Egidijus Kūris, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, tapęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, atvirai prakalbo, kaip Lietuvoje per juodojo ir pilkojo piaro firmas ir advokatų kontoras formuojamos neva nepriklausomos nuomonės. Dažnai veikiantis kaip vienas ryškiausių propagandos frontų kareivis, jokiu būdu – ne eilinis, E. Kūris, tikėtina, žino, ką sako – juk ir pats ne kartą gynė valstybe valstybėje tapusį Valstybės saugumo departamentą ir triuškino jo priešus.
Kūris: atakos prieš Andriukaitį – ne tokios jau nekaltos
ELTA | Alfa.lt
Net ir nepavykus interpeliacijai Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, diskusijos dėl gegužės 16 d. priimto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriame išaiškintos Konstitucijos 53 str. 1 d. nuostatos, nenutyla, rašo „Šiaulių naujienos“.
Akivaizdu, jog šioje politizuotoje diskusijoje pasigendama kompetentingos konstitucinės teisės specialistų nuomonės. Profesorius Egidijus Kūris – vienas žymiausių Lietuvos konstitucinės teisės specialistų, 2002–2008 m. buvęs KT pirmininkas, šiais metais išrinktas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, sutiko pasidalyti savo mintimis su mūsų dienraščio skaitytojais:
„Yra gajus mitas, kad Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą, bet ji byloja tik apie nemokamos medicinos pagalbos teikimo tvarką ir tik valstybinėse gydymo įstaigose. Ką tai reiškia? Kol nebuvo šio KT nutarimo, kas kaip norėjo, tas taip ir galėjo aiškinti. Dabar jau yra oficialus išaiškinimas, nors, matyt, prireiks ir kitų. Deja, ir tą oficialią doktriną kai kas aiškina taip, kaip patogiau. Kaip sako amerikiečiai, „where you stand depends on where you sit“, t. y. „tavo pozicija priklauso nuo to, kur sėdi“.
„Teisės moksle jau daugiau kaip šimtas metų rašoma apie privačios nuosavybės socialinę funkciją: nuosavybė įpareigoja! Ir mūsų Konstitucijos 46 str. 3 d. nustatyta: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Konstitucija nesuponuoja, kad tuo, kas nepelninga, tegu užsiima valstybė ir naštą tegu prisiima visi mokesčių mokėtojai, o tai, kas pelninga, atiduokime į privačias rankas. Kai leidžiama šitaip veikti, turime rezultatą: esame valstybė be nacionalinio vežėjo ir skraidome į užsienį per Rygą ar Varšuvą.“
„Manau, jog atakos prieš ministrą yra ne tokios jau nekaltos. V. P. Andriukaitis pirmą kartą įstatymų keitimą inicijavo dar sausį. Galbūt tą iniciatyvą galima vertinti kaip skubotą, galbūt galima ginčytis dėl siūlytų naujovių… Tomis dienomis nebuvau Lietuvoje ir per daug nesigilinau. Bet grįžęs gavau pasiūlymą pareikšti „akademinę nuomonę“ tais klausimais. Na, tam tikra advokatų kontora prašo nuomonės, ir tiek. Viskas legalu. Prašyti nešališkos specialisto nuomonės – įprasta praktika. Bet tąkart, kaip supratau, būtent mano nuomonės ir nereikėjo – reikėjo mano pasirašytos nuomonės, nukreiptos prieš ministrą. Reikėjo dar vienos lazdos ministrui mušti. Aišku, už gerą užmokestį. Atsisakiau. Bet ši mažytė asmeninė patirtis man leidžia daryti prielaidą, kad bent kai kurios iš šiuo metu viešąją erdvę užtvindžiusių „nuomonių“, kuriose į skutus draskomas V. P. Andriukaitis, gali būti inspiruotos atitinkamų interesų grupių. Matyt, jis, gindamas viešąjį interesą, iš tikrųjų užkabino pernelyg svarbų siūlą ir jam už tai nebus atleista.“
Tiesos.lt primena E.Kūrio „nekaltas“ kalbas:
„Teisė žinoti“: kokią įtaką teismo sprendimo nevykdymas daro piliečiams, teismams ir visai teisinei sistemai? (lrt.lt | 2012 m. sausio 4 d.)
Eglė Samoškaitė. E.Kūris: teisinis nihilizmas tęsiasi nuo Garliavos iki K.Brazauskienės rentos (DELFI.lt | 2012 m. vasario 9 d.)
E. Kūris: Antikorupcijos komisijos išvados sukėlė teisinį jovalą (DELFI.lt | 2012 m. kovo 4 d.)