Iš propagandos frontų. Apie amatą su cinišku atvirumu

Tiesos.lt siūlo antrąją šv. Velykų dieną paskelbtus ironiškus, sarkastiškus, ciniškus, labai chaotiškus ir prieštaringus „Lietuvos ryto“ komentatoriaus Algimanto Rusteikos pasvarstymus apie propagandisto amatą, kuriuo tenka verstis nemažai daliai lietuvių žurnalistų.

Algimantas Rusteika. Propagandisto užrašai

lrytas.lt

Esame matrioškos. Viduj tupi kitas tupikas. Anot laisvės šauklių, kiekviename krebžda mažas gėjukas ar kitoks menševikas. Psichoanalitikai patikslins, kad prakrapštęs bedantį senioką rasi gaivalų tąsomą mažvaikį. Prokurorai tai kiaurai regi žvėriškus banditų snukius. Aš pagal nutylėjimą kiekviename matau po durnių.

Nepradėkit siera spjaudytis. Durnius tupi ir manyje – toks mažas, toks lengvas. Tai – primityvioji mūsų esybės dalis. Viską pasaulyje žino ir supranta. Todėl visi jį smarkiai myli. Bet mes, propagandistai, mylim labiausiai. Nes propaganda ir skirta durniams, kurie yra mumyse. Tai mūsų pastovūs klientai.

O klientai visada teisūs. 10 durnių per 10 minučių gali užduoti tiek durnų klausimų, kiek 100 išminčių per 100 metų neatsakys. Kiekvienam atsakymui per 10 minučių pateiks 100 durnų prieštaravimų. Ir užduos 100 dar durnesnių klausimų. Į kuriuos niekas nebebandys atsakinėt. Nes tai beviltiškas reikalas.

Tą per 10 minučių be vargo paaiškins propaganda. Į 100 klausimų pateiks 10 trumpų teiginukų. Ne daugiau puslapio teksto. Durniai pasijus išmaniais. Labai apsidžiaugs. Išmoks tuos sakymus kaip eilėraštį apie eglutę. Visiems mėnesių mėnesiais įsijautę kartos. Protingų paaiškinimų niekas neklausys. To nei durniams, nei propagandai nereikia. Esat už jų pasaulio ribų.

Tuščią teritoriją galima žaibiškai užimti. Atkovoti užimtą – sunku. Tuo paremtas ne vien tankų ir patrankų karas. Informacinis taip pat. Kol neturit apie ką nors nuomonės, jūs – švari lenta. Galim be vargo įrašyti ką nori.

Galvoti nemėgstat. Jums duok viską greitai. Kuo sunkesnis klausimas, tuo lengvesnis turi būti atsakymas. Kad per minutę suprastumėt Niutono binomą. Būtumėt visuomet teisūs.

Tam turime paprastučių, vaikiškai logiškų atsakymų. Ir būtinai įvardinsim kaltininkus, kuriais kaip sykis visada būna mūsų nedraugai. Pirmajam tą padaryti – kaip sukalti sklypo kuoliukus Klondaike. Suformuoji nuomonę – ir šis žmogus tavo.

Todėl melagingos, tačiau staigios propagandos atakos prieš masinį primityvą veiksmingos. O visi tie pateikiantys sudėtingus (tegu ir 100 kartų teisingus) atsakymus velkasi iš paskos. Bando protingai atsišaudyti į durnus kaltinimus ir pralaimi. Nes kai apspjauni – visuomet valosi kitas. Jo noras būti švariam atrodo kaip kaltojo pasiteisinimai.

Norit viską žinoti ir suprasti. Todėl tuoj po įvykio esat atviri ir imlūs informacijai. Iki tol, kol reikiamą nuomonę jums įteigsim. Tada užsidarysit ir ginsit ją kaip savą. Nes būti neteisiam jums reiškia pralaimėjimą. Mūsų vaizdelis taps jūsų pasaulėvaizdžiu. Visus kitus laikysit durniais. Bandymus protingai paaiškinti – ataka prieš asmenį.

