Jevgenijus Jakunovas: Generalisimas Frankas, maršalas Mussolinis ir papulkininkis Putinas…

Jevgenijus Jakunovas | 3republic.org.ua

… Ukrainos nacionalinės informacinės agentūros „Ukrinform“ surengto apskritojo stalo diskusijoje žinomas žurnalistas Matvejus Ganapolskis pasakė, jog Rusijoje jau neliko inteligentijos, politologas ir filosofas Andrejus Okara – kad Rusiją ištikusi humanitarinė katastrofa, o žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Kiseliovas Putino režimą pavadino fašistiniu. Tiesa, buvo kalbama ne apie hitlerinį fašizmą. J.Kiseliovo nuomone, Putino fašizmas vis dėlto artimesnis ispanų generolo Franko režimui.

Nuramino…

Beje, Rusijos ekspremjeras Michailas Kasjanovas nuo pat pradžių šiai minčiai nepritartų. Duodamas interviu Lenkijos televizijai jis pasakė, jog Putinas šalyje įveda Mussolinio režimo elementus.

Žodžiu, pačioje Rusijoje jau nebediskutuojamas klausimas apie tai, ar šalyje nusistovėjęs režimas yra fašistinis ar ne. Ginčijamasi tik dėl totalitarinės santvarkos tipo, dėl jo, taip sakant, egzotiškų niuansų.

Kuomet mes lyginame Putiną su Hitleriu, kažkur giliai dvasioje tai priimame kaip metaforą, žodinę konstrukciją. Ir mes, ukrainiečiai, tokį palginimą galime sau leisti, nes Putinas užpuolė mūsų žemę ir žudo mūsų žmones.

Tuo tarpu patys Rusijos gyventojai (arba žmonės, tiesiogiai susiję su Rusija) tokį payginimą suvokia visiškai kitaip. Kaip jau įvykusį istorinį faktą.

Ir kaip mes vis tai pražiopsojome? Pakako Maidanui pratrūkti įniršiu ir po to – kuo toliau, tuo labiau – pokalbiuose su Rusijoje gyvenančiais senais draugais ir giminaičiais mes ėmėme vis sunkiau juos suprasti. Visi kaip vienas jie pradėjo linkėti mums blogio! Ir dar – šventai tuo įtikėję!

„Užzombinti!“ – susivokiame mes ir karštligiškai bandome nuimti kerus nuo mums artimo žmogaus… Nepavyksta. Agresija ir neapykanta susilydė į tokį nepramušamą konglomeratą – tvirtesnį ir už tanko šarvą! Na, galima būtų suprasti, jeigu kalbėtume apie kokį nors neraštingą barzdotą kazoką arba alkoholiką iš Rusijos pakraščio. Betgi ne – rusiškasą chamas skverbiasi ir iš garbaus universiteto akademiko, ir iš neseniai dar mylėto artisto, ir iš daugkart liaudžiai nusipelnusio režisieriaus. Juk juos, atrodytų, ne taip jau paprasta „užzombinti“.

Pasipiktinę mes klausiame: o kur rusų intelektualai? Kodėl tyli inteligentija?

Ji netyli. Ji – palaiko. Su retomis išimtimis. Ir net teoretiškai pagrindžia valdžios niekšybes ir šunybes.

Kaip savo knygoje „Civilizacija“ rašo istorikas ir kultūrologas Rodžeris Osbornas (Roger Osborne), fašistinėje Vokietijoje „galutinio žydų klausimo sprendimo“ teoriją anuomet sumąstė anaiptol ne krautuvininkai aludėse, kaip kad įprasta manyti. Šią teoriją universitetuose parengė vokiečių intelektualai, gimę ir auklėti padoriose aristokratiškose šeimose.

Reikalas tas, jog Putino režimas, kaip ir bet koks fašizmas – tai ne tik ideologija, ne tik smegenų plovimas. Tai – darni, aiškiai suformuluota visuomeninių santykių sistema, kurios pagrindinis uždavinys, anot įžymaus austrų psichologo Bruno Bettelheimo (Bruno Bettelheim), – totaliai valstybės kontroliuojamas žmogus, jo politinis, ekonominis ir asmeninis gyvenimas. O nacizmas, marksizmas ar dar kitoks „-izmas“ – tik visuomenei adresuotas argumentas, padedantis tokią kontrolę įvesti.

B.Bettelheimas žinojo, apie ką rašė. Austrijos pilietis, etninis žydas, jis pabuvojo hitleriniuose Dachau ir Buchenvaldo mirties konclageriuose, per stebuklą liko gyvas ir parašė knygą apie metodus, kuriais fašistinė valstybė paveikia žmonių protus ir sielas, ir apie tai, kuo visa tai pasibaigia.

