Tas saldus žodis – laisvė. Ir svaigus jausmas – valdžia. Per daugiau nei 25-erius Sąjūdžio gyvavimo metus pažinau labai daug iškilių Lietuvos žmonių. Džiaugiuosi dirbusi kartu su jais Tėvynės išsivadavimo kelyje. Manau, pavyko valstybę integruoti į euroatlantines struktūras.
Tačiau pastarųjų mėnesių patirtis sufleruoja gana keistą reiškinį – integratoriai liko Sovietų sąjungoje: mintimis, žodžiais, veiksmais. Pastarieji Tautos referendumo iniciatorių atžvilgiu tiesiog nepateisinami. Kokiais tik vardais sisteminiai partinukai ir jiems prijaučiantieji „nepakrikštijo“ iniciatyvinės grupės žmonių bei rėmėjų. Kai kuriems buvo prikergta net antivalstybinė veikla – tapome rusų šnipais, besitaikančiais „grįžti“ atgal į Rusijos imperijos glėbį su visa NATO aljanso apsauga.
Manau tie, kuriems buvo nustatyta diagnozė – „naudingi idiotai“ – pasisekė labiau, nes jų integravimosi objektas sudėtingų tarptautinių prisijungimų ar išstojimų mechanizmų nereikalauja. Dėl asmeninių įžeidinėjimų, patyčių bei „arkliško sąmojo“ nesiskųsiu. Nepadoru.
Taigi, labiau pasismagino VRK, kai savo šou visiems prie kompiuterių sėdintiems pademonstravo patologinę neapykantą mokesčių mokėtojams, iš kurių už savo antivalstybinę veiklą gauna algą. Gal užsiūdrino benkunskiai bent privalomąjį Konstitucijos egzaminą? „Kartojimas – mokslo motina“, todėl Nepriklausomybės piemenukams privalu, nesvarbu, kokius teisės koledžus baigė, įsiminti, kad ne partijos juos delegavo į VRK, o Konstitucinis suverenas Tauta savo atstovams tokią teisę ribotam laikui suteikė. O kai pingviniškai arogantiški VRK berniukai, net žinodami, kad vyksta tiesioginė transliacija, elgiasi kaip „apskriti idiotai“, tai galima įsivaizduoti, ką jie apie žmones kalba pokiliminiuose debatuose tarp savų… Lygiuojasi į savo vadą Z.Vaigauską? Galima spėti, nes išgirdus, kaip vienoje humoro laidoje šis ponas verkauja dėl neva VRK daryto piliečių spaudimo, pavydas suima.
Vasario 17-ąją prie parašų skaičiuotojų ofiso būriavosi koks šimtas padorių, gražiai apsirengusių tautiečių, kurie dainavo „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“ (jei, žinoma, dar liks žemės, kur jiems augti) ir visaip mėgino įnešti vaigauskiniams didžiausią lietuvių pagarbos ženklą – ant lininio rankšluoščio pūpsantį naminės duonos kepalą. Tačiau besiskundžianti spaudimu VRK pademonstravo „svetingumą“ – „bananais“ bei dujų balionėliais ginkluoti pareigūnai stropiai saugojo duris. Ir kaip čia reiganiškai neprisiminsi Tautos išminties – „kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“. Psichologinį smurtą prieš Lietuvos žmones pademonstravusi VRK laukė tokio pat atsako ?
Dabar referendumo iniciatorių laukia būriavimasis už 75 metrų nuo paradinio LR Seimo įėjimo, todėl siūlau išsiaiškinti, kuri landa – svarbiausioji, o kurie – vadinamieji „juodieji įėjimai“, nes ten šnipų, idiotų, valdžion besiveržiančiųjų ir t.t., ir pan. vieta.
Neprieštaraukime, nes jei vadų valia net monsinjorui Alfonsui Svarinskui rodomos durys lauk iš Sąjūdžio, tai ką jau čia mums, paprastiems žmogeliams. Patys mes kalti – metų metus tuos pačius valdžion renkame, jiems atstovavimą deleguojame, o rimtai kontroliuoti – pamiršome. Išlepo, kaip vaikai neprižiūrimi, todėl metas pradėti veikti. Meskime šalin visas ambicijas, rūšiavimąsi pagal pažiūras, susireikšminimą, politinį narcicizmą ir sutarkime: kas dabar svarbiausia – Prezidento, EP rinkimai ar referendumas dėl žemės ir referendumo iniciatorių skaičiaus sumažinimo? Manau, labiau nei žemės pardavimo veto valdžios ilgasėdžiai bijo magiškojo 100 000 skaičiaus.
