Trečiadienį vakare Kėdainiuose itin sunkiai sužalotas keturmetis. Savo namuose. Savo artimųjų.
Prieš jį smurtauta ne pirmą kartą. Namai buvo stebimi. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo smurto. Ir nutrauktas, nes „neužteko duomenų“…
Medikai neslepia: berniuko gyvybę palaiko tik aparatai.
Dalijamės Jolantos Miškinytės Veidaknygėje paskelbtu kreipimusi į vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojus ir kviečiame visus piliečius likti neabejingus.
Gerbiami vaiko teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, sistemos EILINIAI, jei tik čia esate – turiu jums prašymą.
Norėčiau jūsų minčių apie tai, kodėl, jūsų požiūriu, laiku nepaimami vaikai iš jiems pavojingos asocialios aplinkos ir nesibaigia tragiškos jų mirtys.
Trūksta teisinių įrankių? Jei taip – tuomet kokių? Kompetencijos atpažinti grėsmes vaikui?
Nėra kur tokių vaikų padėti, nes nėra sukurtos realiai veikiančios vaikų namų alternatyvos?
Ar tiesa, kad esama nerašyto nurodymo „iš aukščiau“ vaikus paimti tik kritiškiausiu atveju ir kiek galima greičiau grąžinti atgal į tą pačią asocialią šeimą, nes nėra kur jų patalpinti, nes Lietuvoje likviduojami vaikų namai?
Ir šiaip laukčiau bet kokių jūsų minčių apie tai, kodėl šiandien yra taip, kaip yra.
Man nereikia jūsų vardų pavardžių, pareigų, darbo vietų. O jei tai ir parašytumėte, garantuoju visišką konfidencialumą.
Tačiau svarbiausia – padėties nušvietimas praktiko akimis, to visiškai pakanka.
Laukčiau žinučių FB arba el.paštu miskinyte.jolanta@gmail.com
Ačiū visiems neabejingiems.