Šių metų sausio 17-ąją, kai atrodė, jog fašistinė diktatūra ilgam įsitvirtina Ukrainoje*, iš B.Bettelheimo knygos aš persirašiau kai kurias šiam momentui aktualias tezes. Kiek išplėtotos, dabar jos galbūt padės geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta Rusijoje ir kodėl fašistą Putiną, pasak socialinių apklausų, palaiko per 80 proc. Rusijos gyventojų.

Taigi…

1. Fašistinėje valstybėje, rašo Bettelheimas, nustatomas siauras koridorius tam, kas liaudžiai leidžiama, ir neperžengiama siena tam, kas yra uždrausta.

Uždraustų dalykų ne tik negalima daryti, juos draudžiama ir matyti! Ir net žinoti apie tai, jog egzistuoja kai kas tokio, kas yra draudžiama. „Žinoti tik tai, kas leidžiama, – būdinga vaikams“, – pažymi profesorius. Infantilios psichologijos diegimas į mases – viena iš valdymo formų fašistinėje valstybėje. Nevalia žiūrėti, kaip gatvėse mušami žmonės. Nevalia žiūrėti į užmuštuosius ir suluošintus. Ir į kankinimus. Pagrindinė taisyklė – nukreipti žvilgsnį šoną arba užsimerkti.

„Savarankiškas būvis, – rašo profesorius, – prasideda nuo gebėjimo įžvelgti ir daryti nuosavas išvadas. Nematyti to, kas yra visų svarbiausia, nežinoti, kuomet norisi tiek daug žinoti, – tai ypač pražūtinga asmenybės funkcionavimui“.

Kuo žmogus mažiau žino, tuo labiau jis baiminasi suklupti. Nes galbūt tai, kas vakar buvo leidžiama, šiandien jau uždrausta?

Valdžios veiksmų nenuspėjamumas verčia žmogų nuolat bijoti ir jaustis priklausomam.

2. Atkirsdama žmones nuo informacijos, fašistinė valstybė visokeriopai skatina gandų platinimą. Ir čia labai svarbios dvi, atrodytų, viena kitą paneigiančios, temos. Pirmoji – apie tai, jog jau įvyko arba greitai įvyks kažkas baisaus, tačiau tai nuo žmonių slepiama. Antroji – greitai viskas išsispręs labai palankiai ir savaime, todėl neverta daryti jokių staigių judesių. „Košmariškų nuojautų aptarinėjimai ir gandų apie galimus gyvenimo pakitimus nagrinėjimai priverčia žmogaus būseną kelis kartus per dieną persimainyti – nuo aistringos vilties iki giliausio beviltiškumo, ir tai labai gniuždo emociškai… Yra žalojamas žmogaus gebėjimas numatyti įvykius, o tai reiškia – tinkamai pasirengti ateičiai“.

3. Fašistinė santvarka įveda nesuskaičiuojamą daugybę draudimų ir apribojimų – tiek, jog visų jų laikantis taptų neįmanoma išgyventi. Todėl pagrindinis totalitarinės valstybės piliečio principas: gali [taisyklę] pažeisti, tačiau pasistenk neįkliūti.

Tokioje valstybėje kiekvienas jaučiasi esąs nusikaltėlis. Tad norint neįkliūti, svarbu pasislėpti minioje, nuslopinti savo individualybę, tapti amorfiniu kūnu. „Tapti nematomam – pirmoji savisaugos taisyklė. Tačiau poreikis pasijusti nematomam žmogų atveda iki būklės, būdingos kūdikiui, kuris iš baimės slepia savo veidą. Gal anonimiškumas ir suteikia sąlygiško saugumo, tačiau atveda iki asmens savasties praradimo. Ir tie, kurie savo asmenybę aukojo dėl to, jog išsaugotų kūną, pasirodydavo mažiausiai sugebantys išlikti gyvi – nepaisant sumokėtos didžiulės kainos“.

4. Fašizmas pavojingas tuo, jog jis atslenka nepastebėtas, nemačiomis, nuo laisvės „atsikąsdamas“ mažus gabalėlius ir grasindamas dideliais nemalonumais už nepaklusnumą. Kiekvieną kartą žmogus priverstas kankinamai rinktis: ar jam kovoti su neteisingumu ir rizikuoti gyvybe, ar dar palaukti.

„Įsitvirtinus fašistinės tironijos režimui, kuo ilgiau būna atidėliojami prieš jį nukreipti veiksmai, tuo silpnesnis tampa žmonių gebėjimas pasipriešinti. Tad pakanka tik leisti prasidėti tokiam „valios sutramdymo“ procesui, ir jis įsibėgėja labai greitai.

