Dalijamės Edmundo Jakilaičio viešais pamintijimais „apie higieną, pamirštus prioritetus ir jau pralaimėtą karą“. Kalba netaisyta.
Prieš daugiau nei šimtmetį atkurta Lietuvos valstybė buvo viena moderniausių valstybių Pasaulyje žmogaus teisių srityje.
Steigimojo Seimo rinkimuose Lietuva viena pirmųjų numatė galimybę moterims rinkti ir būti išrinktomis.
Iškili literatūros ir švietimo veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė net pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui.
Vėl atkūrus valstybę 1990 metais, moteris tapo Ministre Pirmininke, vėliau turėjome ir tebeturime ir Seimo vadovių, ir ministrių, ambasadorių, net prezidentę.
Moterų teisė rinkti, būti išrinktoms, vadovauti ir atstovauti dabar atrodo tiesiog higieninis minimumas, kai reikia susitelkti į kitas moterų teises – vienodas karjeros galimybes, vienodą teisę ir pareigą į tėvystės/motinystės atostogas, vienodą atlygį ir kt. Čia dar yra daug daug ką nuveikti – kiek triukšmo sukelta dėl Stambulo konvencijos – susitarimo, kalbančio apie stereotipinio moters vaidmens visuomenėse atsisakymą.
Žmogaus teisės nėra stovintis vanduo, keičiantis laikmečiui jų supratimas irgi keičiasi, tobulėja, išsivysčiusios visuomenės ima daugiau dėmesio skirti mažumoms, kokios jos bebūtų. Politiniai lyderiai telkia visuomenę, ragina ją atsigręžti į silpnesnius, o ne pataikauja daugumai. Lyderystė vakarų demokratijose yra telkianti, keičianti ir vedanti, o ne besidairanti ir tik siekianti prisitaikyti.
Kodėl tai kalbu? Noriu, jog pagalvotume, kaip per pastaruosius keliolika metų esame atsilikę užtikrindami tos pačios lyties asmenų porų teises.
Tos pačios lyties asmenų partnerystė yra tas higieninis minimumas, kuris anksčiau ar vėliau Lietuvoje bus įgyvendintas, kas kur bežygiuotų ir kas ką bešūkautų. Tai yra žmogaus teisių higiena. Lygiai taip pat nustosime šeimą tapatinti su santuoka, o tik su meile ir pagarba.
Ponai maršų dalyviai ir jiems prijaučiantys, neikite į karą, kuris jau seniai pralaimėtas. Geriau susitvarkykime higieną.
Rėksniams iškart pranešu, kad šių eilučių autorius savo paties pasirinkimu yra tikintis, heteroseksualus, toje pačioje santuokuoje dvidešimt metų laimingai gyvenantis trijų vaikų tėvas, gerbiantis moterų, vaikų ir visų kitų asmenų teises lygiai kaip ir savo.
P.S. Ruoškimės kariauti su didesniais, o ne mažesniais.