomas

Autorius yra tipiškas tarnybinis komentatorius, tarnybinis inteligentas. O tarnybiniai laikosi vienos taisyklės – mušk mušamą, spardyk spardomą, žemink žeminamą.

Hmm

Kas verčia Saulių Spurgą rašyti nesąmones? Čia tai klausimas.

Canada

Siunciu uzuojautas Romerio universiteto studentams ir destytojams.
Noriu tiket, jog pas jumis studentai protingesni uzh universiteto senato sekretoriu.

21
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top