Perskaičiau ponios Armonaitės mintis („Armonaitė: Partnerystės įstatymas Lietuvoje bus“), išsakytas TS-LKD suvažiavime apie lyčiai neutralią partnerystę, ir norėčiau išsakyti keletą samprotavimų.
Ponia Armonaitė daug kalba apie politinį stuburą, principus, žmogaus teises, progreso siekį ir vertybes. Tad norisi paklausti, kokias vertybes ji gina ir siūlo įteisinti lyčiai neutralios partnerystės įstatymu?
Vakarų pasaulyje šiuo metu vis labiau įsigali „vertybinė“ nuostata Ydas versti Dorybėmis. Vienas ryškiausių šios tendencijos pavyzdžių yra Sodomiją pripažinti vertybe, paskelbti moraliai priimtina, o ją praktikuojančias poras, prisidengus žmogaus teisių figos lapeliu, prilyginti tradicinei šeimai. Ir visa tai motyvuojama „progreso“ siekiu (kai iš politiko lūpų girdžiu šį žodį, man visada kyla nerimas – penkiasdešimt metų jau esame gyvenę progresyviausioje pasaulio santvarkoje).
Kur veda tokios nuostatos? Ogi į visuomenės demoralizavimą, oportunizmą, moralinę dezorentaciją. Apie moralinių nuostatų svarbą akivaizdžiai byloja Afganistano pavyzdys, kai net galingiausia pasaulio armija pasirodė nepajėgi įveikti įsitikinimų (čia nesvastoma, ar jie mums priimtini, ar ne) jėgos. Jei ydos virsta dorybėmis, tuomet galima bet kas, tik reikia atitinkamo ideologinio paruošimo. Tai ir daroma dirbtinai primetant mūsų visuomenei diskusiją partnerystės klausimu. Tai nėra natūralios mūsų visuomenės raidos rezultatas, už šito stovi kai kurios nevyriausybinės organizacijos ir jas remiantys didžiuliai užsienio pinigai, kurie mums visomis išgalėmis stegiasi primesti šią diskusiją.
Ponia Armonaitė, remdama tokias pastangas, apsimeta, kad nesupranta jog čia kalba eina apie gilumines moralines tautos nuostatas, kurių laužymas, jeigu pavyks, gali turėti tautai ir jos išlikimui fatalinių pasekmių.
Pagalvokime ar mums reikia tokios politikos, tokių politikų, tokių principų ir tokio stuburo, ar viskas yra tik perkama ir parduodama, prisidengiant kalbomis apie vertybes?
Dainius Rudzevičius