„Žalioji Lietuva“
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kovo 28 d. atvyksta į Šilutės rajono savivaldybę susitikti su meru ir rajono gyventojais. Ar ministras rengiasi įkalbinėti rajono savivaldybės vadovus netrukdyti žvalgyti ir išgauti skalūnines dujas, savivaldybė tokios informacijos neskelbia. Tuo tarpu Mokslų akademijoje kovo 26 d. susirinkę mokslininkai svarstė dėl išskaidytųjų angliavandenilių poveikio aplinkai ir perspėjo neskubėti arba visai nepradėti šio pavojingo proceso.
Aplinkos ministras viešai paskelbė, kad šių metų gegužės mėnesį bus paskelbtas pakartotinas angliavandenilių išteklių naudojimo konkursas. Nors Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų savivaldybės dar 2013 metais priėmė sprendimus nepritarti išskaidytųjų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai, Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės tai neatbaido.
Mokslininkai perspėjo apie pavojus
Galbūt todėl vakar, plačiau neviešinant, Mokslų akademijoje grupė mokslininkų pristatė studiją „Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“.
Dalis pranešėjų – dr. P. Lapinskas, dr. O. Zdanavičiūtė, prof. A. Grigelis, pateikę informaciją apie skalūninių geologinių formacijų susidarymo ypatumus ir bendrinę apžvalgą dėl jų gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, buvo už skalūninių dujų žvalgymą ir gavybą Lietuvoje.
Tačiau antroje konferencijos dalyje, ir apie tai visiškai neužsimenama straipsnyje www.grynas.lt „Mokslininkai – atvirai apie žemaičių siaubą“, daugelis mokslininkų pareiškė ir kitokią nuomonę.
Prof. Vytautas Juodkazis savo pranešime apie skalūninių angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai nurodė, kad teritorijose, kuriose galimai yra didžiausi angliavandenilių telkiniai, taip pat yra galimi ir tektoniniai lūžiai. Jų atsiradimą profesorius sieja su gėlo vandens telkiniuose esamu padidintu chloro kiekiu. Jei jo koncentracija didelė, tai vanduo kyla iš gilesnių sluoksnių. Todėl numatytuose rajonuose iki paskelbiant konkursą, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir turi būti ištirta teritorija.
Apie padėtį Žemaitijoje, kur verda aistros – reikia ar nereikia išgauti skalūnines dujas, vaizdingai pradėjo prof. Jurgis Vilemas. Jis prašė įsivaizduoti kaip atrodys šis kraštas, kai atsiras gręžiniai kas trys kilometrai. O juk reikės suardyti visą teritoriją. Ar kas rimtai bandė apie tai kalbėtis su žemaičiais? Juk Europos Sąjunga priima programas mažinti CO² išsiskyrimą aplinkoje. Angliavandenilių, kaip energijos rūšį galime ištirti tik vienu atveju, įsitikinti ką turime, kalbėjo prof. Jurgis Vilemas. Jo nuomone, energijos stygių turėtume užsitikrinti apsirūpinę suskystintomis dujomis ir elektra.
Konferencijoje susidomėjimo bangą įnešė Niujorko universiteto politechnikos instituto profesorius Romualdas Šviedrys. Jis pabrėžė, kad siūlomos technologijos skalūninių dujų gavybai yra labai sudėtingos ir turinčios didelį poveikį aplinkai. Profesorius minėjo, kad šiuo metu jau atrandamos visai kitokios, neagresyvios technologijos. Todėl pravartu kurį laiką bent jau palaukti. Žmonija, skubėdama atrasti naujoves ir jomis pasinaudoti, nekreipia dėmesio, kokį ilgalaikį poveikį jos gali turėti visai planetai. Ar ši veikla neprives prie to, kad Žemės temperatūra jos paviršiuje pasidarys tokia pati kaip Veneroje – iki 800°C?
R. Šviedrys palyginimui nurodė, kad JAV šešiose valstijose, kur vykdoma angliavandenilių gavybos veikla, gyventojų tankis yra labai mažas, arba jos iš viso neapgyvendintos. Tuo tarpu Niujorko gubernatorius valstijos teritorijoje sustabdė angliavandenilių gavybą.
Žemaičiai nemiega
Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas konferencijos dalyviams trumpai nusakė, su kokiomis problemomis dabar susiduria žemaičiai. Nors kompanija „Chevron“ ir pareiškė atsitraukianti iš Lietuvos, bet Žemaitijoje šiuo metu veikia jos įmonė „LL investicijos“. Žemaitijos gyventojai sunerimę dėl šios įmonės turimų licencijų ūkinei veiklai, nes jos išduotos dar tuo metu, kai naftos ir dujų gavyba įstatyme buvo įvardinta vienu angliavandenilių pavadinimu. Vadinasi, kaip teigė bendruomenės pirmininkas, įmonė jau nuo 2007 metų turi leidimus išgauti skalūnines dujas, o valstybės institucijos nesiima jų stabdyti.
Aplinkos ministerija skelbia konkursą pagal ankstesnį pasekmių aplinkai vertinimą, o tai neatitinką pasikeitusių sąlygų. Apie tai raštu informuota Valstybinė geologijos tarnyba, tačiau į išdėstytus argumentus ši institucija nekreipė dėmesio. Nei „Chevron“ kompanijos, nei „LLinvesticijos“ įmonių atstovai niekada nebandė susitikti ir paaiškinti padėtį gyventojams, – sakė J. Nairanauskas.
Konferencijos pabaigoje buvo pasiūlyta nuo pranešėjų priimti rezoliuciją, kurioje būtų numatyta, kad pati valstybė imsis iniciatyvos atlikti 2–3 gręžinius paieškos tikslais, ir pabrėžta, kad Žemaitijoje nėra tinkamos žemės išskaidytųjų angliavandenilių gavybai.
Gali būti, kad ministras, susitikęs su Šilutės vietiniais gyventojais, sulauks daug nepatogių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl valstybė teisę į išteklius atiduoda privačioms kompanijoms, kodėl už poveikio aplinkai vertinimą atlikėjui tiesiogiai simoka užsakovas, kodėl norima sužlugdyti vieną gražiausių ir vertingiausių Lietuvos vietovių, kodėl nepaiso specialistų ar net mokslininkų nuomonės, kodėl Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje išdavė leidimus įmonei „LL investicijos“ net neatsiklaususi gyventojų.
Tačiau kitas klausimas: ar Aplinkos ministras norės išklausyti gyventojus, ar leis užduoti jiems klausimų, ar eilinį kartą pažers savo demagoginius samprotavimus?
Tačiau ministras turės pripažinti, kad Europos Sąjungoje pirmaudami daugelyje sričių, kurios nekelia mums pasididžiavimo, pirmaujame ir išduodami kompanijoms leidimus arba įstatymu garantuojame leisti žemės gelmėse palikti radioaktyvias, toksiškas medžiagas.
Kaip mokslininkų požiūrį į skalūnų dujų gavybą Žemaitijoje atpasakojo lrytas.lt propagandistai, skaitykite ČIA:
Iš propagandos frontų: iš naujo sukama skalūnų reklamos juosta