Daugelis būdavo įsitikinę, jog kai valstybė kitą – ir eilinį – kartą pažeis jų autonomiją, suvaržys laisvę, kai rasis dar vienas degradacijos požymis, tuomet jie garantuotai imsis ryžtingų veiksmų. Tačiau būdavo jau per vėlu, kai jie įsitikindavo, jog kelias į asmenybės degradaciją ir net į mirties stovyklą išgrįstas jų pačių neryžtingumu ir poelgiais, kurių nebuvo imtasi reikiamu laiku“.

5. Režimas nesuteikia žmogui nė mažiausios pasirinkimo galimybės – ir tarp veikimo ir neveikimo, ir tarp žodžio ir tylėjimo. „Dvi laisvės – veikti ir neveikti – mūsų giliausieji dvasios poreikiai. Netgi visiškai nereikšmingas, simbolinis galimybės sava valia veikti arba neveikti pasirinkimas (beje, tai vienodai liečia tiek dvasią, tiek kūną) leisdavo išsaugoti asmenybę“. Fašistinis režimas „asmeninės laisvės sferos negali riboti tik vieninteliu atveju: kuomet pasirenkamas nuosavos mirties laikas ir aplinkybės – tik tam, kad savęs sunaikinimas taptų savivertės teigimo aktu“.

6. Ne kiekvienas žmogus sugeba aktyviai pasipriešinti, tačiau siekiant išsaugoti gyvybę svarbu suvokti, „kur yra toji riba, už kurios nėra kelio atgal, riba, kurią peržengus, jokiomis aplinkybėmis negalima atsitraukti, net jeigu tai reikštų rizikuoti savo gyvybe“. Fašistinė valstybė apie tai nutuokia ir daro viską, kad žmogus sumokėtų „už teisę išgyventi – mainais į tos ribos peržengimą, – ir už teisę toliau pratęsti beprasmį „vaikštančio numirėlio“ gyvenimą“.

7. Žmonėms, kad ir kokiu būdu pareiškusiems nepritarimą valdžiai pirmąjį kartą, paprastai būdavo „inicijuojamos kančios“. Juos mesdavo į kalėjimus, taikydavo kankinimus ar į juos panašius veiksmus: neduodavo miegoti, gerti, atlikti fiziologinius poreikius, tuo būdu juos privesdami iki kraštutinio išsekimo. Tačiau bet kokie bandymai išvengti kankinimų arba bandyti pasipriešinti buvo vertinami kaip nepaklusnumas valdžiai ir baudžiami ilgais įkalinimo metais konclageriuose arba mirtimi. „Kankinimai tapdavo vis mažiau ir mažiau žiaurūs, jeigu tik kaliniai liaudavosi priešintis ir nedelsdami paklusdavo visiems esesininkų įsakymams, kad ir kokie jie būtų žeminantys“, – rašo B.Bettelheimas.

Šitaip totalitarinis režimas moko žmones „savanoriškai“ susitaikyti su skausmu ir pažeminimu. Dar blogesniu nusižengimu buvo laikomas užuojautos pareiškimas arba bandymas pagelbėti kitiems žmonėms, kenčiantiems nuo valdžios savivalės, – tokie veiksmai buvo vertinami kaip valstybiniai nusikaltimai.

8. Negalėjimas pagelbėti aukai dažniausiai suteikia moralines kančias. Todėl norėdamas jų išvengti, žmogus fašistinėje valstybėje mokosi neapkęsti aukos, teigdamas esant ją kaltą ne tik dėl nusikaltimų prieš valstybę, bet ir dėl nuosavų moralinių kančių. „Hitlerinis reichas iki šiol yra pavyzdys totalitarinės valstybės, kultivavusios žmoguje išskirtinai vieną instinktą, o būtent – priešiškumą“.

Buvo dar viena neapykantos silpniesiems priežastis: negalėjimas savo neapykantos nukreipti prieš realų nelaimių kaltininką – fašistinę valdžią. Juk tai būtų tolygu savižudybei. Todėl neapykanta buvo nukreipiama prieš kaimynus, šeimos narius, viršininką (vadovų skundimus skatino valstybė). Tačiau labiausiai – prieš mažumas, negalėjusias į agresiją atsakyti tuo pačiu – žydus, kitų tautybių atstovus, gėjus ir pan.

9. Tikėjimas valdžios galybe. Valdžios atstovus totalitarinėje visuomenėje būtina laikyti visagaliais – tam, kad galėtum save tramdyti. Savęs tramdymas iš principo yra gana pavojingas savivertės suvokimui, – rašo psichologas. Dar labiau netinka žemintis prieš žmogų, kai esi įsitikinęs, jog jis blogas. Jeigu esesininkai yra kvailiai, vadinasi, esi valdomas niekingesnių už save žmonių.

