Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Rusijos geležinkelių vadovas, Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ atstovų Lietuvoje kuratorius gali ramiai raportuoti Rusijos Prezidentui, savo bendražygiui Vladimirui Putinui: „Užduotis įvykdyta, Jūsų ekscelencija Prezidente. Lietuvoje paruošta dirva „žaliųjų žmogeliukų“ veiklai.“
„Žalieji žmogeliukai“ tapo didele grėsme Lietuvai, Europos Sąjungai ir visam likusiam civilizuotam pasauliui.
NATO oficialus atstovas teigė, kad NATO yra pasirengusi kovai su „žaliaisiais žmogeliukais“. Jis teigė, kad „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas kokioje nors NATO šalyje bus traktuojamas kaip karinė intervencija ir su šiais žmogeliukais bus elgiamasi taip, kaip su karo priešu.
NATO oficialus atstovas pažymėjo, kad NATO laukia ilgas, skubus ir labai reikalingas darbas su kiekviena NATO nare. Valstybėms reikės išaiškinti, kas yra „žalieji žmogeliukai“, kaip bei iš kur jie atsiranda ir kokių reikia imtis priemonių prieš juos.
Atstovas pabrėžė, kad pradinis „žaliųjų žmogeliukų“ atsiradimo etapas yra pagrindinis ir esminis etapas. Būtent šiame etape reikia atlikti didelį darbą ir imtis rimtų prevencinių priemonių. Jis taip pat teigė, kad šis etapas – kurstymo, raginimo veikti prieš savo valdžią, prieš JAV, ES ir NATO, prieš nusistovėjusią tvarką ir įstatymus – yra jau kai kuriose NATO šalyse prasidėjęs.
Ar Lietuva yra pasirengusi kovai su „žaliaisiais žmogeliukais“? Ar Lietuva yra pasirengusi sustabdyti ir neutralizuoti plintančią „žaliųjų žmogeliukų“ ideologiją? Ar Lietuva yra pasiruošusi sustabdyti kuriamą „žaliųjų žmogeliukų“ armiją čia, Lietuvoje?
Atsakau, kad NE. Lietuva nėra pasiruošusi kovai su šiuo nauju Rusijos išrastu ir aktyviai naudojamu reiškiniu. Atvirkščiai, Lietuvos politikai ir aukščiausi valdininkai gali „pasigirti“, kad Lietuvos kontržvalgyba, kurios pagrindinė paskirtis yra kovoti prieš žalius, geltonus, mėlynus ar kitokios spalvos, tačiau Lietuvos visuomenei ir valstybei kenksmingus žmogeliukus, yra faktiškai sunaikinta. Šiuo metu Lietuva nėra pajėgi duoti atkirtį „žaliųjų žmogeliukų“ veisimuisi ir jų nusikalstamam veikimui Lietuvoje.
Nuo 2006 metų Lietuvos kontržvalgyba patyrė didelius ir skausmingus smūgius, kurie ją silpnino, silpnino kol galutinai sunaikino.
Pirmas smūgis. Išvaikyti arba pašalinti kontržvalgybos specialistai. Lietuvos saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas buvo, mano giliu įsitikinimu, nužudytas. Greičiausiai jis buvo pašalintas iš kelio dėl savo nepaperkamumo, tyrimų ir kovos su Lietuvos valstybės priešais. V. Pociūnas žadėjo viešinti surinktą valstybės nacionaliniam saugumui itin svarbią informaciją. Tačiau to padaryti jis nespėjo, nes žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Nei Lietuvos saugumas, nei Lietuvos prokuratūra, nei kitos Lietuvos valstybės institucijos neištyrė ir jau niekada neištirs tikrųjų Lietuvos valstybės saugumo pulkininko žūties aplinkybių. Atvirkščiai, valstybės saugumo departamento kai kurie aukšti vadovai visaip menkino patį pulkininką V. Pociūną ir jo atliktus darbus bei surinktą informaciją, vadindami tai išsigalvojimais.