Laikas nebesiblaškyti, o suprasti, kad visi realiosios savivaldos bei kiti svarbūs ir valdžiažmogių suluošinti įstatymai bus pataisomi tik referendumais. Baikime svaičioti, kad Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės linkusios bendradarbiauti su visuomenininkais. Jie kantriai klausosi aktyvių piliečių, kad nuleistų garą, o kalbos taip ir lieka tik kalbomis. Be jokių konkrečių veiksmų, rezultatų, liekamosios vertės darbų ateities kartoms. Lietuva išsivaikšto negrįžtamai. Iš užsienių parvažiuoja tik tie, kurie ir ten buvo socialiai remtini. Kembridžus ar Harvardus baigę čia metų metus ieško darbų, jei Tėvynėje neturi partinę ar KGB aukštąją baigusių įtakingų gentainių.
Taigi, stovėdami prie kokio nors nereikšmingo LR Seimo įėjimo, kantriai klausydamiesi savo pačių valdžion pasiųstųjų patyčių, PRIVALOME išmokti nesusipriešinti, neišsidraskyti, nekonkuruoti, nepasiduoti provokacijoms. PRIVALOME galvoti, kaip atremsime iš biudžeto finansuojamų partijų-milijonierių propagandinį populizmą visais įmanomais viešųjų ryšių šaltiniais. PRIVALOME strateguoti, kaip mes sukviesime žmones referendumo dieną prie balsavimo urnų.
Jei neįvyks pokiliminiai antikonstituciniai sąmokslai, referendumas gali vykti per Jonines (birželio 22-ąją) ar net Mindaugo karūnavimo dieną… Visokio valdžios „humoro“ tikėkimės šiais Arklio metais. JIE jau pademonstravo, ką sugeba. JŲ pusėje Vytautas Landsbergis – didis ir be galo talentingas žmogus. Niekas kitas Lietuvoje nesugeba taip sutelkti žmonių meilei ar neapykantai. JIEMS socialiniame tinklapyje FB jau „ganosi“ liberalų logotipu pasipuošęs asilas, kviečiantis rimtam pilietiniam pasipriešinimui – rinkiminių biuletenių išsinešimui iš rinkiminių apylinkių. Esu tikra, kad VRK skirs didesnes sumas rinkimų organizatoriams, nes po tokios liberalų agitacijos bus labai sunku suskaičiuoti rezultatus apylinkes uždarius…
MUMS „skiepus“ viešojoje erdėje jau leidžia prezidentė ir premjeras, teigdami, kad politikai ir ES viską žino ir supranta (už to žinojimo Konstitucines iliustracijas R.K.Urbaičiui ordinas), o referendumo organizatoriai – „…siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja“… Ar sutinkame su tokiais vardais?
JIE neatlaikė išbandymo valdžia. Mūsų šalyje juk daug kas aukštyn kojom apvirto – perrašoma Konstitucija, į partinius rėmus įsprausta savivalda, parlamentas bei vykdomosios valdžios struktūros. VSD sekimo objektas – ne valstybei, o valdžiukei nelojalūs amenys. STT, FNTT objektyvi veikla pridusinama vienu telefoniniu skambučiu. Nuomonę apie neišvalintą prokuratūrą bei teismus pasilieku sau, nes šiuo metu kaip tik atlieku labai asmenišką žurnalistinį tyrimą, kurio rezultatus pateiksiu atskira knyga. Kitaip nebeįmanoma. Todėl baikim skaldytis ir pyktis, vieningai strateguokim bei teisingai sudėliokim RINKIMINIUS PRIORITETUS.
P.S. Jei perskaitę rašinį, pagalvosit: et, nusipaisto ta moterėlė iš provincijos, pamąstykit akimirką: KADA, KAS ir KOKIU klausimu dar surinks 320 000 parašų referendumui po to, kai Seimo liberalai skaidriai pakoreguos LR Referendumų įstatymą?..