Vis giliau žvelgiantis žurnalas „Veidas“, atrodo, bus puikiai perpratęs Prezidentūros rūmų pamokas: „apie prezidentę ir jos skirtus pareigūnus arba gerai, arba nieko“.
2012-ųjų „metų žmonėmis“ „Veidas“, matyt, atsižvelgęs į neteisėtą susidorojimą su FNTT vadovais bei masinį valdžios smurtavimą Garliavoje, išrinko „lietuviškosios demokratijos sergėtoją“ prezidentę Dalią Grybauskaitę ir teisėją Audrių Cininą, atsisakiusį teisme išklausyti galimą nusikaltimo auką ir paskelbusį, kad aukos „atmintis ištrinta“.
Nuosekliai laikydamasis pasirinkto „gilaus žvilgsnio“ į Lietuvos tikrovę, „Veidas“ geriausiu šių metų valstybės pareigūnu paskelbė prezidentės mylimą Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Vienų mylimas, kitų nekenčiamas
veidas.lt | 2013 m. liepos 1 d.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko priimti sprendimai – radikalūs, tačiau jis neketina išduoti principų ir aukoti savo profesionalumo vardan populiarumo visuomenės akyse.
Prieš dvejus metus Vitui Vasiliauskui užėmus Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą, atrodė, kad jaunas, vos 37-erių metų, kuklus, centrinės bankininkystės srityje patirties neturintis teisininkas esminių permainų nesiims. Finansų ir bankininkystės ekspertai prognozavo, kad jam reikės ilgai mokytis, kol galės savarankiškai strateguoti LB politiką. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad po septynerių metų advokato darbo į LB vadovo kėdę atsisėdęs V.Vasiliauskas nebijo priimti nepopuliarų sprendimų.
Labiausiai didžiąją dalį visuomenės ir nemažai politikų ponas Vitas papiktino, kai LB valdyba prieš pusantrų metų nusprendė paskelbti bankrotą „Snoro“ bankui ir laikinajam administratoriui sumokėjo daugiau kaip 17 mln. Lt, nors jo darbo rezultatų nebuvo matyti. Parlamentaras Algimantas Salamakinas net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo.
Šių metų pradžioje žlugus Ūkio bankui, V.Vasiliauskas vėl kaltintas ne tik tuo, kad galėjo anksčiau užkirsti kelią šio banko vadovų išsidirbinėjimui, bet ir tuo, kad skirdamas laikinąjį administratorių supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Mat dar rudenį Ūkio bankui gelbėti LB išsirinko V.Vasiliausko studijų laikų draugo advokatų kontorą „Raidla, Lejins & Norcous“, o vėliau ir laikinasis administratorius juos nusisamdė.
„Pastarųjų dvejų metų sprendimai dėl „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo ir dėl Ūkio banko padalijimo į gerąją ir blogąją dalis nebuvo paprasti, todėl natūralu, kad esama įvairių vertinimų bei nuomonių. Žvelgdamas iš šios dienos pozicijų nemanau, kad kažką reikėjo daryti kitaip. Kiekvienas sprendimas buvo pagrįstas, nes rėmėmės faktais ir nepriklausomų ekspertų vertinimais. Taigi nebijau prisiimti atsakomybės ir būti nepopuliarus. Populiarumas ir profesionalumas nėra suderinami dalykai“, – pabrėžia V.Vasiliauskas.
Jis nemano, kad ir laikinajam „Snoro“ administratoriui sumokėta pernelyg daug. Mat tai tarptautinis bankrotas, kuris negali būti pigus. LB vadovo žodžiais, 17,5 mln. Lt buvo sumokėta už greitą, efektyvų ir kokybišką darbą. Be to, jie išleisti ne vieno žmogaus atlyginimui, o visos komandos, kurioje buvo tokie bankų restruktūrizavimo specialistai, kaip konsultacinė firma „Oliver Wyman“, patarinėjusi Ispanijos vyriausybei pertvarkant šios šalies bankus. „Gavom aukščiausio lygio ekspertus, todėl buvo išvengta galimų teisinių rizikų ir nuostolių valstybei. Teigiančiuosius, kad buvo iššvaistyti milijonai, drįsčiau pavadinti diletantais, neįsigilinusiais į procesus, kurie slepiasi po šiuo bankrotu“, – tiesiai rėžia V.Vasiliauskas.
