Istorikas Rytas Narvydas: Tėvo šalia Dalios Grybauskaitės lyg ir nebuvo

Rytas Narvydas: „Jei Polikarpas Grybauskas būtų galėjęs ką nors stumtelėti karjeros laiptais, pirmiausia pats būtų padaręs karjerą.“

Jūratė Mičiulienė | lzinios.lt

Sovietų okupacija Lietuvos piliečius vertė rinktis – kovoti, prisitaikyti ar kolaboruoti. Prezidentės tėvas Polikarpas Grybauskas nestojo į kovotojų su okupacija gretas, bet nei uolumu, nei ypatinga aistra neišsiskyrė iš kitų režimo rėmėjų. Prie tokios išvados priėjo istorikas Rytas Narvydas, nagrinėjęs jam pasiekiamus istorijos šaltinius.

Į P. Grybausko asmens bylą, saugomą Lietuvos ypatingajame archyve, paprašėme pažvelgti ir ją pakomentuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovo R. Narvydo. „Iš to, kas matyti viešai publikuotoje jo byloje, net kalbos negali būti apie kokią nors ypatingą tėvo karjerą, galėjusią padaryti įtaką dukrai“, – sakė jis LŽ.

Jie nebuvo artimi

„Man susidarė įspūdis, kad tėvas ne tik negalėjo turėti įtakos prezidentės Dalios Grybauskaitės karjerai, jis neturėjo įtakos ir jai, kaip asmenybei. Neatrodo, kad jie buvo artimi, kad bendravo. Darau prielaidą, kad prezidentė net neturėjo progos daug žinoti apie jo gyvenimą. Dukros prisiminimuose niekada nėra jokių užuominų apie tėvą vaikystėje ar paauglystėje, kad ką nors kartu būtų veikę. Tėvo šalia lyg ir nebuvo, – teigė R. Narvydas. – P. Grybauskas buvo labai nepastovus žmogus, niekur ilgai neužsisėdėdavęs, dažnai kaitaliojęs darbus. Net nežinome, kiek jis turėjo žmonų – keturias ar dvi. Tačiau visa jo biografija nepanaši į įtakingo sovietinių specialiųjų tarnybų veikėjo.“

Kuo susidomėjo trylikametis

P. Grybauskas gimė 1928 metais neturtingų valstiečių šeimoje, Kėdainių apskrityje. Iš bylos matyti, kad 1941-aisiais būdamas trylikos metų jis tapo Burbiškių pradinės mokyklos pionierių vadovu. „Galima samprotauti, kas jį tuo vadovu galėjo paskirti. Nėra tyrimų, kas ir kaip tuo metu tapdavo pionierių vadovais“, – sakė R. Narvydas.

Anot istoriko, tais laikais besipriešinantieji sovietų valdžiai sulaukdavo represijų. Dalis žmonių stengėsi laikytis neutraliai. „Tačiau egzistavo ir toks visoje Europoje tam tikruose gyventojų sluoksniuose populiarus reiškinys, kurį daugelis pamiršta, – „kultūrbolševizmas“, – sakė R. Narvydas. – Kai ką patraukė raudonos vėliavos, mitingai, pažadai apie geresnį rytojų. Darau prielaidą, kad tuo Burbiškio miestelyje galėjo susidomėti ir Polikarpas. Nemanau, kad trylikamečiui buvo aišku, kas tie bolševikai. Vaiką tiesiog galėjo sudominti „naujovės“. Pavyzdžiui, vienas (dabar jau miręs) kagėbistas man yra pasakojęs, kad jam, dar vaikui, kadaise padarė stiprų įspūdį, jog užėjus bolševikams 1940 metais jų mažame Luokės miestelyje buvo rodomi filmai. Tuomet tai buvo sensacija, naujovė. O naujovės visuomet patraukia.“