Lietuvos kontržvalgybos vadovai buvo pažeminti ir išvyti iš darbo. Nepaperkamas, sąžiningas, padorus ir tikras Lietuvos patriotas kontržvalgybos vadovas pulkininkas Vytautas Damulis buvo apšmeižtas ir šmeižiamas keletą metų iš eilės. Turintis ilgą kontržvalgybos darbo patirtį bei perpratęs ir supratęs kontržvalgybinės veiklos esmę, kurią perdavinėjo jauniems kontržvalgybos specialistams, V. Damulio pirmasis pavaduotojas Vidmantas Bieliauskas buvo daugiau nei pusei metų nušalintas nuo pareigų, o vėliau paskirtas į žemesnes pareigas. Faktiškai šių kontržvalgybos vadovų patirties niekam neprireikė. Faktiškai jų patirtis kėlė realią grėsmę „žaliųjų žmogeliukų“ gamintojai Putino Rusijai ir jos specialiosioms tarnyboms. Tikiu, kad jeigu šie Lietuvos kontržvalgybos vadovai toliau būtų vadovavę Lietuvos kontržvalgybai, tai Europos Sąjungos spauda rašytų ne apie Estijos kontržvalgybos laimėjimus kovos fronte su Rusijos žvalgybų agentūromis, bet apie Lietuvos kontržvalgybos sėkmingą veiklą ir istoriją.
Po 2006 metų LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento veiklos iš darbo buvo atleisti ar buvo priversti atsisakyti atsakingų pareigų sąžiningi, tikri savo valstybės patriotai, turintys kontržvalgybinės patirties pareigūnai. Jų vietas užėmė asmenys, kurie Seimo tyrimo metu buvo identifikuoti kaip palaikantys ryšius su Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ atstovais Lietuvoje, kaip padedantys šiems atstovams įgyvendinti Rusijos tikslus Lietuvos valstybėje.
Antras smūgis. Visi svarbūs ir keliantys realų pavojų Rusijos atstovams Lietuvoje kontržvalgybiniai tyrimai buvo sustabdyti ir nutraukti. Surinkta informacija sunaikinta arba perduota saugoti į archyvus. Niekas neatliko jokių ikiteisminių tyrimų. Niekas nesiaiškino Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos Lietuvos energetikos, transporto sektoriuose ir valstybės paslapčių apsaugos subjektuose. Niekam to nereikėjo. Visos jėgos buvo mestos tam, kad visi tyrimai būtų nutraukti, visa reikšminga ir galinti atskleisti bei pakenkti „Gazprom“ atstovams Lietuvoje ir jų agentėliams informacija būtų sunaikinta. Šis tikslas buvo pasiektas. Net Lietuvos valstybės aukščiausia valdžia Seimas negalėjo gauti ir susipažinti su 12 analitinių pažymų, kuriose yra atskleista tik nedidelė, sakau nedidelė, nes puikiai tai žinau, dalis informacijos. Visa kita informacija apie Rusijos veikėjų veiklą Lietuvoje buvo užfiksuota, uždokumentuota ir laikoma operatyvinėse tyrimo bylose. Ji yra tikra ta žodžio prasme šokiruojanti. Ji yra „žaliųjų žmogeliukų“ Lietuvoje kūrimo pradžių pradžia.
Trečias smūgis. Struktūrinės reformos Valstybės saugumo departamente panaikino ar susilpnino pačias rimčiausias ir svarbiausias Lietuvos nacionaliniam saugumui valdybas. VSD Trečioji valdyba, kuriai vadovavo pulkininkas V. Pociūnas ir kuri vykdė kontržvalgybinę veiklą energetikos, transporto ir finansų sektoriuose, buvo panaikinta. Jos darbuotojai arba atleisti iš darbo, arba paskirti eiti nereikšmingas pareigas kitose valdybose. VSD Devintosios valdybos skyriaus, kuris vykdė kontržvalgybinę veiklą visuomeniniuose procesuose, vadovas Imantas Melianas įvairių nesąžiningų saugumiečių machinacijų būdu buvo pašalintas iš užimamų pareigų, o pats skyrius performuotas. Skyriaus darbuotojų užtarnauta ilgametė kontržvalgybinio darbo patirtis buvo sutrypta vienu sprendimu. VSD Antroji valdyba patyrė kardinalių pertvarkymų. Visi darbuotojai, kurie turėjo nors menkiausią supratimą apie kontržvalgybinį darbą, buvo paskirti į žemesnes, perkelti į kitas nereikšmingas pareigas arba išmesti iš darbo.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.