Įsileisit tik informaciją, atitinkančią pakištą tikrovės „špargalką“. Ieškosit kaip narkotiko ne faktų tikrumo, o faktų paramos. Ne tiesos, o nuomonės patvirtinimo. Jei faktai prieštaraus tikėjimui – kaltinsit faktus. Užsirakinsit netikram žinojime ir nieko nebesužinosite.

Privačiame gyvenime niekada nemeluokite dėl smulkmenų. Kai tikrai prireiks svarbiu reikalu – niekas nebetikės. Taip ir propagandoje. Melą iliustruojame tikroviškomis detalėmis. Kurias parenkame taip, kad kiekvienam maišu trenktam būtų aiškios. Taip sukuriame teisingumo įspūdį. O meluojame ten, kur svarbu. Patikėjusių procentas visada tas pats. Kuo didesnė melo porcija – tuo bus daugiau tvarte mūsiškių.

Savo durnumą suprantančių, o tuo labiau – jį valdančių – mažuma. Į juos paprasčiausiai nekreipiame dėmesio. Ir teisingai. Nes visi esat komformistai ir taikotės prie daugumos. Štai tu. Toks labai protingas ir laisvas. Taip skeptiškai čia skaitai. Užsimerk – tu teatre. Spektaklis prastas. Visa salė atsistojo ir ploja. Ar ilgai išsėdėsi su savo nepriklausomybe?

Propaganda – priešakinis karo būrys. Užduotis – išplėsti melo priimtinumą. Po centimetrą galima nueiti kilometrus, jei tą darysi ilgai. Melą kartosi ir kartosi – po kelių dienų ne vienas suabejos. Po savaitės tai diskutuotina, po mėnesio – viena iš lygiateisių nuomonių. Jeigu nuolat vyraus viešumoje – taps daugumos įsitikinimu.

Politikai atrieda atidunda iš paskos. Pratęsia, ką pradėjo propaganda. Štai Ukraina. Kas atrodė neįmanoma pernai kovą, pasidarė įmanoma gegužę. Kas atrodė neįsivaizduojama liepą, tapo realybe gruodį. Po kiekvieno žingsnio atrodė, kad Vakarai tuoj kaip reikiant susugriebs ir Putinas toliau nebeis. Apsiramindavot įsivaizduodami, kad nieko daugiau nebus. Bet po savaitės ir vėl pajudėdavo. Ribą vėl pastumdavom toliau.

Čia kaip su moterim. Kokį rūbą nurengei – jau nebeapsirengs. Tada imi kitą. Ta kiek muistosi, kvailai krizena. Baik, nereikia. Bet nieko iš esmės nedaro. Išbandytas pagėrusių pajaunių metodas.

Pirmajai pamergei Europai beliko nebe ką dengiantys stringai. Sutartys sulaužytos, teritorija aneksuota. Prieš akis nauji užgrobimai ir vis pakartojamas karo aktas.

Tokia einamoji propaganda. Įvykiams, kuriuos pats ir sukuri. Istorijos vertinimams pakeisti – kiti triukai. Sukelsim abejones pačiais faktais. Kuo daugiau painiavos tuo geriau. Užmėtysim protą daugybe neaiškių, prieštaringų, bereikšmių detalių. Kad tik kuo daugiau sumaišties į galvas. Kad darytųsi vis mažiau aišku ir vis daugiau nebeaišku.

Pasėsim abejones visuotinai pripažintais įvykių vertinimais. Ir tais, kurie šias tiesas teigia. Paskelbsim nuomonių lygybę. Ir kad visi yra savaip teisūs. Savo melą aprengsim nauju požiūriu. Ir štai – ant podiumo dar viena gražuolė nuomonė.

Tegyvuoja įvairovė, pliuralizmas ir pliurpalizmas! Kitų vertinimus paskelbsim žalingais. Mažinančiais BVP ir mokesčių mokėtojų pajamas. Naudingais rusams ar pedofilams. Kad mūsų priešininkai sukeltų baimę visiems dėl savo gerovės. O baimės liauka jau pati išskirs neapykantą.

Asmeniškai oponentus parodysim kvailiais. Jų mintis įdėsim į visuomenės juokdarių ir nepopuliarų lūpas. Reikės – užduosim klausimus ir paredaguosim atsakymus. Durnumas labai mėgsta, kai kitus parodo kvailiais.