Slėpėsi nuo vokiečių

Analizuodamas kitą įrašą Polikarpo byloje – kaip jis tapo raudonųjų partizanų būrio nariu, istorikas teigė, jog tai nesunkiai paaiškinamas biografijos posūkis. „1941 metais, atėjus vokiečiams, pionierių vadovas, kaip ir kitokie bolševikmečiu aktyvūs žmonės, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Jie buvo represuojami, išvežami darbams į Vokietiją. Polikarpas, žinodamas, kad ir jam nebus ramaus gyvenimo, buvo priverstas slapstytis, – pasakojo R. Narvydas. – Viename dokumente parašyta, kad 1942-1944 metais jis slėpėsi nuo vokiečių. Kitame dokumente šis slapstymasis jau įvardytas dalyvavimu raudonųjų partizanų būryje. Dar kitame dokumente matyti, kad „Birutės“ būryje jis buvo tik kelis 1944 metų mėnesius. Painiavos yra. Juk viskas apie žmogaus biografiją būdavo surašoma iš jo žodžių.“

Žvelgdamas į P. Grybausko bylą, istorikas pabrėžė, kad kartais jis anketose mini kai kuriuos savo gyvenimo faktus (kai jam apsimoka tai prisiminti), juos net sureikšmina, o kartais, kai tai ne taip svarbu, nutyli.

„Akivaizdu, kad vengdamas vokiečių represijų vaikinas pasirinko mišką. Raudonųjų partizanų būrių sudėtis buvo gana marga. Dalis – atsiųsti iš Rusijos diversantai, o dalis – ieškantys, kur pasislėpti“, – teigė R. Narvydas.

Formalus karo dalyvis


Paauglystėje priverstinis slapstymasis nuo vokiečių miškuose Polikarpui Grybauskui po karo leido gauti darbą gaisrinėje./LŽ archyvo nuotrauka

Pasak istoriko, vėliau, po karo, kai buvo suteikiamos visokios lengvatos, kaip tuomet sakyta, Didžiojo tėvynės karo dalyviams, Polikarpas natūraliai panoro jomis pasinaudoti. Sąsajos su raudonaisiais partizanais tam pagelbėjo. „Gal jis, keturiolikmetis paauglys, pas tuos partizanus tik bulves skuto, tačiau formaliai – karo dalyvis, – svarstė R. Narvydas. – Grįžusiems sovietams to pakako jį laikyti lojaliu (nes lyg ir nukentėjęs nuo vokiečių). Sunku pasakyti, kiek jis iš tikrųjų buvo lojalus. Tačiau tos aplinkybės, be abejonės, padėjo gaunant valdišką tarnybą.“

P. Grybauskas tuo metu tebuvo baigęs 4 klases (kai kuriuose dokumentuose nurodyta, kad jo išsilavinimas – 5 klasės). Šis jaunuolis 1944 metų vasarą Dotnuvoje buvo priimtas dirbti milicininku. „Įrašas biografijoje, kad yra buvęs raudonųjų partizanų būrio „Birutė“ nariu, suprantama, padėjo gauti šį darbą, – kalbėjo istorikas. – Prieš įsidarbindamas milicininku Polikarpas porą mėnesių dirbo milicijos pagalbininku – stribu (kai kuriose anketose tai net neatsispindi). Milicijos pagrindinė paskirtis – kriminalinių reikalų aiškinimasis. Milicija priklausė NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatui). Su partizanais tiesiogiai kovojo saugumas – NKGB (Valstybės saugumo liaudies komisariatas).“

Spekuliacijos NKVD klausimu

Dirbdamas milicijoje 1945 metais Polikarpas pusmetį pasimokė sukarintos priešgaisrinės apsaugos seržantų mokykloje, kuri priklausė tai pačiai NKVD sistemai. „1945 metais jaunuolis pradėjo dirbti gaisrininku. Seržantas – pats žemiausias vadovaujantis lygis, turėjo kelis jam pavaldžius gaisrininkus“, – sakė R. Narvydas.

