Andrejus Malginas| besttoday.ru
Prieš dvidešimt penkerius metus, 1989-ųjų gruodžio 22 dieną, Rumunijos diktatorius Nikolajė Čaušesku (Nicolae Ceaușescu) kartu su savo žmona Elena pabėgo sraigtasparniu nuo demonstrantų minios apsupto RKP CK pastato stogo. Lydimas dviejų apsauginių Čaušesku atskrido prie Snagovo ežero, į savo vasaros rezidenciją, paverstą komandiniu punktu. Iš ten jis paskambino karinių apygardų vadams – iš jų tik vienas pareiškė jį palaikantis. Pas jį ir nusprendė vykti Čaušesku pora, apie kurios šimtaprocentinį palaikymo reitingą buvo tvirtinama vos prieš kelias savaites.
Tačiau dar neseniai buvęs diktatoriaus bendražygis, naujuoju gynybos ministru pasiskelbęs generolas Stenkulesku uždarė šalies oro erdvę ir Čaušesku sraigtasparnį įsakė numušti. Išgirdęs šį įsakymą, orlaivio pilotas tuojau pat nutraukė skrydį, nusileido sukilėlių užimtos teritorijos viduryje ir nedelsdamas perėjo į jų pusę. Bet perduoti Čaušesku ir jo žmoną į sukilėlių rankas jis nesuspėjo – apsauginiai sustabdė pro šalį važiavusį automobilį ir įgrūdo į jį mirtinai išsigandusius sutuoktinius. Tačiau pakeliui vairuotojas apsimetė, neva pasibaigė benzinas. Žodžiu, juos sulaikė milicija ir dvi paras Elena ir Nikolajė Čaušesku praleido ant karinės įgulos būstinės grindų laukdami sprendimo dėl savo likimo. Skubia tvarka išnagrinėjęs bylą karinės įgulos teismas nuteisė juos mirties bausme, kuri buvo nedelsiant įvykdyta teismo kieme, prie kareivinių išvietės sienos.
O štai ir kita atmintina – Benito Mussolinio – istorija. Bėgdamas iš šalies jis persirengė luftwaffe (vokiečių karo aviacijos) puskarininkio uniforma ir vokiečiai jį paslėpė sunkvežimyje, ketindami slapta išvežti iš Italijos. Automašiną patikrinimui sustabdė partizanai ir vienas jų atpažino Mussolinį. Jį ir jo meilužę Klarą Petači partizanai perdavė į naujos valdžios rankas. 1945-ųjų balandžio 28 dieną juos be teismo ir tardymo sušaudė Meccegros kaimo pakraštyje.
Negyvi dučės ir jo meilužės kūnai kartu su šešiais kitų fašistinių šulų kūnais buvo pervežti į Milaną, kur juos žemyn galva pakorė Loreto aikštėje, už degalinės perdangos sijų. Karštyje kūnams pradėjus irti, virves nupjovė ir palaikai kažkurį laiką voliojosi nutekamajame griovyje.
2006-ųjų metų lapkričio 5 dieną Irako Aukščiausias baudžiamasis tribunolas nuteisė buvusį Irako vadovą mirties bausme pakariant. 2006-ųjų gruodžio 26 dieną Irako apeliacinis teismas paliko nuosprendį galioti ir nurodė jį įvykdyti per 30 parų, o gruodžio 29-ąją paskelbė mirties bausmės nutartį. Tomis dienomis tūkstančiai irakiečių – Sadamo aukų giminaičių – kreipėsi į valdžią su prašymu paskirti juos diktatoriaus budeliais. Mirties bausmė Sadamui Huseinui buvo įvykdyta gruodžio 30 dienos rytą, 6 val. pagal Bagdado (ir, beje, pagal Maskvos) laiką.
Libija. 2011-ųjų spalio 20 dieną sukilėlių būriai šturmu užėmė Sirto miestą. Ten slapstęsis Muamaras Kadafis (Muammar al Gaddafi) buvo sužeistas į abi kojas. Apsauginiai ir diktatorių lydėjęs jo vyriausybės gynybos ministras savo lyderį nutempė į po gatve įrengtą drenažinį vamzdyną, kur jį vėliau aptiko Laikinosios nacionalinės tarybos kovotojai. Šaukdami „Allah akbar!“ žmonės ėmė šaudyti į viršų ir automatais baksnoti į pulkininką. Po to jį tiesiog mušė. Krauju užlietu veidu jį nuvedė prie automobilio ir pasodino ant variklio dangčio. Vaizdo įrašai liudija, jog sukilėliai dar gyvam Kadafiui daugybę kartų durtuvais badė sėdmenis ir į žaizdas pylė smėlį, tuo pat metu už rankų laikydami į abu pečius peršautą savo buvusį lyderį. Tyčiojimasis tęsėsi nuo 9 val. ryto iki vidurdienio (vietos laiku), po to, siekdama dar labiau pažeminti belaisvį, minia už kojų jį vilko Sirto gatvėmis. Tuo momentu, kai sukruvintą pulkininką pagaliau įkėlė į automašiną, kad jį nugabentų į ligoninę, jis jau buvo negyvas.
Kas sieja šiuos žmones? Jie visi – dar visai neseniai iki jų nešlovingos mirties nuo tėvynainių rankų – oficialiai turėjo beveik šimtaprocentinio palaikymo reitingą.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas