Alfa.lt
Alfa.lt išskirtinis interviu apie teroristų finansus ir ginklus
„Kuriame gyvus skydus iš moterų, vaikų, senių […] ir sakome priešui – mes trokštame mirties labiau, nei jūs trokštate gyvenimo“, – savo požiūrį į civilius palestiniečius atskleidžia vienas iš „Hamas“ lyderių, Gazos vidaus reikalų ministras Fathi Hamadas.
Kas yra „Hamas“, kas ją slapta ginkluoja ir finansuoja? Kokia tikroji priežastis nulėmė, kad Gazos ruožą valdanti „Hamas“ pradėjo karą su Izraeliu? Kurios arabų šalys remia Izraelio operaciją prieš „Hamas“? Kuris Jungtinių Valstijų sąjungininkas finansuoja teroristines grupes? Kieno įkaitais tapo Gazoje gyvenantys palestiniečiai? Alfa.lt interviu klausė Tel Avivo universiteto Moshe Dayano Vidurio Rytų ir Afrikos studijų centro Vidurio Rytų analitinio departamento vadovo dr. Harelo Chorevo.
Alfa.lt: Kas yra „Hamas“? Kokia jo istorija?
Harelas Chorevas: Tai judėjimas, kurį 1987 metų gruodžio mėnesį įsteigė šeichas Ahmedas Yassinas, „Musulmonų brolijos“ judėjimo pagrindu, kuris Izraelyje veikė jau nuo 1946 spalio mėnesio. Tačiau iki 1987 metų tai buvo visai kitoks judėjimas – neprievartinis, nekovinis judėjimas, kuris iš dalies buvo skatinamas Izraelio vyriausybės. Kai kurie sprendimų priėmėjai jį matė kaip alternatyvią jėgą „Fatah“ kovotojams iš Palestinos išlaisvinimo organizacijos (PIO). Tačiau 1987 metais šeichas Ahmedas Yasinas radikaliai pakeitė šį judėjimą, paversdamas koviniu judėjimu su labai karingais įstatais.
Sakoma, kad Alachas yra „Hamas“ judėjimo ir palestiniečių valstybės, kurią siekiama įkurti, pagrindas, pranašas (Muhammadas – Alfa.lt) yra įkvėpimo šaltinis, džihadas yra jų kelias, didžiausias Alacho noras. „Hamas“ dalyvavo pirmoje intifadoje, grobdami Izraelio karius, dalį jų nužudydami. Tada Izraelyje „Hamas“ suprasta kaip itin pavojinga veikianti jėga. „Hamas“, savaime suprantama, buvo prieš Oslo susitarimus (1993 metais pasirašyti susitarimai tarp Izraelio ir Palestiniečių išlaisvinimo organizacijos ir kartais laikoma ir pirmosios intifados pabaiga – Alfa.lt) ir toliau organizavo ir vykdė teroristinius išpuolius prieš Izraelį. Vadiname tai juoduoju laikotarpiu, 1994–1995 metai, kai Izraelyje buvo sprogdinami autobusai ir panašiai. Kol mes dalyvavome taikos procese su palestiniečių autonomija, jie darė viską, kad sugriautų šiuos naujus susitarimus, norėjo sunaikinti visą tą pradėtą kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Alfa.lt: „Hamas“ norėjo sugriauti Izraelio ir Palestinos autonomijos taikos procesą?
Harelas Chorevas: Absoliučiai. Tai jie darė atvirai ir visiškai to neslėpė. Jie viešai pareiškė, kad tai jų tikslas. Jie niekada nepripažino nei Izraelio, nei Izraelio teisės egzistuoti. Ir toliau nepripažįsta.
Alfa.lt: Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie perėmė Gazos kontrolę?
Harelas Chorevas: 2007 metais. Iki to Gaza buvo valdoma Palestinos autonomijos. Prie jų akių jie sukūrė savo kariuomenę – ne dar vieną teroristinę grupę, o reguliarią kariuomenę. Palestinos nacionalinė autonomija apie tai žinojo, bet nesipriešino. Visi apie tai žinojo.
Alfa.lt: Kodėl nesipriešino?
Harelas Chorevas: Geras klausimas. Matyt, buvo tam tikra prasme naivūs.
Alfa.lt: Naivūs ir korumpuoti?
Harelas Chorevas: Galbūt naivūs ir korumpuoti, bet labiau naivūs. To niekada nėra buvę, ir jie tiesiog negalėjo patikėti, kad vienas palestinietis gali tai padaryti kitam palestiniečiui… Pučas buvo žiaurus, „Fatah“ nariai, daugybė jų, buvo mėtomi nuo stogų, šeimos, kurios buvo siejamos su Palestinos išlaisvinimo organizacija, turėjo bėgti iš Gazos. Jie suprato, kad priešingu atveju jie visi bus išžudyti.
