Darius Kuolys teisme kaltinamas tuo, kad, esą, nesilaikė Susirinkimų įstatymo nuostatos, draudžiančios rengti susirinkimus arčiau kaip 25 metrai iki valdžios įstaigų. Nors teismo posėdyje didžiausias dėmesys buvo skirtas aiškinimuisi, ar 2012 gegužės 3 d. surengtoms pilietinėms „apeigoms“ galioja Susirinkimų įstatymo nuostatos, ar ne, iš tiesų daug svarbiau yra kas kita – kad pats LR Susirinkimų įstatymas pažeidžia žodžio laisvės principus ir Konstitucijos raidę.
Kodėl draudimas protestuotojams prieiti 25 metrus prie valdžios institucijų pažeidžia žodžio laisvės principus? Kaip teigia vienas iš garsiausių JAV konstitucinės teisės specialistų Cass Sunstein, kad būtų užtikrintas žodžio laisvės principas, neužtenka vien leisti žmonėms kalbėti, ką nori. Žodžio laisvės esmė yra užtikrinti, kad tą kalbėjimą girdėtų tie, kuriems tas kalbėjimas skirtas. Ar būtų prasmė rengti mitingą miško aikštelėje, kurioje tavęs klausysis tik paukščiai ir žvėrys? Tiek žodžio laisvės turėjome ir sovietiniais laikais, ar ne?
Anot Sunsteino, žodžio laisvės principas reikalauja, kad būtų sudaryta galimybė kalbėtojams prieiti prie konkrečių rūpimų žmonių ir konkrečių institucijų, nes „konkretūs klausytojai negali neišgirsti ir neišklausyti nepasitenkinimo, nukreipto prieš juos“ (C. Sunstein, republic.com, Vilnius, Margi ratai, 2008, p. 40). Žodžio laisvė reiškia tai, kad „oratoriams sukuriama prieigos teisė, prieigos ir prie vietos, ir prie žmonių“ (ten pat, p. 36, išskirta originale). Demokratija neleidžia ne tik uždrausti, bet ir pasislėpti nuo kalbėjimo, kuris nepatinka.
Žinoma, yra galimi tam tikri vietos, laiko ir kalbėjimo būdų apribojimai, tačiau jie turi būti pagrįsti ir riboti. LR Konstitucijos 25 straipsnis aiškiai ir vienprasmiškai išvardija, kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių galima riboti laisvę reikšti įsitikinimus: „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Jokiais kitais atvejais ir dėl jokių kitų priežasčių (pvz., saugant valdžios pareigūnus nuo jiems nemalonių reikalavimų) šios laisvės riboti negalima.
Iš filmuotos medžiagos, kuri buvo viešai skelbta, akivaizdu, kad D. Kuolio organizuotos „pilietinės apeigos“ prie Vidaus reikalų ministerijos nekėlė grėsmės žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar konstitucinei santvarkai. O reikalavimas atsitraukti 25 metrus nuo Vidaus reikalų ministerijos pagrindinio įėjimo skirtas ne tam, kad apsaugotų šias vertybes, o tik tam, kad leistų ministrui Artūrui Melianui pasislėpti nuo laisvo piliečių žodžio.