Istorikas nesureikšmina P. Grybausko pasirašyto eilinio standartinio popierėlio, bylojančio, jog darbuotojas pasižada neišduoti sistemos paslapčių. „Kiekviena sukarinta sistema turi savo tvarką, drausmę. Kas čia reikšmingo? O įrašai jo biografijoje, kad „patikrintas“ ir „neigiamų duomenų nėra“, irgi nieko ypatinga. Tai paprasčiausi tuomet taikyti asmens patikrinimai priimant į darbą milicijoje, gaisrinėje. Svarbu būdavo išsiaiškinti, ar žmogus netarnavo vokiečių policijoje, ar nėra įsivėlęs į kriminalinę veiklą. Tad apie jo praeitį apklausdavo kaimynus, pažįstamus. Žinoma, kai žmogus nori dirbti gaisrininku, žinodamas „žaidimo“ taisykles, anketose pamini savo „nuopelnus” – buvimą raudonuoju partizanu. Paprasčiausias konformizmas“, – pasakojo jis.

Istorikas priėjo prie išvados, kad gaisrininko darbas P. Grybauskui patiko. Jis net buvo perkeltas dirbti į Vilnių. „Kaip matome iš kitų anketų, kurias Polikarpas yra pildęs, jis vis dar nepartinis. Žinome, kad norint daryti karjerą buvo svarbu būti Komunistų partijos nariu. Akivaizdu, kad karjera, partinė veikla jo nedomino. Darau prielaidą, kad jam pakako pionieriškos veiklos ir jos pasekmių“, – sakė R. Narvydas.

Nenorėjo būti milicininku

Iš vėlesnių anketų matyti, kad 1948 metais vyresnysis seržantas P. Grybauskas (dirbęs gaisrininku) nusiunčiamas mokytis į milicijos pareigūnų mokyklą Kaune. „Šią mokyklą baigęs jau būtų palypėjęs aukščiau karjeros laipteliu nei iki tol dirbęs seržantu“, – svarstė R. Narvydas.

Į bylą įsegtos laikytų egzaminų užduotys kelia juoką, kokio lygio žinių tuomet pakakdavo pretendentams į milicijos pareigūnus. Matematikos egzaminą sudarė keturi veiksmai: sudėti keturženklius skaičius, atimti, padauginti ir padalyti. Su šiomis užduotimis kelias klases baigęs vaikinas susidorojo. Lietuvių kalbos diktantą parašė beveik kiekvienoje eilutėje padarydamas po kelias klaidas, gavo dvejetą.

„Nors ankstesnėse anketose Polikarpas buvo nurodęs, kad moka rusų ir lenkų kalbas, stodamas į milicijos mokyklą, kur viskas dėstyta rusų kalba, užrašė, kad šios kalbos nemoka. Yra įrašas, kad jis atsisakė laikyti rusų kalbos egzaminą. Vis dėlto į milicijos mokyklą vaikinas buvo priimtas. Matyt, tada labai trūko kadrų“, – spėjo R. Narvydas.

Dezertyras?

„Rugsėjo 1 dieną P. Grybauskas stojo į milicijos mokyklą, o 6 dieną jau parašė prašymą atleisti iš jos, esą jam sveikata neleidžia mokytis. Vaikinas prašė leisti jam grįžti į ankstesnį gaisrininko darbą. Matyt, labai nenorėjo būti vadovaujančiu milicijos pareigūnu, – savo versiją dėstė R. Narvydas. – Akivaizdu, kad jo nepaleido, nes nepraėjus nė pusmečio, 1949 metų sausį, jo byloje buvo įrašyta, kad iš milicijos mokyklos dezertyravo. Dėl to „dezertyravimo“ sklando įvairių interpretacijų. Šiaip dezertyruodavo tik iš kariuomenės. Iš milicijos galėdavai išeiti parašęs pareiškimą. Neaišku, kodėl toks įrašas. Gal paprasčiausiai šiaip pavartojo šį terminą.“

Istorikas kituose dokumentuose yra skaitęs įrašą, kad milicijos mokykloje spalio mėnesį Polikarpas nubaustas už alkoholio vartojimą. „Galima spėti, kad ką nors prisidirbo, nes vėliau yra įrašas „osuždion“ – nuteistas. Iš turimų duomenų nėra žinoma, už ką, koks straipsnis jam pritaikytas“, – teigė R. Narvydas.

NKVD sukarintos priešgaisrinės apsaugos darbuotojo P. Grybausko asmens bylos informacija nutrūksta prie įrašo apie teistumą. Vėliau jokiose sukarintose tarnybose jis netarnavo, dirbo vairuotoju, elektriku, eiliniu darbininku, susipažino su dabartinės prezidentės mama.