O dėl kaltinimų supainiojus viešuosius ir privačius interesus Ūkio banko istorijoje LB valdybos pirmininkas nedaugžodžiauja: „Esu profesionalas, todėl pirmiausia perku paslaugą. Šioje vietoje mano etikos standartai labai aukšti. Kai kam dėl to galbūt ir apmaudu.“
V.Vasiliausko charizma – kuklumas, santūrumas, korektiškumas
Ne tik pats ponas Vitas pabrėžia besilaikąs griežtų moralinių principų – ir buvę kolegos jį apibūdina kaip ambicingą bei tvirtą stuburą turintį žmogų. „Vitas niekada nesitaiksto su nurodymais, kurie prasilenkia su jo moraliniais įsitikinimais. Nė vieno posto jis nesilaikė įsikibęs, atvirkščiai, iš darbo gali išeiti vien todėl, kad įmonė ar įstaiga neatitinka jo pasaulėžiūros. Vitas niekam nesilanksto ir nepataikauja“, – teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius, darbo reikalais su ponu Vitu bendraujantis penkiolika metų.
„V.Vasiliauskas turi savo nuomonę, tačiau kitų nespaudžia ją priimti, o visuomet išklauso argumentų. Vadovaudamas kūrė nuoširdaus bendravimo su pavaldiniais atmosferą, suteikė jiems daug laisvės“, – savo buvusį viršininką VMI ir Finansų ministerijoje apibūdina Finansų ministerijos Įstaigų veiklos priežiūros skyriaus vedėja Živilė Turevičienė.
Ji priduria nepastebėjusi, kad LB vadovas sąmoningai siektų užimti aukštus postus, stengtųsi būti pirmas ar turėtų kitų karjeristams būdingų bruožų. Taigi kas lėmė, kad V.Vasiliauskas ne lėtai kopė karjeros laiptais, o dideliais šuoliais ėjo nuo vienų atsakingų pareigų prie kitų?
Paskutiniame Vilniaus universiteto teisės studijų kurse pradėjęs dirbti VMI Mokesčių išieškojimo skyriaus teisininku, vos po dvejų metų jis tapo šio skyriaus viršininku, o jau po metų buvo pakviestas į Finansų ministeriją kurti Mokesčių departamento bei jam vadovauti. Dar po trejų metų V.Vasiliauskui prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuomet paskirta finansų ministre, patikėjo viceministro pareigas, kurias jis ėjo iki 2004 m. Paskui pasitraukė iš valstybės tarnybos ir tapo advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatu bei asocijuotu partneriu.
Beje, prezidentė dar kartą parodė pasitikėjimą ponu Vitu, pasiūlydama vadovauti jos rinkimų štabui, taip pat 2011 m. pateikdama Seimui V.Vasiliausko kandidatūrą užimti LB valdybos pirmininko postą.
„Neturėjo Vitas nei dėdžių, nei tetų, stumiančių jį į priekį. Gerą nuomonę apie save ir anksčiau, ir dabar jis pelno savo dalykiškumu. Be to, yra universalus žmogus, gebantis puikiai dirbti tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. O jo charizma – tai kuklumas, santūrumas, korektiškumas. Niekuomet nesu girdėjęs jo šaukiančio ar įžeidinėjančio kitus žmones“, – LB vadovo asmenines savybes išskiria V.Vitkevičius.
Pasak Ž.Turevičienės, asmeninė branda ir darbas neskaičiuojant valandų V.Vasiliauską visuomet išskyrė iš kitų specialistų. Jos žodžiais, vos ponui Vitui pradėjus dirbti VMI pasklido kalbos, kad yra labai jaunas, bet išskirtinis specialistas. Moteris prisimena, kad eidamas finansų viceministro pareigas jis pats skaitydavo visus dokumentus ir prirašydavo pastabų, nes jam įprasta smulkmeniškai įsigilinti į kiekvieną darbą.
Iš Kauno kilęs V.Vasiliauskas sako, kad prie griežtos dienotvarkės įprato dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, mat iki ketvirtos klasės lankė pramoginius šokius, o vėliau šešis kartus per savaitę treniravosi tinklinio sporto mokykloje. LB vadovas neslepia, kad jo tėvai buvo griežti, tačiau būtent iš inžinieriaus tėčio ir mamos, dirbusios paslaugų srityje, jis perėmė atsakomybės jausmą bei tvirtas moralines nuostatas.
Savo tris sūnus, šešiolikos metų vyriausiąjį, vidurinėlį trečioką ir pagranduką, eisiantį į pirmą klasę, V.Vasiliauskas kartu su žmona bendrakurse Rasa auklėja panašiai.
Daugiau Tiesos.lt publikacijų apie „kuklų, santūrų ir korektišką“ Vitą Vasiliauską:
Paulius Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat
Andrius Švarplys. Ūkio banko afera
Tomas Dapkus. Vasiliausko interesai ar elegantiškoji korupcija?
Kastytis Braziulis. Apie viską pagalvota, tik ne apie žmones
Kai etika ir moralė tampa nebe šio pasaulio dimensijomis
LB pirmininkas V. Vasiliauskas rūpinasi savo darbdavių įdarbinimu?
Tomas Dapkus. Milijonų verti ryšiai tarp centrinio banko vadovo ir įtakingiausios advokatų kontoros
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija: Rekomenduojame daugiau taip nedaryti