„Hamas“ užgrobė Gazą be jokių sentimentų. Nuo tada Palestinos nacionalinė autonomija Vakarų krante daro viską, kad išvengtų dar vienos tokios istorijos, ir daro viską, ką gali, kad sunaikintų „Hamas“ infrastruktūrą Vakarų krante. Ir kol kas gana sėkmingai.
Alfa.lt: Kas buvo „Hamas“ finansiniai rėmėjai ir kodėl?
Harelas Chorevas: Dar prieš dvejus metus pagrindinis rėmėjas buvo Iranas. Tačiau prieš dvejus, dvejus su puse metų, „Hamas“ pareiškė, kad atšaukia savo paramą Sirijos režimui, „pasipriešinimo ašiai“, kurią be „Hamas“ dar sudaro palestiniečių „Islamiškasis džihadas“, „Hezbollah“, Sirija ir Iranas. „Hamas“ pareiškė, kad nebelaiko savęs šios stovyklos dalimi. Jie tai galėjo sau leisti dėl to, kad Egiptą valdė („Musulmonų brolijos“ lyderio – Alfa.lt) Mohamedo Morsi režimas. Tačiau „Hamas“ neapskaičiavo, kad M. Morsi bus nuverstas jau po pusmečio.
Alfa.lt: „Musulmonų brolija“ nori nuversti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą?
Harelas Chorevas: Taip, žinoma. „Musulmonų brolija“ visame arabų pasaulyje yra prieš Basharą al-Assadą. Ir pačioje Sirijoje ilgus metus vyksta kova tarp Assadų dinastijos ir brolijos, nuo 70-ųjų vidurio. Tai buvo nenormalu, kad „Hamas“, kaip „Musulmonų brolijos“ judėjimas, turėtų tokius artimus santykius su Sirijos režimu, tai jie pasitraukė iš šios ašies, kai tik Egipte atsirado prezidentas iš brolijos, kuris juos remia. Bet jį (Egipto ginkluotosios pajėgos – Alfa.lt) nuvertė po pusmečio – to „Hamas“ neapskaičiavo.
Prasidėjo finansinė krizė. Ją šiek tiek apmalšino Kataras. Kai (į sostą 2013 metų birželio mėnesį įžengė –Alfa.lt) naujasis Kataro emyras (šeichas Tamimas bin Hamadas bin Khalifa al-Thani – Alfa.lt) pakeitė politiką ir pradėjo finansiškai remti teroristines grupuotes. Ir ne tik „Hamas“, bet ir „Al-Qaeda“, Sirijoje, „Islamo valstybę Irake ir Sirijoje“ (ISIS). Emyras „Hamas“ organizaciją parėmė 400 milijonais dolerių, prieš pat (Izraelio karinę operaciją „Hamas“ valdomoje Gazoje – Alfa.lt) „Gynybinis stulpas“, vykusią 2012 metų lapkričio mėnesį. Tik ką, prieš pusantro mėnesio, kažkur gegužę birželį, šie 400 milijonų dolerių baigėsi.
Alfa.lt: Galime sakyti, kad po to, kai Egipte buvo nuverstas M. Morsi, baigėsi Kataro milijonai, Palestinos autonomija Vakarų krante atsisakė jiems suteikti finansinius srautus, „Hamas“, kurią ištiko gili finansinė-politinė krizė, ir išprovokavo dabartinį karą?
Harelas Chorevas: Būtent. Įvertinkime dvi galimybes, kurias turėjo „Hamas“. Pirmoji – sugriūti. Neturint lėšų, jie negali mokėti 40 000 žmonių, iš kurių 25 000 jų yra kovinio sparno „Izz al-Din al-Qassam“ nariai. Tai arba iširti kaip režimui, nes nebėra pinigų, arba įtraukti Izraelį į karą. Strateginis mąstymas – įtraukti Izraelį į karą, kurio gale bus nauji politiniai susitarimai.
Ir būtent tai ir vyksta, jie neslepia šio karo priežasčių. Po trijų keturių dienų, po to, kai Izraelis pradėjo bombarduoti Gazą, Ismailas Haniyeh („Hamas“ lyderio pavaduotojas, „Gazos premjeras“ – Alfa.lt) pareiškė, kad nesustos, kol keliai į Izraelį ir Egiptą bus atidaryti, jūrų uostas, oro uostas ir t. t. Akivaizdu, kad ekonominis momentas yra pati šio konflikto esmė. Kataras ir vėl rems „Hamas“ ir Gazos atstatymą.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