„Iš jo anketos duomenų galiu pasakyti, kad tai buvo eilinis žmogus. Eilinis ir jo gyvenimas, – pažymėjo R. Narvydas. – Žmogus, turintis tokią biografiją, tikrai negalėjo kur nors „prastumti“ dukros ar kaip nors padėti jai daryti karjerą. Jei jis tai būtų galėjęs, pirmiausia pats būtų padaręs karjerą. Tačiau žmonės dažnai „užkimba“ už tokių mįslingai pateikiamų intrigėlių.“

lzinios.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
24 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Kažkas

nesueina – nepatikimų nepriimdavo nei į elitinę S. Neries mokyklą, nei į partinę aukštąją`. Visus kaulelius išnaršydavo. Nuo ištrėmimų vengimo ir dezertyravimo vaistai buvo aiškūs – kulka arba įšalo žemė. Dokumentų klastojimas baisiau už melą ar nutylėjimą.

puikiai dirba KGB

grybausko per daug neapkaltinsi. stribelis ir tiek.
o kaip polikarpovnos garsioji mamytė?

Morka

Kodėl visi tyli apie D. Grybauskaitės kilmę pagal moteriškąją liniją iš motinos pusės? Tokia pat tyla apie V. Adamka(o-?)vičiaus kilmę pagal moteriškąją liniją iš motinos pusės. LR Prezidentas yra pats viešiausias asmuo ir jokių nutylėjimų neturėtų būti. Slapukavimas sudaro puikiausias sąlygas visokioms versijoms atsirasti.

Sąvartyno  babaužis

sėdi apsivertęs šiukšlyne ir sujauktame bardake dėlioja teisybės dėliones. Labai patikimas „fruktas”, blyn. Nuostabiai iškalbinga foto.

visgi

tėvai atsako už save ir savo nepilnamečius vaikus, o vaikai atsako už savo gyvenimą, o ne už tėvus ir jų nugyventą gyvenimą.

Visada paskaitau

Pasaulį pagal Tomą.Šis portalas visiems,bet jei jam pasiseks prisidėti prie vidurinio sluoksnio kūrimo,tai bus labai svarbu.Tik šis sluoksnis pajėgus išlaikyti bendruomenišką,nesusvetimėjusią erdvę,kai elitas su savo turtais vienišas,susvetimėjęs,geria antidepresantus,o kartais ir žudosi.

ruta

Kai paskaitai tokiu ‘istoriku’ isvadas , tai supranti – arba duota komanda reabilituoti neaisku asmeni , arba pats daro karjera , gal net linkusi prie antros versijos , nes ‘ chaluju’ , ‘podchalimu’ Lietuvoje , nors samciu semk .
Kokia idomi ‘istoriko’ motivacija – kazkas , kazka parase/ dezertyravo/ , nekreipkite demesio . .., gal taip sau parase .., neturiu net komentaru taip mane erzina tokie ‘specialistai ‘.
Kam gadinti poperiu , branguti , parasykite tiesiai , kad negalejo Grybauskaites tevas buti dezertyru , ar dar kokiu nusikalteliu , nes negalejo ir taskas , kadangi Grybauskaites tevas .

tai bent

Nieko sau tėvelis. Ir bemokslis, beraštis ir praėjęs visus sovietinius „karjeros” etapus. Nepavydžiu jai tokios reputacijos tėvo.

wal

Manau visai nesvarbu kuo buvo Grybauskaitės tėvas.Svarbu yra tai,kad pati Grybauskaitė tik žlugus pučui Maskvoje,pasitraukė iš Burokevičiaus partijos,vienu žodžiu kalaboravo iki paskutinės minutės…

Dėdė Kažkam

Mano pusbrolis – politinio kalinio, gavusio 20 metų, sūnus. Bet gyveno šalia šios vidurinės mokyklos ir joje mokėsi.

