Mūsų visuomenėje stipriai įsišaknijusi nuostata, kad abortas daro žalą moters sveikatai. Šiuo požiūriu remiasi ir 1994 m. sveikatos ministro įsakymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos, kuriame numatyta kad „moteriai būtina paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiem sutuoktiniams“ (1).
Nenumatyta pateikti visapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą ar suteikti moteriai draugišką erdvę, kurioje ji, esant poreikiui, galėtų tyrinėti galimus pasirinkimus ir jų poveikį savo gyvenimui. Ne, tik paaiškinti, kokia nėštumo nutraukimo žala. Kitais žodžiais tariant, moterį reikia perspėti, pamokyti, apsaugoti. Apie žalą moteriai turi paaiškinti procedūrą atliekantis medikas. Kuo remiantis teigiama, kad nėštumo nutraukimas daro žalą moteriai? Ką rodo naujausi tyrimai?
Dažniausios abortų priežastys
Siekiant geriau suprasti neplanuotai pastojusių moterų poreikius, pirmiausia norėtųsi trumpai aptarti priežastis, dėl kurių dažniausiai nutraukiamas nėštumas. Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrime, trukusiame penkerius metus (2007–2012), dalyvavo beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų iš 21 valstijos. Per 5-erius metus buvo atlikta daugiau kaip 800 interviu, tyrimą vykdė ir duomenis analizavo 40-ies mokslininkų komanda.
Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje). Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove. 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais, 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų, 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei. Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį. Pvz., tik 6 proc. moterų finansines priežastis nurodė kaip vienintelę aborto priežastį (2).
Priešingai, nei teigia abortų priešininkai, tik nedidelė dalis moterų (5 proc.) paminėjo išorinį spaudimą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios pasidarė abortą.
Ką visi šie skaičiai mums sako? Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką. Nors abortą pasidariusios moterys neretai kaltinamos savanaudiškumu ir orientacija tik į savo poreikius, tyrimas rodo ką kita: nemaža dalis moterų sprendimą nutraukti nėštumą priėmė, įvertinusios savo resursus ir galimybes užauginti dar vieną vaiką bei užtikrinti jau turimų vaikų gerovę.
Lietuvoje apie abortų patirtis klausiama gimdyvių
Tikriausiai atsiras skeptikų, teigiančių, kad šie duomenys nieko nesako apie mūsų lietuvišką realybę. Man taip pat norėtųsi remtis mūsų kontekstą geriau atspindinčiais tyrimais. Deja, Lietuvoje nėra ar beveik nėra kokybiškų mokslinių tyrimų, analizuojančių nėštumą nutraukusių moterų patirčių.
Vieną iš nedaugelio tyrimų šia tema atliko VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai. Buvo apklausta daugiau kaip 600 ką tik pagimdžiusių moterų ir jų vyrų, siekiant išsiaiškinti, kodėl, jų nuomone, kitos moterys nusprendžia nutraukti nėštumą, kokios aborto pasekmės, kaip jaučiasi abortą pasidariusios moterys, kas turi priimti sprendimą nutraukti nėštumą.
Išanalizavus anketų duomenis, nustatyta kad „pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, – finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvų ar artimųjų noras.“ (3)
Aptikta ir daugiau „neįtikėtinų“ faktų apie aborto priežastis ir pasekmes, priežastinių ryšių. Remiantis pagimdžiusių moterų ir jų vyrų nuomonėmis ir įsivaizdavimais, formuluojamos prielaidos apie aborto prevenciją.
Tai tik vienas iš „puikių“ pavyzdžių, kai, besirūpinant neplanuotai pastojusios moters gerove, pamirštama jos pačios paklausti, ką ji apie visa tai mano.
Ką išgyvena nėštumą nutraukusi moteris?
Lietuvoje yra gana įprasta girdėti teiginius, kad abortas daro žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Apie tai kalba ne tik 30-ies metų senumo sveikatos ministro įsakymas, bet ir ne taip seniai įsikūręs ir besiplečiantis Krizinio nėštumo centras. Paslaugas neplanuotai pastojusioms moterims visoje Lietuvoje siūlanti įstaiga savo tinklalapyje perspėja, kad abortas gali sukelti „infekciją, gimdos perdūrimą, nukraujavimą, kraujo užkrėtimą, mirtį, nevaisingumą“ (4).
Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Kaip pavyzdį galima paminėti Kalifornijoje atliktą tyrimą, kur, ištyrus 54 911 abortų, atliktų 2009–2010 m., atvejų, nustatyta, kad tik 2 proc. moterų patyrė komplikacijas po aborto (5). Ši rizika mažesnė nei raunant protinį dantį (7 proc.), šalinant glandas (8–9 proc.) ar gimdant (29 proc.). Moterys, kurios gimdo, patiria kur kas daugiau tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.
Straipsnio tęsinį ir nuorodas į šaltinius rasite LRT.lt portale ČIA.
Vytauto Sinicos komentaras: Trūksta tik pasakyti, kad abortas ne tik saugus, bet ir šventė
Vienas šlykščiausių kada nors matytų tekstų. Ne dėl to, kad už abortus – tai gana paplitusi ir per daug nestebinanti pozicija, ypač suprantama po 50-ties metų sovietinėje indoktrinacijoje. Ne. Dauguma abortus palaikančių žmonių supranta tai kaip blogį, tik kažkuo mažesnį, nei vaiko augimas – bendriausia prasme – sunkiomis sąlygomis. Šiems abortų šalininkams suprantamas siekis prieš darantis abortą moteriai pristatyti alternatyvas, perspėti apie grėsmes, suprantama krizinio nėštumo centrų veikla.
Tačiau yra labai nedaug žmonių, kuriems abortas atrodo gėris ir pasididžiavimas, net kažkoks džiaugsmas. JAV kairiojoje žiniasklaidoje jau kurį laiką sklinda tekstai, kuriais moterys raginamos abortus švęsti kaip kažkokias emancipacijos pergales, surengti tokiai abortą pasidariusiai draugei vakarėlį, žodžiu, džiaugtis. Nes gyvenimas juk yra mano, jis skirtas norintiems džiaugtis, ir abortas yra proga džiaugtis, nes tavo gyvenime po jo bus mažiau rūpesčių ir daugiau džiaugsmo. Kažkas tokio…
Bet štai ir LRT skelbiamame tekste, beje, paskelbtame skiltyje, kur nepabrėžiama, kad tekstas tik autorės nuomonė ir kad redakcija nuo jo atsiriboja (neatsiriboja), tiesiai sakoma, kad abortas esą nesukelia nei fizinių, nei psichologinių neigiamų padarinių, tam pagrįsti pacituojama pora selektyviai pasirinktų tyrimų, neužsimenama, kad kiti tyrimai rodo priešingai. Nė žodžiu neužsimenama apie „žalą” kūdikiui, kurio gyvybė dažniausiai labai sadistišku būdu nutraukiama ir kuris akivaizdžiai yra atskiras žmogus su atskiru DNR (čia kriterijus tikintiems mokslu, ne emocijomis).
Ginama tezė, kad esą nereikėtų – kaip reikalauja SAM patvirtinta tvarka – prieš atliekant abortą įspėti apie galimą žalą. Trūksta tik pasakyti, kaip kairiuosiuose JAV portaluose, kad abortas ne tik saugus, bet ir šventė.
Beje, ironiška. Autorė kaip smulkmeną mini, kad abortų komplikacijos pasitaiko tik 2 procentais aborto atvejų. Taip mažai, kad esą tikslinga komplikacijas laikyti MITU. Palyginimui – mirštamumas nuo COVID-19 siekia mažiau nei 1 procentą nuo visų susirgusiųjų. Ar nereikėtų grėsmės mirti nuo COVID-19 laikyti MITU? Ypač aktualus klausimas tai visuomenės daliai, kuri IR labai rimtai žiūri į mirties nuo COVID grėsmę, IR palaiko abortus pagal pageidavimą