„Paklusdamas milžiniškai SS galiai, kiekvienas galėjo toliau jaustis esąs asmenybė ir net guostis tam tikra riboto saugumo būsena, kuri yra absoliutaus paklusnumo rezultatas, ir tokiu iškreiptu būdu tarsi ir pritarti SS galybei. Savo pavaldiniams valstybės tironija įteigia mintį: tapk toks, kokį tave nori matyti valstybė, ir tu atsikratysi visų sunkumų, susigrąžinsi išorinio ir vidinio saugumo pojūtį. Savo namuose tu įgysi ramybę ir palaikymą, o taip pat turėsi galimybę papildyti emocinės energijos atsargas“.

10. Tačiau, rašo B.Bettelheimas, artumas valdžiai neišgelbsti nei gyvybės, nei sielos. „Daugelis iš pačių ištikimiausių hitlerinės valstybės šalininkų, ėję į kompromisus su savo sąžine, nepaisant to, buvo sunaikinti kaip asmenybės. Toks pavyzdys galėtų būti Rudolfo Hioso – Aušvico komendanto – likimas. Būdamas tikras nacis, Hiosas manė, jog privalu visuomet besąlygiškai paklusti. Atsisakydamas egzistuoti kaip savarankiška asmenybė, galiausiai jis pavirto paprasčiausiu įsakymų vykdytoju. Nuo to momento, kai jis pradėjo vadovauti Aušvico koncentracijos stovyklai, jis jau buvo panašus į gyvą lavoną“.

Tironija retai savo iniciatyva suminkštėja. Paprastai, bėgant laikui, ji tampa dar žiauresnė. Ir „kuo stipresnė tironija, tuo greičiau degraduoja jos pavaldinys, tuo geidžiamesnė tampa galimybė „įgyti“ jėgos su ta tironija susiliejant ir jos galios dėka atkuriant vidinę vienybę. Tačiau šitai įmanoma tik visiškos savęs identifikacijos su tironija kaina“, – nepaguodžiančią išvadą pateikia psichologas.

Tokios tad mintys… Neieškosiu visų šių požymių Putino valstybėje. Tegul tai daro Rusijos žmonės…

Deja, jeigu tikėsime B.Bettelheimu, šitokios valstybės iš vidaus pakeisti neįmanoma. Tik iš išorės. Arba tai bus likimo ranka (kai diktatorius numirs), arba pasaulio bendrija. Ir jei taip, tuomet mums, ukrainiečiams, prie to taip pat reikia prisidėti.

Mūsų politikume vyravo ir tebevyrauja įsitikinimas, jog geriausia būtų nuo Rusijos atsitverti geležine užtvara, ir tegul ji ten sau pūva.

O ji ir šiaip pūva. Seniai. Deja, tačiau ginkluoti puvėsiai, kaip matome, persimetė ir į mūsų teritoriją. Todėl, nors tai gal ir skamba paradoksaliai, mes, kenčiantys nuo rusiškojo režimo, privalome padėti Rusijos žmonėms su juo kovoti.

Kaip? Leisti jiems įkvėpti mūsų laisvo oro gurkšnį, suteikti jiems žodį mūsų eteryje, pagelbėti moraliai, o jei reikia – ir materialiai. Tam, kad kiekvienas, putinišku batu primygtas Rusijos žmogus išmoktų matyti tai, kas uždrausta, išmoktų būti laisvas nors tuo, jog sugebėtų patylėti, kai iš milijono gerklių sklinda isteriškas „Heil!“

3republic.org.ua

* Autorius turi omeny Aukščiausios Rados išvakarėse priimtą ir Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus 2014 m. sausio 17 d. pasirašytą įstatymų paketą, suvaržantį taikių susirinkimų laisvę.

Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
36 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Taigi

Maskvos penkta kolona, sėdinti merijoje, nederina rugsėjo 28 d. mitingo Donbaso paramai.

čia tik detalės

totalitarizmo esmė dar paslėpta.
A.Maceinos zoocentrizmas ne viską paaiškina – nes Vokietija buvo kultūringiausia Europos šalis.
Labiau panašu kad piktasis užvaldo tautas

keista

kad „Treciosios Romos” imperatorius, „Russkij Mir” vadas vis dar tik atsargos pulkininkas. Gi galejo uz nuopelnus „sugrazinant” derzavai Kryma pakelti save i feldmarsalus-generalisimus-serzantus, kaip megsta Afrikos bandustanu karaliukai.