Išstumsim priešininką į užribį. Kad jo viešai nebeliktų. Komentarus paversim patyčių varžybomis į vienus vartus. Naudingi idiotai aktyvuosis patys. Trolių pasamdysim. Kad kitaip manantis būtų vienišas. Paversime jį bejėgiu, besidairančiu pagalbos padaru. Veiksim per emocijas ir norą būti kaip visi. Kad prieš mus pasisakęs jaustųsi it nusiperdęs per mišias.

Įvykius atpasakojančias žinias paversime jų komentavimu. Nuomones pateiksim kaip naujienas. Skleisim naudingus gandus su begaliniais esą-manoma-galimai-ko gero-galbūt. Kuo daugiau etikečių neparankiesiems. Mūsų vadovas yra vadovas. O štai jų vadovas yra vedlys. Ir pasąmonėje iškart ima suktis avinų bandos video.

Vienas tegu kalba kiek nori kasdien, kitas – po porą minučių kas mėnesį. Vieną vadink žinomu, o kitą – prieštaringai vertinamu. Prireikus visai išimk iš ekrano ir jis mirs. Nieko nebus sumeluota. Bet emocija ir vertinimas atsiras. Ir iliuzija, kad taip galvoja ir vertina dauguma. Ką ir reikėjo įrodyti.

Tarpplanetinių teisių epocha. Paklausūs pliurpalai, kad galima skleisti kokius tik nori požiūrius. Nes tai – žodžio laisvė. Mat žmonės laisvai rinkdamiesi atsirinks. Lygiai taip galima pasakyti, kad laisvai gali būti prekiaujama narkotikais, tankais, kalio cianidu ar vaikais.

Žmonės juk atsirinks. Iš tikrųjų tai nebuvo, nėra ir niekada nebus nei laisvos visuomenės, nei laisvų nuo jos žmogeliukų. Tikrai nepriklausomą pasirinkimą turi tik tarakonai. Bet ir jų laisvė apribota prišnerkštos virtuvės plotu. Neišgalvota nepriklausomybė visada turi ribas.

Beribė visų nuomonių laisvė – mėgstamas propagandos patiekalas. Taip tiesa ir melas tampa lygiaverčiais. Vėžio ląstelės auga taip pat laisvai, kaip ir sveikos. Tačiau gyvas organizmas turi teisę ir net pareigą jas naikinti. Laisvė be atsakomybės – arba svajonė, arba beprotybė. Arba nelaisvės kaukė, skirta bepročiams ir svajotojams.

Kautis su propaganda galima ir reikia. Tikėti pergale – beprasmiška. Tam reikia apriboti laisvę, su kuo patys niekada nesutiksite. Propaganda ją ribojančius veiksmus pateiks kaip nelaisvę. Ir tik dar daugiau laimės. O jei ir atsirastų mistinė jėga, kuri įveiktų propagandą – ji pati nedelsiant užsiimtų propaganda. Pirmasis propagandistas buvo Dievas Tėvas, pasakęs apie savo darbą, kad tai yra gera.

Pasakėlė labanakt vaikučiams. Apie laisvą idėjų konkurenciją ir sklaidą, kur nugali tiesa. Kaunasi ne idėjos, o interesai. Nugali ne tiesa, o jėga. Taisyklių čia jokių nėra.

Internetas ir feisbukas atrodo laisvas tik tiems, kurie neturi supratimo, kas ten darosi. Ten propagandai dirva daug palankesnė. Nes joje patys savo noru dalyvaujate.

Jumis vis labiau manipuliuosim. Technologijos suteiks naujų galimybių. Teisių rinktis kasdien daugės. Tačiau patį pasirinkimo tikslą ir objektus jums įteigsim. Rinksitės laisvai. Norėdami to, ko norim, kad norėtumėte.

Propaganda atsirado kartu su valstybe ir yra amžina. Todėl nereikia mūsų gąsdinti. Prieš mus visos organizuotos jūsų pastangos bevaisės. Laimėti galite tik po vieną. Išsilaisvinimas dalinis ir asmeniškas. Laisvės turėsite tiek, kiek pajėgsite suprasti, kas vyksta.

lrytas.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
22 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
22
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top