Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Iš savo varpinės“ interviu su Evelina Geležiūniene, šiomis dienomis sulaukusia Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo verdikto „nekalta“.
Kaip rašoma laidos anonse, per šiuos ketverius metus būta visko: ir šmeižto, ir melo, ir dokumentų klastojimo, ir bylos duomenų nutekinimo oficiozų žurnalistams, kad tik būtų iš anksto pasmerkta ir nuteista kaip toji, kuri žalojo savo vaiką. Tačiau net ir po LAT verdikto atsirado, kas ir vėl ją viešai apšmeižė.
Kaip jaučiasi žmogus po keturių metų teismų maratono, ar ruošiasi reikalauti žalos atlyginimo ir kodėl turi sunerimti šmeižikai, kaip elgtis, jei jumis ima „domėtis“ biurokratai, ir kur sužinoti, kas domėjosi jūsų vaikais ir šeima, ir pan. – Vitalijaus Balkaus interviu su Evelina Geležiūniene –
Esu mačiusi šį atimtą vaiką ne vieną kartą ir esu jį net kalbinusi. Atimtas vaikas buvo perduotas į kitą šeimą ir ten kurį laiką gyveno. Vaikas lankė tos šeimos privatų darželį Laisvės alėjoje. Aš kartais marčios paprašyta atsiimdavau savo anūką iš to darželio. Tas vaikas, palyginus su mano anūku buvo apleistas, nervingas, nes mama buvo daugiavaikė, turėjo krūvą vaikų, kurių nepajėgė prižiūrėti, o vaikui trūko mamos meilės ir dėmesio. Mano anūkas grupėje žaisdavo su tuo berniuku ir man papasakodavo, kad berniukas pasakojo ir rodė ant kojų mėlynes. Naujoje šeimoje vaikas pasikeitė į gera. Vėliau mes pasiėmėme anūką iš darželio ir tolimesnio vaiko likimo nežinau.
Tikrai, labai įžūlu šiais laikais būti daugiavaike šeima. Tokius tuoj pat reikia išdalinti pažangioms šeimoms. Kaip jūsų, Danute, ar ne ?
etatine fondine kekše, tu dėl savo orientacijos neapsisprendi, o dar čia kliedi apie vaikų atiminėjimo „gėrį”.
Štai kur turite nukreipti dėmesį, atsilaisvinę nuo venskės briedų. Tokių istorijų apie valstybės vardu veikiančius vaikgrobius labai daug.