Tarabilda

net nejauku darosi, iki kokio gėdingai podchalujinio lygio nusrito Lietuvos žinios. jei šio tekstelio autorius išdrįsta save vadinti istoriku, tai aš esu Jurijus Gagarinas.

yyyyyy

Keistos interpretacijos viena kryptim, bet kokia kaina siekiant įrodyti, jog Polikarpas čia „ne prie ko“. 🙂 Pavyzdžiui: istorikas dokumentuose aptinka, jog Polikarpas jau seržantas, betvis dar ne partinis ir padaro išvadą: „Akivaizdu, kad karjera, partinė veikla jo nedomino“. :))))) Nereikia būti istoriku prisiminti, jog į Komunistų partiją ne visai paprasta buvo įstoti, ne kiekvienam ši privilegija buvo prieinama.
Apie Polikarpo „politkalinio“ gyvenimo etapą „istorikas“ iš vis neužsimena…

Morka

teisus. Ne veltui žydams svarbi kilmė pagal motiną, o ne pagal tėvą.

Idomu

Sake, kad tevelis ir senelis buvo tremtiniai! Kada, kokie irasai? Kodel nutylima dabar? Jei nebuvo, kodel sake?

Al.

Polikarpas – rusiškas vardas. Tai, kad nemokėjo rusų kalbos, gali tereikšti, kad nemokėjo rusiško rašto. Arba galėjo būti nutautėjęs rusas. O kas mama? Kas seneliai? Tyla ir migla.

daug pasako

Jei tėvas nebuvo labai artimas tai nuotrauka iš Pirmosios Komunijos yra labai iškalbinga ir daug pasako apie mamą.

Dėdei

Net tremtyje buvo stukačių, kurie šnipinėjo savus už duonos riekę. Paleisti tremtiniai negalėdavo grįžti į Lietuvą, apsistodavo Latvijoje ar Kaliningrado srityje, arba slėpdavosi Klaipėdos krašte. Sostinė jiems visiems buvo tabu. Tik reabilituotiems ar pasikeitus pavardes kai kuriems pavyko apsistoti Vilniuje. Tai jau kitos istorijos. Manau, svarbu kiekvienam gerbti savo šaknis, o ne nuo jų nusisukti ar užmesti, tai nekrikščioniška. Dievas moko:”gerbk savo tėvą ir motiną”. Kas gerbia savo tėvus, gerbia ir kitus.

Laima

Ar jums dar nenusibodo kapstytis kitu zmoniu biografijose.Daugiau domekites savo seimos istorijomis.Ar taip jau labai svarbu siandien kas buvo prezidentes tevas ar motina.Vyresnioji karta visa isejo is sovietmecio,buvo ir komjaunuoliais ir del karjeros komunistais.Kiek jau visko prirasyta,issiaiskinta apie ta juoda okupacini Lietuvos perioda.Paradoksas tiktai tame,kad Lietuvai issilaisvinus,dalis tautieciu su nostalgija ziuri i praeiti ir pastoviai kartoja kad prie rusu buvo geriau.Mano nuomone,tai cia pagrindine blogybe,o ne ieskojimas ivairiu sensaciju prezidentes biografijoje.Kas tarp kitko leidzia gerai uzsidirbti isverstaskuriams zurnalistams kaip Janutiene.Siandien ji vienos nuomones,o po keliu metu rasys viska atvirksciai.Mane domina kaip siandien atstovauja savo sali prezidente ir tiktai rysium su jos dabartiniais poelgiais,darbais ir zodziais galiu jai pritarti ar kritikuoti.Ir man visai nesvarbu kas buvo jos senelis,tevas ar mociute.

Tokiu "rašliavotoju"

raštu manau neskaitytu net ir darzelinukai , nes ir jie jau tiek supranta , kad tai grynas melas, jeigu diktanta „lietuvis” parašo lietuviškai ir kiekviename zodyje daro po kelias klaidas, priimamasi mokykla. Manau, kad cia didesne problema su rašanciuoju , kad vis dar tokiu atsiranda Lietuvoje, nei apie rašantiji. Net baisu pagalvoti , kad jau praejo 25metai , kai jau beveik ištrukome iš okupantu, bet dar baisiau , kad vis dar „nesusigraibome „, kiek dar daug yra ju palikto mešlo. Manau , ne veltui ir iš vidaus matydamas , vienas Seimo narys, jau prieš kelis metus Seima išvadino mešlu.

