Apžvelgiant į valstybių nukentėjusių nuo autoritarinių režimų tiek nuo nacistinės okupacijos II-ojo pasaulinio karo metu, tiek nuo sovietinės okupacijos ar agresijos karo metu ar vėlesniu laikotarpiu, turi veikiančias šiems įvykiams tirti įstaigas t.y. organizacijas autoritarinių režimų okupacijų metu padarytiems nusikaltimams, genocido apraiškoms tirti ir formuluoti moksliškai grįstas išvadas teisingumui įgyvendinti, istorinei atminčiai ateities kartoms įtvirtinti.
Todėl, matyt, dėl daugelio Lietuvos istorikų, politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės nuomonių, kad Stalino milžinišką represijų mastą – šimtai tūkstančių žmonių buvo ištremti arba kalinami lageriuose, 20 tūkst. partizanų žuvo ir jų rėmėjų – galima pavadinti genocidu (…), itin svarbiu tampa Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (Centro) reorganizavimo klausimai.
Didelė akademinės, tremtinių ir politinių kalinių, rezistentų, istorikų, sociologų bendruomenės dalis sujudo ne dėl idėjos tobulinti ir efektyvinti Centro vadybines galias, užtikrinant Centro finansavimo mastą jo uždaviniams įgyvendinti, bet dėl menkos argumentacijos ir platesnio visuomenėje diskurso daryti Centro reformą stygiaus.
Taigi mūsų šalyje veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (Centras), kurio kaip nepriklausomo juridinio asmens reorganizavimo klausimas šiuo metu sprendžiamas Seimo salėje. 2024-07-16 pristatant LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO įstatymo projektą, diskursas dėl jo galėjo būti argumentuojamas analizuojant praktinę kaimyninių šalių patirtį, o ne subjektyviai primestomis, menkai įtikinančiomis mintimis, galimai iš šalies voliuntaristiškai inspiruotomis nuomonėmis.
Taigi iracionalią valią iškeliant į labai reikšmingą beprasmiškumo lygmenį, teikiamas įstatymo projektas. Dar daugiau, Centras, prie kurio steigimo triūsė politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų dalyvių bendruomenės ar rezistencijos organizacijų bendruomenės, kaip kažkurių intelektualų nuomone „radikalaus sparno“ atstovai yra paliekami diskusijų paraštėse. Todėl svarstyto ir visuomenei teisės akto pristatymo procedūra, manau išliks panašiu į antidemokratiško, voliuntaristinio pasireiškimo pavyzdį.
Analizuojant kaimyninių šalių panašių organizacijų atvejus galima teigti, kad jų veikimo įvairovė koreliuoja su valstybių okupacinės praeities patirtimi sąsajoje su ateityje galimomis grėsmėmis. Todėl istorinės atminties įstaigų įvairiose šalyse veikimo formos, pavaldumas ar įgaliojimai evoliucionuoja radikaliai skirtingai – nuo nevyriausybinių organizacijų iki valstybinių institutų steigimo.
Čia svarbu – viešasis interesas. Pastebima, kad plačiausi įgaliojimai suteikiami Lenkijos įstaigai – Tautinės atminties institutui galinčiam ne tik atlikti mokslinius tyrimus, bet ir kriminalinių tyrimų, baudžiamojo persekiojimo, liustracijos, archyvų valdymo įgaliojimus ir pan. funkcijas .
Tuo tarpu Estijos atveju, atvirkščiai, tyrimų Institutas koncentruojasi išimtinai į mokslinius tyrimus ir edukacinę-švietėjiškąją veiklą. Logiška, dėl savo mokslinės veiklos ir kompleksiškumo bei holistinio veiklos pobūdžio tai yra institutai kaip specializuotos taikomojo mokslo tyrimo įstaigos… ne centrai, kažkokios agentūros ar kažkas kito. Todėl moksliniam taikomajam, ekspertiniam, edukaciniam, švietėjiškam ar visuomenės įtraukiamajam aspektui teikiant prioritetą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras tikrai galėtų tapti instituto statusą turinčia specializuota mokslo įstaiga.
Diskutuojant Centro problemas, kurias lemia daugelis išorinių veiksnių – akivaizdus finansavimo nepakankamumas (valstybinėse įstaigose atlyginimai ar finansinis aprūpinimas paprastai nėra konkurencingas rinkoje…, čia reikalinga politinė valia ir atitinkami sprendimai pritraukiant kompetentingus tyrėjus….), plati primetamų funkcijų įvairovė, jų neapibrėžtumas ar rezultato neprognozuojamumas dėl politikavimo ir pan. dalykai lemia Centro dabartinę būklę…
Įstatymo projekto komentatoriai mano, kad Seimas neturi įrankio patikrinti, ar Centrui skiriami resursai naudojami tinkamai ir efektyviai, taigi siūlomas naujas darinys – Taryba (beje už kurios darbą finansavimas įstatymo projekte nėra apspręstas…) tą funkciją tarsi ir turėtų atlikti. Tačiau Tarybai, priskiriama kontrolės ir idėjų formulavimo ir kt. priežiūros funkcijos…
Dar daugiau, kyla abejonių ir dėl Tarybos narių kvotų, iš kurių tarpo iš esmės eliminuojama politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė arba Tarybai suteikiamų administravimo galių būdingų tik įstaigos vadovui. Taigi kuriama perteklinė valdymo struktūros dalis, per kurią, galimai siekiama daryti įtaką Centro veiklai, jo sprendimų priėmimui, kitaip jo nepriklausomumui, o ir visuomenės, galima sakyti, dozuotai žinovystei…
Iš esmės dabartinis Centro pavaldumas Seimui logiškas dėl nagrinėjamų klausimų svarbos, tačiau savarankiškumo prasme nepakankamas dėl atskirų politikų kišimosi ir politikavimo. Taigi reorganizuojant Centrą, akivaizdu, neapibrėžtumas per iš išorės primestos Tarybos narius dar labiau gali didėti (Tarybos narių atsakomybė įstatymo projekte niekaip nėra reglamentuota…).
Taigi jeigu reikalingas patariamasis balsas, tokias tarybas ar darbo grupes galėtų formuoti pats Centras taip, kaip tai daryti, pvz., įgaliota Komisija Latvijoje .
Apibendrinant peršasi mintis, kad ne Centras kažkuriems politikams rūpi ar preciziškas teisingumo įgyvendinamumas, šmeižtų apie Lietuvos partizaninį judėjimą ir jo dalyvių paneigimas, o galimybė daryti įtaką Centro veiklos rezultatams juos savaip, „reikalinga linkme“ interpretuojant ar noras paslėpti tikruosius faktus per Tarybos narius atsiribojant nuo tikrovės… – vieniems istorikams kontroliuojant kitus. Taigi gal tai tik Lietuvos istorikų konkurencinis laukas…?
Autorius yra profesorius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas.
Pastaba. Liepos 18 d. Seimas vis dėlto priėmė tariamą LGGRTC reformos įstatymą. Daugiausia iš 68 Seimo narių balsavusių už šio įstatymo priėmimą buvo TS-LKD frakcijos nariai – 38.