Beta

Rusijoje jau pasigirsta raginimų grąžinti monarchiją. Ne konstitucinę monarchiją, bet absoliučią. Caru, žinoma, būtų Putinas. Įsivaizduokime: mažai išsilavinęs, sunkią vaikystę turėjęs, pusiau išprotėjęs besijauninantis savimyla KGB-istas turi absoliučią valdžią atominiu ginklu ginkluotoje valstybėje. Plius 140 milijonų besąlygiškai paklusnių jam gyventojų! Baisiau nei baisu!

Krikščionybės

krizė.19 a. romantizmo nebelikę?Jo taip trūksta.

darius

blemba,skaitau tuos dešimt fašistinės valstybės apibūdinimų ir vis labiau stebiuosi,kaip stulbinamai daug kas panašu mūsuose,,,atkirtimas nuo informacijos,stipri propoganda,daugėja draudimų,kiekvienas save gerbiantis seimo narys laiko savo pareiga įvesti dar kelis,pvz.,paskutiniai mėnesiai-draudimas rūkyti balkonuose,draudimas kalbėtis mobiliu viešajame transporte,mes jau nesistebime tų draudimų lavina,o juk greit gali pasipilti esminiai draudimai,varžantys prigimtines mūsų teises…tiesiog nepastebėsime…Mūsų laisvė irgi „atsikandama” po kasnelį,prisidengiant terorizmu,grėsme iš Rusijos ir pan.Įvaryta didžiulė baimė žmonėms-tai ryškėja kalbantis su žmonėmis-jie bijo prarasti darbą,padėtį…nori keisti,bet bijo…o dar Garliava,kurios centriniai veikėjai jau baigiama išstumti į užribį,visi dingsta nežinios rūke,žmonės jaučia,kur,todėl dar labiau bijo.O upač,kai mato,kai senukams iškeliami absurdiški kaltinimai…Kai opozicijai uždarytas kelias į TV,radiją,didž.portalus,kai uždaroma „respublika”…ir t.t. ir pan.Kai net kovo vienuoliktąją švęsti be valdžios leidimo nebegalima/pernai pavyzdys./…taip kad užzombinti mūsų piliečiai,ne tik Rusijos

kaip prasideda totalitarizmas...

kai Lietuvos piliečiai balsuoja už stribvaikę bolševikę nelabai lietuvę polikarpovną….

VaidasVDS

Apreiškimas – Urantijos Knyga dar 1935 metais sakė taip (sutrumpinu): „Šiuolaikinį pasaulietiškumą puoselėjo du pasaulinio masto poveikiai. Pasaulietiškumo tėvas buvo devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių vadinamojo mokslo – ateistinio mokslo – siauro mąstymo ir bedievis požiūris. Šiuolaikinio sekuliarizmo motina buvo totalitarinė viduramžių krikščioniškoji bažnyčia. Sekuliarizmas savo pradžią gavo kaip kylantis protestas prieš beveik visišką suinstitutintos krikščioniškosios bažnyčios viešpatavimą Vakarų civilizacijoje. … Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Reikėjo didžiulės jėgos, galingo poveikio, kad mąstančios ir gyvos Vakarų tautos būtų išvaduotos iš pražūtingo totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo glėbio. Sekuliarizmas iš tikrųjų sutraukė bažnyčios… Skaityti daugiau »

VaidasVDS

O dabar komentaras. Žmonės daug kartų priversti rinktis netinkamai, kol pagaliau ką nors suvokia. Tačiau tikrai ne tiesa, kad Dievas niekaip nenori padėti žmonėms. Kaip matote, bando, bet išgirsta ir supranta tik labai nedaugelis. Geriausias patyrimas – tai asmeninė patirtis. Bet juk nebūtina penkis kartus suklysti, kad vieną kartą pasirinkti tinkamai. Didžiausias bet kokio blogio pranašumas – tai pykčio ir neapykantos sukėlimas ir realizavimas. Kodėl visokios revoliucijos dažnai neduoda teigiamų rezultatų? Tik todėl, kad žmonės revoliucijas kelia dėl materialaus ir sotaus gyvenimo, o ne dėl dvasios ir sielos triumfo. Iš tiesų yra trys kategorijos žmonių (kaip yra paminėta prieš šį straipsnį): tai niekšai, normalūs (moralūs) ir šventi. Bet tik šventieji tikrai eina į Dievo karalystę. O štai normalūs tik kai… Skaityti daugiau »

Ar vakarai visada

sąžiningai elgiasi su Lietuva?Su Ukraina?Su Rusija?Ne su režimu,o su Rusija.Kai vakarai pradės laikytis moralės standartų,kalbėti tai apie juos jie kalba,bet ne visada laikosi.