Seklys Morkius

Kodėl iki šiol buvęs toks aršus gerb.Prezidentės krtitikas šis portalas netikėtai persiverčia į gerb.Prezidentės gynėjus? Išvertėte skųrą? Ar išsisgandodte iki šiol priversto kalno nepamatuotos kritikos gerb.Prezidentei?

s.m. > morkiui

nesisavinkite seno istorinio Seklio Morkos (s.m.) niko. Aciu.

NKVD

NKVD, Vidaus reikalų liaudies komisariatas (rus. НКВД, Народный комиссариат внутренних дел), VRLK – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos valstybinė institucija, represinė žinyba (oficialiai laikyta „kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės / viešosios tvarkos palaikymo organu“). Ji jungė vidaus reikalų ministerijos ir saugumo policijos funkcijas. Kaip vidaus reikalų organas tvarkė kai kuriuos transporto reikalus, priešgaisrinę apsaugą ir kt. Kaip policijos ir saugumo policijos funkcijas atliekančių organų valdymo sistema atsakinga už civilių žudynes, etninius valymus, genocidą, SSRS priešiškų asmenų likvidacijas Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, GULAG’o apsaugą. Nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio pab. ši represinė institucija veikė kaip SSRS MVD (министерство внутренних дел, МВД – vidaus reikalų ministerija). Nors NKVD-MVD pavadinimas, struktūra ir funkcijos buvo ne kartą keičiami, represinė šios institucijos… Skaityti daugiau »

Ką nori paslėpti Narvydas

NARVYDAS: „Galima spėti, kad ką nors prisidirbo, nes vėliau yra įrašas „osuždion“ – nuteistas. Iš turimų duomenų nėra žinoma, už ką, koks straipsnis jam pritaikytas“, – teigė R. Narvydas. NKVD sukarintos priešgaisrinės apsaugos darbuotojo P. Grybausko asmens bylos informacija nutrūksta prie įrašo apie teistumą. GRYBAUSKAS: Pokariu penkerius metus tremtyje Krasnojarsko srityje praleidęs pensininkas (Polikarpas Grybauskas) ligoninėje neslėpė ant kūno esančių tatuiruočių. Paprašytas užrašus išaiškinti, P. Grybauskas kalbėjo: „Kolia – rusas turėjau būti. Tokie laikai, lietuvis negalėjau būti… Bet buvau gerai papuolęs tame Sibire. Valerija Grybauskienė: Niekur jis nebuvo ištremtas! Ką čia išgalvoja? Jis pats pasakojo? Kada jis galėjo būti ištremtas? Viskas buvę kitaip: mudu prie vokiečių susipažinom. Tai jis kažkodėl slapstėsi nuo vokiečių. Pas seserį už tokio bufetuko lindėdavo. –… Skaityti daugiau »

Narvydo baltos dėmės

Mažai kas šiandien žino, kokio spaudimo sulaukiau pradėjęs gilintis į R. Narvydo veiklos užkulisius. 1999 metų liepos 20 dieną tuometiniame „Valstiečių laikraštyje“ pasirodė mano straipsnis „Ką slepia išplėšti lapai?“ Kažkada R. Narvydas dirbo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (tiksliau – Lietuvos karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje). Tuomet šiai įstaigai vadovavo Kostas Mickevičius. Jis buvo pavaldus tuometiniam krašto apsaugos ministrui Česlovui Stankevičiui. Intriga štai kokia: iš vadinamųjų „antrukų“ R. Narvydas pasitraukė 1997-aisiais savo noru. Suprask, nematė ten jokių perspektyvų. Neoficialiais duomenimis, R. Narvydui buvo pasiūlyta išeiti savo noru, nes jo biografijoje aptikta „baltų dėmių“. Tas „baltas dėmes“ iliustravo sovietinis karinis bilietas, iš kurio buvo išplėšti keli puslapiai. Tuometinei „antrukų“ vadovybei R. Narvydas nenorėjo ar nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kas buvo… Skaityti daugiau »

24
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top