Iš Niujorke susitinkančių pasaulio vadovų tikimasi ambicingesnių tikslų dėl klimato kaitos mažinimo politikos

Pirmadienį Niujorke prasidėjo Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimas dėl klimato kaitos, kuris yra itin svarbus siekiant susitarimo tarp valstybių ir ieškant bendrų problemos sprendimo būdų.

Šio pasaulio lyderių susitikimo išvakarėse visame pasaulyje žmonės rengė mitingus, žygius, kuriais buvo siekiama atkreipti politikų dėmesį į vis aštrėjančias problemas, sukeliamas klimato kaitos.

Sekmadienį daugiau nei 150-yje valstybių surengtuose žygiuose dalyvavo milijonas žmonių iš viso pasaulio (nuo Paryžiaus, Londono iki Niujorko, Rio ir Delio). Niujorke į gatves išėjo apie 400 tūkstančių gyventojų bei iš kitų miestų atvykusių piliečių. Tai pati didžiausia kada nors įvykusi žmonių mobilizacija dėl klimato kaitos. Masinius žygius organizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Avaaz“ peticiją, kuria reikalaujama, jog klimato kaitos problema būtų sprendžiama skatinant plėtoti švarią, atsinaujinančią energetiką, visame pasaulyje pasirašė daugiau nei du milijonai piliečių.

Tokiais renginiais buvo siekiama paskatinti neryžtingus politikus imtis aktyvesnių veiksmų, kurie padėtų sprendžiant klimato kaitos problemą, nes pasaulio lyderiai vis nesusitaria dėl bendrų tikslų.

Sekmadienį prie pasaulinio renginio prisijungė ir Vilnius, kuriame „Klimato kaitos žygį“ organizavo Lietuvos žaliųjų partija. Apie 50 žmonių renginio metu nuo Prezidentūros žygiavo iki Vyriausybės rūmų. Prie žygio prisijungė nevyriausybinių organizacijų atstovai, aplinkosaugininkai, taip pat žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė.

A. Galvonaitė yra ne kartą teigusi, jog klimato kaitos padarinius jau jaučiame ir Lietuvoje: karščio bangos, vėtros, šiltos žiemos jau tampa mums įprastu reiškiniu. Tokios klimato anomalijos dažnai suniokoja pasėlius, sumažina žemės derlingumą, neigiamai paveikia ne tik augmeniją, bet ir gyvūniją: atsiranda naujos kenkėjų rūšys, daugėja erkių, kurioms šiltomis žiemomis lengviau peržiemoti, paukščiai sunkiai orientuojasi, kada išskristi žiemoti, o pasilikę žūsta.

Pasaulinė meteorologų asociacija skelbia, kad 2013 metais anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas, o per pastaruosius 30 metų auga greičiausiai. Klimato kaitos padariniai vis didėja. Naujausiais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio, metano ir diazoto oksido koncentracija Žemės atmosferoje nuo atskaitos tašku pasirinkto ikiindustrinio laikotarpio padidėjo po 42 proc., 153 proc. ir 21 proc. Tokio šių dujų koncentracijos lygio planetos atmosferoje nebuvo pastaruosius 800 tūkstančius metų.

Pagrindinėmis anglies dvideginio išmetimo į atmosferą priežastimis laikomas iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) naudojimas ir planetos miškingumo mažėjimas. Anglies dvideginis Žemės atmosferoje išsilaiko nesuiręs mažiausiai kelis šimtus metų, o vandenynuose jo gyvavimo laikas dar ilgesnis. Mokslininkų teigimu, jei šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija ir toliau taip didės, per 30 metų klimatas atšils apie 1,1 laipsnio, o tai turės katastrofiškas pasekmes.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Lietuva šiame Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikime gali tapti šalimi lydere – paskatinti valstybes imtis ryžtingesnių veiksmų ir įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo.

„Nors Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“, yra numatyti siekiai iki 2020 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990 metais, sumažinti 20 proc., iki to laikotarpio šalys taip pat įsipareigoja iš atsinaujinančios energijos išteklių pagaminti 20 proc., tačiau, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, reikalingi ambicingesni tikslai. Lietuvai su nepriklausomybe praradus taršią sovietinę pramonę, oro tarša ženkliai sumažėjo ir mes galime tapti šalimi – lydere, kuri skatina ne tik Europą, bet ir pasaulį sekti mūsų pavyzdžiu ir ryžtis ambicingesniems tikslams. Ambicingesni tikslai turėtų ir didelės ekonominės naudos, nes pradėtų gausiai kurtis žaliosios darbo vietos aukštųjų technologijų srityje, plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką, taip pat garantuotų Lietuvai realią energetinę nepriklausomybę“, – sakė L. Balsys.

Pasak L. Balsio, Lietuvos žaliųjų partija praėjusią savaitę Prezidentei bei Vyriausybei yra pateikusi kreipimąsi, kuriame prašoma iki 2030 metų siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti iki 55 proc., lyginant su 1990 metais, atsinaujinančios energijos išteklių dalį padidinti iki 45 proc., o energijos vartojimo efektyvumą – 40 proc.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Dzūkija

Jeigu kas ką nors ir gli padaryti – tai tik žmonės…Politikams rūpi visai kiti dalykai – pinigai ir jų perskirstymas…Nejau nepaklausėte savęs ,kodėl net geriausios idėjos virsta farsu…

AAA

Nieko nebus, kol nebus atsisakyta taip vadinamosios „rinkos ekonomikos” bei primityvaus konkuravimo principų ekonomikoje, „liberalizmo” ideologijos. Pasaulinė ekonominė sistema privalo keistis, o to kol kas niekas ir nenori, ir neleistų. Taigi, perspektyva – miglota:(

2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top