>Vaidas

Tikėjimas yra techninis procesas.Galima tikėti Dievu,-meile,gėriu,grožiu,teisingumu,-galima tikėti blogiu,-kiršinimu,kerštu,neapykanta,melu…Visada bus šio tikėjimo materiali išraiška,-gerovė ar karai,smurtas.Verta tikėti gražiomis mintimis ir rinkti gerus,gražius,dorus,linksmus,orius,švelnius,tvirtus,teisingus žodžius.”Iš pradžių buvo Žodis”.(Jn 1,1)…Žodžio galia.Kaip mes čia diskutuosim,taip ir kažkada bus.Jei tikėsim.”Aš tikiu”,-rytą vakarą pasimesti šiais dviem žodžiais.Ir dar padėkoti:”Dėkoju” kokį 10 kartų.Tada galima keltis ar vakare užmigti.Tikrai rimta kova.

Apsiraminau

Paskaičiau visus išvardintus 10 subrendusio fašizmo požymius ir , žinot ką, pasidarė taip gera ir ramu – pasirodo ne vienas iš tų požymių nė kiek pasireiškia Lietuvoje.

VaidasVDS

to 10:24
Tikėjimas, tikriau įtikėjimas į Dievą, tikrai nėra techninis procesas.
Gražios mintys ir sofizmai kartais nuveda klystkeliais, pavyzdžiui tolerancija tampa tolerastija, romantika tampa tuštybe, religija be Dievo tampa asmenybės tragedija, klaidinga reinkarnacijos idėja verčia neatsakingai rinktis savo gyvenimo tikslus ir t.t.
Kada tai suvoksi (apmąstymo sferoje), gal ir tapsi tikrai laimingas. Sėkmės, apmąstymuose…

Didelė dalis Lietuvos

inteligentijos prarijo smurtą Lietuvoje ir tapo miesčionimis tą pat akimirką.Alkoholikas dažnai arčiau Dievo ir greičiau išties pagalbos ranką ,nei elitas.

Evangelijoje

pagal Matą yra patarimas,kad „būkite gudrūs kaip žalčiai ir taikūs ,kaip balandžiai”.Maldos ir pasąmonės jie negali atimti.Kova persikelia į nematomas sferas.Nors išoriškai tenka prisitaikyti ir bent nebendradarbiauti ar imituoti palankumą,tyliai darant ardomąjį darbą.Jei jau režimas,tada ir taktika kita.Ukrainiečiai gerai,kad priešinosi iš karto atvirai.

to apsiraminau..

esi vienas iš tų,kurie praeidami pro šalį,kai gatvėje banditai muša žmogų,save teisina,kad gal būt teisingai muša…dar neatėjo tavo eilė,kai tave muš,oi kaip kauksi,o tai greitai bus…

optimistas

Kalbant apie fasistine valstybe,kad geriau suprasti jos veikima,reiktu paziureti I visuomenes lastele seima arba net I atskiro individo savybes. Jei jis isauges totalitarineje santvarkoje,jis perima tas savybes ir elgesio modelius kurie aprasyti strapsnyje.Apsidairykit ir aplink pamatysit daugybe panasaus elgesio pavyzdziu.Noras kontroliuoti ir budai naudojami ir seimose ir darbo kolektyvuose.Reikia svarstyti budus kaip pasikeisti patiems.Kaip issilaisvinti is baimes but I savimi,kaip ismokti pamatyti „nuoga karaliu”.Laisvu,drasiu,savarankisku zmoniu nepaversi fasistais.

Rusijoje daugiau demokratijos,

negu Lietuvoje.Jie nešaudė guminėmis kulkomis į Taikos maršo dalyvius.

optimistas

As vis griztu prie anglu pavyzdzio,nes matau labiau issilaisvinimo keliu pazengusia visuomene.Jie labai stipriai kovoja su patyciomis,izeidimais,zeminimais,nes tai butent tie budai,kuriais verciama zmones,neissisokti,paklusti.Pakalbinkit,beveik bet kuri britu vaika ir his drasiai,nesimuistydamas atsakys I jusu klausimus,nes jame nera baimes.

vagiu, mafijos ir melo imperija

Stalinas su Putinu ikure banditiska iMelo mperija, kuriai negalioja jokie tarptautiniai istatymai… noriu, pasiimu teritorija, noriu, pasigrobiu laiva… Jau pradedu tiketi, kad ir pasauliniam terorizmui buvo vadovauta is Kremliaus… islamo fanatikus matomai renge Lomonosovo vardo Universiteta baige psichiatrai – pradedu tiketi tuo Dienetika zurnalu, kuriame apie tai buvo pateikti faktai su nuotraukom ir irodymais, kad butent ^iaures Afrikos „islamo mokyklose” fundamentalistus ruose tokie psichiatrai baige Maskvos ir Rytu Berlyno universitetus. Skaiciau ta zurnala Londone, emigracijoj, neuzilgo po bokstu per 9/11 sprokdinimo. O juk ir savo namus Putinas galimai sprokdino, kad butu pretekstas bombarduot Cicenija. Juk apie tai liudijo nunuodytas Litvinenka. Berezovsklis, Litvinenkos globejas, irgi neiskiai uzsismauge be virves vonioje…

