Jei „Islamo valstybė“ imtų silpti, Europoje padidėtų išpuolių grėsmė

Indrė Anskaitytė | LRT RADIJO laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt

Bet kokia kova prieš „Islamo valstybę“ negali būti efektyvi, nes prieš ją kovojančios grupuotės kaunasi tarpusavyje, LRT RADIJUI sako „Carnegie Europe“ analitikas Sinanas Ulgenas. Anot jo, jei „Islamo valstybė“ vis dėlto imtų silpti, džihadistai mėgins surengti daugiau išpuolių Vakarų Europoje ar Turkijoje, bandydami įrodyti savo gyvybingumą.

Turkijos karinės pajėgos rugpjūčio pabaigoje kirto Sirijos sieną ir pradėjo sausumos kovas prieš grupuotę „Islamo valstybė“. Taip siekiama judėjimą nustumti į Sirijos gilumą ir užkirsti prieinamumą prie Turkijos. Ekspertai tvirtina, kad tai vienas iš karinių Ankaros veiksmų, tačiau svarbu nepamiršti ir to fakto, kad Turkijos reikalavimu iš užimtų teritorijų turėjo atsitraukti JAV remiami Sirijos kurdai.

Jau kelias savaites matome, kad Turkija sustiprino savo veiksmus Sirijoje. Kodėl? Ar nepavykęs perversmas tam turėjo įtakos?

Netiesiogiai. Turkija kampaniją Sirijoje pradėjo suvokusi, kad, norint išvengti tolimesnių grupuotės „Islamo valstybė“ atakų, Turkijai reikia imtis rimtesnių veiksmų, ypač siekiant atskirti džihadistų kontroliuojamas teritorijas nuo Turkijos pasienio miestų.

Kol „Islamo valstybė“ kontroliavo teritorijas šalia Turkijos sienos, ji galėjo infiltruoti savo narius į Turkiją ir per pasienį į savo gretas priimti užsienio kovotojų. Taigi iš esmės sprendimas pradėti karinius veiksmus Sirijoje buvo nulemtas prieš dvi savaites „Islamo valstybės“ narių įvykdytos atakos Turkijos pietuose. Tai buvo karinis šios kampanijos tikslas, tačiau kampanija turi ir politinių siekių. Vienas esminių – išplėsti savo įtaką Sirijoje, tiksliau – neleisti Sirijos kurdams sujungti jų kontroliuojamų teritorijų šiaurės Sirijoje.

Kiek svarbūs šiame kare kurdai? Ar apskritai jų siekiai sukurti Kurdų valstybę realūs?

Turkija šalies viduje kovoja su Kurdų darbininkų partija (PKK). Ji Turkijos vertinama kaip teroristinė organizacija. Sirijoje Turkija siekia suvaržyti Sirijos kurdų plėtimąsi, kurie, beje, laikomi PKK atšaka. Ankara mano, kad Sirijos kurdų plėtimasis yra tiesioginė grėsmė Turkijai, nes Sirijos kurdai priartėję prie Turkijos teritorijų, manoma, galėtų bandyti jungtis su Turkijos kurdais. Santykiai tarp Turkijos ir Sirijos kurdų grupuočių labai artimi, todėl Turkija tai suvokia kaip grėsmę.

Turkija siekia sukurti buferinę zoną šalia savo teritorijų. Ar tam pritartų Rusija ir Iranas, ar tai būtų laikoma savotiška teritorijos okupacija?

Tai nebūtų okupacija, nes Turkija nenori kontroliuoti teritorijų visą laiką. Tai būtų laikina. Tikslas – padėti Sirijos opozicijai, kurią remia Turkijos ir JAV, užimti tas teritorijas, kurias dabar kontroliuoja „Islamo valstybė“. Ko Turkija tikrai nenori – jei Turkijos pajėgos atsitrauktų, tas teritorijas vėl atkovotų džihadistai arba Sirijos kurdai. Taigi, jei ir būtų sukurta buferinė zona, tai tik tokiu atveju, jei ją kontroliuotų Sirijos opozicijos nariai, padedami Turkijos.

Straipsnio tęsinį skaitykite lrt.lt portale ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top