Lipk nuo Kryžiaus, daryk tvarką Lietuvoj“, – sakydavo a.a. mano mama, kai jau visai sovietinė neteisybė užspausdavo.
Gal nepažeidžiu Antrojo Dievo įsakymo, nes manau, kad Viešpaties vardo tarimas aprašant paskutiniojo Šiaulių Tarybos posėdžio fragmentus nėra be reikalo. Vėl daugiausia ginčų bei alaso sukėlė pinigų dalybos per smulkaus verslo rėmimo fondą, nes vieni politikai sprendimo projekto nė akyse neregėjo, o kiti neva jau žino, kas tas pretendentas pralobti…
Konstruktyviems tautos išrinktiesiems konservatoriui Aurimui Nausėdai bei trims nepriklausomiems tarybos nariams Artūrui Visockui, Stasiui Tumėnui bei Gintarui Karalevičiui nuolat garsiai replikavo Tarybos senbuvis socdemas Vytautas Juškus. Ir nesuprasi, ar pervargo žmogus, ar tiesiog amžius primena, kad kantrybės resursai išseko…
Tačiau pirmosios posėdžio dalies „žvaigždute patapo“ darbistė Angelė Kavaliauskienė, kai svarstant sprendimo projektą dėl Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą jubiliejinio dvidešimtmečio įamžinimo pasiūlė naująjį taką vadinti tiesiog „žmogaus vardu“, t.y. „Jono Pauliaus II taku“. „Apsišvietęs žmogus ir taip supras, kieno tai takas, tad kam tos pareigos…“ – „žinovės“ tonu konstatavo, regis, pedagoge dirbanti politikė.
Beje, taip jau nuo amžių susiklostė, kad POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II ir yra vienintelės pasaulyje pareigos. O to DIDŽIO žmogaus vardas – Karolis Juzefas Voityla. Tai gal taip ir derėjo pavadinti taką, kuriame, anot A.Visocko, šiuo metu paskelbta rūkymo zona, jei tinkamesnės erdvės Šiaulių mieste neatsirado. „Pasiguglinkit“, ponai politikieriai, kokia pasaulio praktika šiuo klausimu…
Autorė – Lietuvos sąrašo Šiaulių skyriaus pirmininkė