evangelikui

taigi, ka siulot? Melskimes uz Putina? Kad jo sunki, isprievartauta vaikyste nenulemtu visos zmonijos katastrofos? ne veltui juk Vakarai bijo ji erzinti. Nuspaust atomini mygtuka pakenktam, neisgydytam protui taip lengva. Su tokiais reikia atsargiiai… Dedasi krikscionisku vertybiu gyneju, bet nepagailejo istisu seimu Rytu ukrainoje..

ups!

visgi pagerejo Puteikio laikrastuks. Sveikinu.

Arvydas

Perskaičiau ir pašiurpau. Atmetus 7 punktą, mano manymu, labai daug panašumų į Lietuvą?

debilizmas

Putinas kaip tik kovoja pries fasistines grupuotes.

Kas finansuoja

Islamo valstybę?Ar ne Rusija?Kuria dar vieną peklą pasauliui?Gal klystu?

>optimistas.

Labai tiksliai pastebėta ir į dešimtuką.Reikia Rusijai sulaužyti smurtininko elgesio modelį .Tai tas pats,kai sūnus,kurio tėvas kad ir tik psichologiškai šeimoje smurtavo,sūnus pasiryžęs niekada taip nedaryti,praėjus rožinės meilės stadijai ima elgtis taip,kaip diktatorius tėvas.Pasireiškia diktatoriaus tėvo elgesio modelis,kurį sūnus,dar vaikas, pasąmonėje „nufotografavo”.Yra toks psichologijos terminas.O sulaužyti šį modelį sūnui ar Rusijai įmanoma,tik keičiant mąstymą savo pastangomis.Kad šį mąstymą pakeisti,Rusijai reikalinga ypatinga psichoterapija.Ir ją surasti turės savo sielos gelmėse arba padedant pasauliui.

Juozapas

Prisipažinsiu, mane kartais tiesiog pakeri Тайгис’о naivus atvirumas.
Jis rašo:
:(2014-09-23 17:45)
:
„debilizmas
Putinas kaip tik kovoja pries fasistines grupuotes.”
:
Koks nuoširdus prisipažinimas! Žmogelis tikras debilas ir to nesidrovi.
/
P.S.: Klausyk, Tайгис’ai -o ko taip pasikuklinai pasirašydamas?
„debilas”…
Juk tu debilas ne bet koks.
Tu debilas iš didžiosios „D”
/DDD
Tėtušis putleris tikriausiai tavimi labai didžiuojasi…
/
P.S.2 : ar tave Liudmiluška, ar Kobanova išgimdė? Kur tave išgimdė, arba… pro kur tave išgimdė?
???
Mat, labai jau tu berneli „sortiru” trenki…

Raigerdas Juozapui

Sveikas, parsiradęs, Juozapai. Na,Тайгис’ui tu pažėrei tiek komplimentų, kad, bijau, kad visų jų net nepaneš. Jis čia ruošėsi Dolbasų ir Luganholų teroristines grupuotes propaguoti, bet jam neleido Merijos, anot jo, „penktoji kolona”. Tikriausiai jau buvo paruošę TSRS raudonus flagus su Stalino morda, bet štai neleido. Neleido propaguoti Тайгис’ui terorizmo ir tokios teroristinės valstybės, kaip Rusija. Tai dabar Тайгис’as rašys Putinui skundą, kad buvusioje TSRS broliškoje respublikoje neleido Тайгис’ui organizuoti eitynių už teroristų palaikymą Ukrainoje.

Juozapas---Raigerdui

Sveikas, sveikas. Dėkui, kad laikei frontą kol mes vasarojome. Ir kad… buvai maloniai pakantus vienam tokiam „lugandonui” : ) O dėl Тайгис’o… Man kartais darosi net gaila to nabago. Kai mūsų Spiečius čia nusileido, Тайгис’as buvo neblogai įsitvirtinęs, beveik čia karaliavo. Kas iš jo beliko dabar? Visuotinis pajuokų objektas. Kartais vengia jau net savo „nicku” pasirašinėti, už visokių „гинтас’ų” slepiasi, o dažnai ir suvisai nebepasirašo. Tik smarvė bei bukumas išduoda. Sezono atradimu laikau „Vatniko” personažo autorių. Puiki satyra, intelektualus sarkazmas. Kartais mane apninka dežavu, imu galvoti jog beveik nujaučiu kas meistriškai raito „vatnikiadas”. Bet, gal nespėliosiu. Koks skirtumas? Svarbu kad toliau rašytų. Nes poveikis dinamitinis. „Lugandonas” buvo tik nukautų priešų pribaiginėjimui skirtas laikinas projektėlis. Atostogų pramoga. Ir dar – smagu,… Skaityti daugiau »

VSD projektas?

pedofilų ar VSD projektas visokie spiečiai, raigerdai, juozapai?

