Jauni emigrantai palieka „nesaugią“ Prancūziją ir kraustosi į Vengriją

Naujausios apklausos rodo, kad daugelis Prancūzijos piliečių nebesijaučia saugūs savo šalyje ir ieško didesnio saugumo Vidurio ir Rytų Europoje.

Prancūzijos vyriausybei primygtinai skatinant masinę imigraciją į šalį, daug prancūzų išvyko iš šalies ieškodami didesnio saugumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Dabar daugelis Prancūzijos piliečių saugų prieglobstį randa Vidurio ir Rytų Europoje, praneša Prancūzijos naujienų portalas Boulevard Voltaire.

Straipsnyje, pavadintame „Norėdami pabėgti nuo imigracijos, šie prancūzai renkasi emigraciją”, remiamasi praėjusių metų gruodį Prancūzijos transliuotojo BFMTV užsakymu Elabe instituto atlikta apklausa, kuri atskleidė, kad 67 proc. prancūzų nebesijaučia saugūs savo šalyje. Todėl vis daugiau Prancūzijos piliečių stengiasi sumažinti savo nerimą dėl saugumo emigruodami į šalis, kuriose vykdoma konservatyvesnė imigracijos politika, visų pirma į Vidurio ir Rytų Europą.

Autorius Žiuljenas Teleris (Julien Teller) pažymi, kad 2022 metų sausio mėnesio apytiksliais duomenimis, užsienyje gyveno daugiau kaip 1,6 mln. Prancūzijos piliečių. Tačiau šalies Europos ir užsienio reikalų ministerija mano, kad šis skaičius yra kur kas didesnis ir gali artėti prie 2,5 mln. Ministerija aiškino, kad šis skaičius greičiausiai bus didesnis nei oficialūs vertinimai dėl to, kad Europiečių judumas yra kintantis ir ne visi emigrantai registruoja savo persikėlimą.

Teleris paaiškino, kad nemažai emigrantų iš Prancūzijos išsikelia ne dėl ekonominių priežasčių, kurios yra pagrindinis veiksnys daugumai į Europą atvykstančių migrantų, bet dėl „ su tapatybe susijusių motyvų”.

Tuo metu, kai didesnė dalis vyresnio amžiaus prancūzų renkasi tokias šalis kaip Portugalija, kurioje šiuo metu gyvena daugiau nei 120 000 į pensiją išėjusių Prancūzijos piliečių, jaunesnioji karta persikraustymui pasirenka Vidurio ir Rytų Europos šalis, pavyzdžiui, Vengriją ir Čekiją.

Teleris ypač daug kalbėjo apie Vengriją, kurią, jo teigimu, renkasi jauni prancūzų darbuotojai, nebejaučiantys, kad gyvenimas Prancūzijoje atitinka jų interesus.

Jis mini prancūzų videomenininką Simoną Vesperinį (Simon Vesperini), kuris persikėlė į Vengriją ir kuria internete skaitmeninį turinį, skirtą 11 000 prenumeratorių, kviesdamas kitus Prancūzijos piliečius, norinčius „palikti dekadansą” Prancūzijoje, padaryti tą patį.

Teleris taip pat remiasi YouTube vaizdo įrašais, kuriuos paskelbė kitas išvykęs iš Prancūzijos prancūzas Frederikas Delavjė (Frédéric Delavier), pasakojantis savo 116 000 prenumeratorių, kaip sprendimas išvykti iš Prancūzijos į Vengriją pakeitė jo gyvenimą.

„Mano nuomone, gyvenimo kokybė Vengrijoje yra aukštesnė. Ką galiu nusipirkti Vengrijoje, to visiškai negalėčiau įpirkti Prancūzijoje,” – aiškina Delavjė.

Tarp kitų liudijimų – motinos Leticijos (Laetitia), kuri Covid-19 pandemijos metu persikėlė su šeima į Vengriją, patirtis. „Gyvenau Nime – mieste, kuris per kelerius metus labai pasikeitė”, – pasakojo ji leidiniui Boulevard Voltaire. „Dabar nebesijaudinu dėl savo vaikų, 23 ir 20 metų. Jie mokosi Budapešte, ramiame mieste, kur jiems saugu. Tai pakeitė mano gyvenimą!”

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) ne kartą yra sakęs, kad ateityje krikščionys bėgs iš Vakarų į Vengriją.

„Mūsų gyvenimo eigoje į Vengriją atvyks daug krikščionių iš Vakarų Europos,” – sakė Orbanas 2020 metais. „Taip, aš manau, kad tendencija, jog daugelis sugrįžta iš Vakarų Europos, išliks. Kai kurie iš jų didmena supirkinėja mažesnes gyvenvietes, ir mes turime būti tam pasirengę.”

Daugelis atvykėlių nebūtinai yra krikščionys, tačiau mano, kad šalis yra saugus prieglobstis visuomenės saugumo ir net žodžio laisvės požiūriu. Vengrijos pareigūnai ne kartą gyrėsi, kad Vengrija yra santykinai saugi, palyginus su tokiomis Vakarų šalimis kaip Prancūzija ir Vokietija.

Pasak Numbeo (didžiausios pasaulyje pragyvenimo lygio duomenų bazės), pagal Gyvenimo kokybės indeksą Prancūzija užima 30-ą vietą, o Vengrija – 40-ą; tačiau tai pasako ne viską.

Analizuojant saugumo indeksą, Prancūzija gavo tik 44,7 balo – tai antras nuo galo rezultatas Europoje, geresnis tik už Baltarusiją. Priešingai, tokios šalies kaip Čekija (73,4) įvertinimas yra vienas aukščiausių žemyne, o Lenkija (70,8), Slovakija (68,6) ir Vengrija (66,1) taip pat įvertintos labai gerai.

Kaip Remix News jau rašė anksčiau, tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija Europos piliečiams daug mažesnė tikimybė būti apiplėštiems nei Vakarų Europos šalyse, ir tai pasakytina taip pat ir apie kitus sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, išžaginimus.

Čekija ir Vengrija taip pat pasiekė du geriausius rezultatus Europoje pagal būsto kainų ir pajamų santykį, kuris yra pagrindinis veiksnys jauniems emigrantams, norintiems įsigyti pirmąjį būstą.

Šaltinis: Remix News