Dr. Violeta Vasiliauskienė, teisininkė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė
Apie duomenų objektyvumą ir mokslininkų etikos aspektus civilinės sąjungos įstatymo kontekste
Prieš pasirodant civilinės sąjungos įstatymo projektui, tarp mokslininkų pasklido laiškas, raginantis pasirašyti raštą, išreiškiantį paramą partnerystę įteisinančiam įstatymo projektui. Šiame laiške, kai jis buvo teikiamas mokslininkams pasirašyti, nebuvo net pateiktas planuojamo svarstyti įstatymo projektas, su kuriuo galėtų susipažinti pasirašantieji, nebuvo jokių mokslinių argumentų, parodančių tokio įstatymo svarstymo poreikį, galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes kitoms gyvenimo sritims. Nėra paskaičiuota, kokiam žmonių skaičiui toks įstatymas gali būti aktualus, nesiremiama jokiais tyrimais ar net apklausomis.
2022 m. kovo mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. apklausa apie požiūrį į partnerystės įteisinimą Lietuvoje ir šios apklausos rezultatai šiame laiške ignoruojami.
Tiek rašto turinys, tiek pats civilinės sąjungos įstatymo pateikimas Seime kelia klausimų dėl jo atitikties mokslinei etikai. Kad ir kaip interpretuotume etiką, vertindami ją pagal modernybės ir pomodernybės teorijas, o mokslininkus pagal etines pozicijas skirstytume į situacionistus, absoliutistus, subjektyvistus ir eksepcionistus (D. R. Forsyth, 2019) vis tik turime pripažinti, kad pažeidinėti etikos normas mokslininkams neleidžiama.
Kai kalbama apie mokslinį požiūrį, tai tyrimų metodologija reikalauja formuluoti hipotezes, kurios arba pasitvirtina, arba ne. Etika besivadovaujantis mokslininkas privalo būti atviras gautiems duomenims ir tais atvejais, kai hipotezė pasitvirtina, ir tada, kai ji nepasitvirtina, nes mokslininko misija atskleisti tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne pritempinėti tikrovę prie iš anksto užsakyto rezultato. Išankstinis nusistatymas ir argumentais nepagrįstas reikalavimas Seimo nariams balsuoti vienaip ar kitaip, nepateikiant JOKIŲ tyrimais ar praktika pagrįstų argumentų, nesiderina nei su mokslu, nei su logika, nei su padorumu.
Kai tokiais ideologiniais argumentais remiantis įstatymas buvo sukonstruotuotas, nereikia stebėtis, kad pristatydama Seimo narė Jurgita Sejonienė pateikė nieko bendro su realybe neturinčius skaičius: “Nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono”. Pažiūrėjus Statistikos departamento duomenis, susidaro įspūdis, kad nesusituokusiais jaunais žmonėmis ji laiko vaikus, kurių nuo 0 iki 18 metų priskaičiuojama 495 618. Įdomi interpretacija vaikus vadinti nesusituokusiais jaunais žmonėmis. Dar Lietuvoje 13,9 proc. namų ūkių yra du suaugę jaunesni negu 65 m. asmenys be vaikų. Tai yra 386 901 asmenys. Gal juos p. Sejonienė laiko nesusituokusiais jaunais žmonėmis?
Bet dar daugiau nuostabos kelia p. Jurgitos Sejonienės teiginys: ”Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono.” Kokiais šaltiniais rėmėsi įstatymą pristatinėjanti Seimo narė, neaišku. Ir ji pati šaltinių nenurodė. Kad jos pateikti skaičiai prasilenkia su tikrove, akivaizdu. Lietuvoje 38,3% visų namų ūkių sudaro vieno asmens namų ūkiai. Tai apima 1 057 715 žmonių. Ir visus juos p. J. Sejonienė laiko homoseksualiais?
Ir tokią interpretaciją ji laiko suderinamą su objektyviais duomenimis ir etika? Arba ši Seimo narė neadekvačiai vertina tikrovę, arba ji visai neatsakingai pristatė poreikio tokiam įstatymui pagrindimą. Kaip galima pozityviai vertinti visą įstatymą, jei net minimalios situacijos analizės nėra atlikta, nekalbant jau apie rimtesnius tyrimus įvairiais aspektais.
Ką reiškia toks neatsakingas įstatymą pristatinėjančios Seimo narės nesiskaitymas su statistikos duomenimis? Jei ši Seimo narė šitaip gali pateikti lengvai suskaičiuojamus duomenis, tai ko verti jos kalbėjimai apie dalykus, kurių taip lengvai negalima numatyti, nuspėti, suskaičiuoti? O juk įstatymo priėmimas reikalauja rimto įsigilinimo ir kritinio mąstymo, prognostinių duomenų, rizikų, sąnaudų ir naudos santykio įvertinimo? Ko vertas TOKS įstatymas ir TOKS jo pateikimas?
Ir už tokį įstatymą nubalsavo pusė Seimo narių! Atrodo, kad jie net neišgirdo šios Seimo narės neadekvataus atsakinėjimo į klausimus? Apie kokią Seimo nario atsakomybę ir demokratiją galima kalbėti, jei taip vyksta įstatymo pateikimas ir jis toleruojamas?
Tiesa, “Vakaro žinių“ paklausta, kokia informacija naudojasi, J.Sejonienė teigė, kad ištarta frazė – tik nesusipratimas. Pastaruoju metu ji spėjanti, kad homoseksualių žmonių Lietuvoje yra apie šimtas tūkstančių.
Jei tokiu “tikslumu” Seimo narė(!) pateikinės duomenis, niekas nebenustebs, kad kito laikraščio paklausta ji pasakys, kad dabar jau spėjanti, kad tokių žmonių yra apie tūkstantį? Ir pagal tokius duomenis bus pateikinėjamas įstatymas, reikšmingai paveiksiantis šalies situaciją?