Juozapas--- taigos projektui

Ir tai viskas ką išstenėjai? Gal tau vidurių užkietėjimas? Nenuostabu, tokio padugnės viduje turėtų būti oho-ho kiek šūdo prisikaupę… Paprašyk savo nupiepusio degenerato pulkininkėlio Putlerio, kad ricinos išrašytų. Gal pramuš. Jeigu ne, tuomet bėda – vis neprašikant, stenant, gali akys sprogti. Ką tuomet dvigubas invalidas beveiksi? Aklumas greta silpnaprotystės ne koks bukietas tarnybinės karjeros pabaigai. „Didvyriškai prarado regėjimą šikdamas” – tikriausiai tokio įrašo veterono pažymėjime nelabai norėsi nešiotis. Gėda bus kam ir parodyti. Sarmata. Geriau jau tuomet pakišk durniaus pažymą. Ruskyne durnių netrūksta, tad savo tundrišku debilizmu nieko nenustebinsi. Ten pas jus kas antras „saviškis”, iš aplinkos kaip ir neišsiskirsi. Na, bet tikiuosi, kad šį kartą kažkaip tą mėšlą suvirškinsi. Ėsk šūdą, Taigisai, ėsk nuosavą šūdą -juk nuo ko susirgai,… Skaityti daugiau »

ko taip susinervinot VSDišnikai ?

bloga patgotovka tų VSD rebiatų – taip nervinasi 🙂

>ko taip...

į būdą, Šarik(ov)ai, raudonoji Taiga į būdą !!!
Smarkiai ne tuo adresu loji.
O kad VSD tavo pautukus saujoj seniai laiko ir spėriai artėja smagaus spustelėjimo metas, – tuo galima neabejoti.

Raigerdas Juozapui

Na, reikia pasakyti, kad tu jį kapitaliai išvedei iš orbitos, kad jam dabar visą naktį VSD sapnuosis. Mane stebina tik vienas punktas: ale kaip giliai apsikasęs sėdėjo tas „Taigisius”? Tiek metų pergyveno dėl TSRS žlugimo. Čia jau panašu į giliai užhipnotizuotą zombį, kuriam jokie argumentai naujų minčių nesukelia. Bet jo tas nick’as „Taiga” – tai labai jam pritinka. Pats laikas tau „Taigisai” dundėt atgal į Rusiją, į Blogio Imperiją, pas tokius pat užsiciklinusius ant TSRS zombius. Kurkite ten komunizmą? Ko jūs Rusijoje nekuriate komunizmo? Ne, jums reikia kurti Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje ir kitur, kur jūsų tikrai niekas šito neprašo. Gal būt, Juozapai, ir tualete pas jį kabo raudona vėliava su pjautuvu ir kūju, o ant sienos užklijuotas Putino portretas. Kamikadzė… Skaityti daugiau »

Taigi

Nacistinė Hitlerio Vokietija nuo to paties pradėjo
https://www.youtube.com/watch?v=oHzkMFCdUPg

Juozapas---Raigerdui

Dėl portreto tualete. Ačiū, kad priminei. Be abejo! 100 proc. Taigiro tualete kabo Putlerio portretas. Ir kolega Letas yra ne kartą akcentavęs, kaip maskolių kultūra pasireiškia. Ji pasireiškia pomėgiu karštu pomėgiu rašinėti tualetuose ant sienų. Paties caro-fiurerio ideologema taip pat glaudžiai susieta su tupykla „-Мочить в сортире”. Jeigu fiureris šikinyką iškėlė iki imperijos karūnos lygmenio, be abejo kievieno kacapo, taigiso ar kitokio tundriaus šikane, suprantama, tiesiog privalo kabėti Batiuškos Valadimiro portretas. Na, o kokį šūkį greta nuo botokso ištinusio vado snukio šūdinu pirštu išpaišė taigius, matyt atspėti nesunku. Fantazija ruskyno vatnikai netrykšta. Ant vienos sienos „Krym naš!, ant kitos „Bože Caria (V.V.P.) chrani”, šalia paterliota „Miru -russkij Mir”, o po apačia pridurta „Smertj fašystam banderovcam”. Laisvos vietos užpildytos mongoliškais keiksmažodžiais.… Skaityti daugiau »

36
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top