Kas ketvirtadienį kioskuose atsiranda „Savaitės“ žurnalas. Visai neblogas – jame ir kryžiažodžiai, ir televizijos programos, ir šiaip gyvenime naudingi pamastymai. Gal šešti metai jį komplektuoju, o prireikus – kokį rašinį pasiskaitau pakartotinai.
Geras dar ir todėl, kad ypatingų minčių retkarčiais pateikia. Štai šių metų 48-tojo numerio 35-tajame puslapyje tekste apie šernų intelektą skaitome: smėlyje išvoliotus ir jiems voljere papiltus obuolius pirmiau upelyje nuplovė „ir tik po to obuolius valgė“. Šaunuoliai tie šernai: susėdo už balta staltiese dengto stalo, pasirišo servetėles po smakrais, šakutes pasiėmė ir … Čia mano vaizduotė atsisakė: kuria ranka jie tas šakutes laikė – priekine ar užpakaline? Stop – kokia ranka, iš kur šernui rankos radosi? Toliau svarstau: tai kaip valgyti, jeigu šakutės neturi kuo nulaikyti?
Vis dėlto nepasiduodu ir toliau vaizdelį kuriu: susodiname už stalo arklius, pametam jiems po krūvelę šieno ir prisakom: prašom valgyti. Mėginkim sugalvoti, kaip jie tą šieną valgys.
Mėginkim tokį palyginimą, šernų ir arklių valgymo vaizdelio sukeltą, sukurti: jeigu tie mūsų keturkojai pagalbininkai kažkaip išmoko valgyti, tai kas belieka mums, homo sapiens? Negi leisimės diskriminuojami? O gal tiesiog susikeiskime vietomis ir išmokime ėsti, o išmokę darykime tai kasdien, ne tik kryžiažodžius spręsdami. Tada savo mažamečio sūnelio/dukrelės klauskime: ar visą košytę išėdei, lėkštelėje patiektą?
O štai gruodžio 14-ąją Lietuvos televizijos laida „Emigrantai“ parodė mūsų tautietį Ričardą, didelę kiaulių fermą globojantį. Viskas lyg ir būtų gražu, kol žurnalistė neėmė klausinėti, kaip kiaulės… gimdo. Gaila, titrai greitai prabėgo ir tos baltai aprengtos žurnalistės inicialų neįsidėmėjau. Tais laikais, kai gimtajame kaime augau, kiaulės paršuodavosi (suvalkiečiai dar sakydavo – paršiuojasi), karvės veršiuodavosi, kumelės kumeliuodavosi, arba bendru žodžiu tą vyksmą nusakydavom: atsivedė paršiukų, veršiuką, kumeliuką. Ir tas paršus vedančias kiaules paršavedėmis vadindavome. O dabar štai modernu – kiaulės gimdo! Tai paršavedes nuo šiol vadinkime gimdyvėmis – bus modernus. Tik kas tuos naujagimius priima – akušerė, ginekologas, o gal kaimo bobutė, kaip labai senais laikais madinga buvo?
Įdomu, ką šiąnakt, stebuklingą Kalėdų naktį, apie tai papasakos jie patys?