Seimas

Jūratė Sofija Laučiūtė. Kaip Seimas „vetavo“ Prezidentą

slaptai.lt

Seimo valdančioji dauguma pademonstravo, ką reiškia posakis „vienybėje – galybė“.

Lemiamam balsavimui valdančioji dauguma taip energingai, taip vykusiai suvienijo visus Seimo salėje, atšaukdama kai kuriuos net iš užsienio komandiruočių ar kitokių pasivažinėjimų. kad žaismingai lengvai atmetė net tris Prezidento veto. O dabar jau kelinta diena valdančiųjų klaną aptarnaujanti žiniasklaida apie nieką kitą nė nekalba, tik apie tai, kaip Seimas šauniai parodė ilgą nosį Prezidentui. Taip aiškėja tikrasis šito seiminio šou tikslas: žūt būt įveikti Prezidentą. O kokios gali būti pasekmės tiek visuomenei, tiek pačiai valdančiai daugumai, euforijos svaiguly negalvoja nei balsavusieji, nei jų ištikimi ginklanešiai. Tad tenka galvoti mums, visuomenei, kartu su opozicija. Net jei nesi tos opozicijos nei narys, nei sirgalius.

Trys atmesti veto ir vienas triušis iš kepurės

Agnė Širinskienė

Trijų veto atmetimas vienu ypu, į posėdžių salę susirinkus absoliučiai visiems valdantiesiems – ne tik galios pademonstravimas prieš Prezidentą, bandant eilinį kartą jį be jokių diskusijų ir sutarimo paieškų „pastatyti į vietą“. Vienas iš trijų veto slėpė ir triušį kepurėje, kuris, tris Prezidento veto suplakus į vieną krūvą, nublanko, užsimaskavo ir prasmuko pro visų akis.

Taigi, apie viską iš pradžių.

Ramūnas Aušrotas. Man kyla klausimas, ar šis balsavimas yra teisėtas?

Vakar vyko neeilinis LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas LR Prezidento vetuotos Žmogaus užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios darbuotojų testavimą jų pačių ar darbdavių lėšomis.

Sveikatos komitetas balsavo dėl komiteto išvados, ir, kaip jau tikriausiai žinote, balsams pasiskirsčius po lygiai (6 prieš 6) sprendimą pritarti įstatymui be pakeitimų (t.y. de facto atmetant Prezidento veto) lėmė komiteto pirmininko balsas.

Dominykas Vanhara apie konservatorių ir liberalų suplanuotą rinkimų reformą

[…] Pradėsiu net ne nuo vienmandačių naikinimo, bet nuo gerokai rimtesnės žinios – konservatoriai ir jų politiniai sąjungininkai ketina vėl liberalizuoti ir leisti juridinių asmenų paramą, kuri būtų nutaikyta ne tik į ateitį, bet, mano nuomone, skirta ir šiuo metu vykstančiai politinės korupcijos bylai. Visi girdėjote taisyklę, kad įstatymas atgal negalioja. Tačiau ši taisyklė turi vieną esminę išimtį – baudžiamieji įstatymai galioja atgal, jei jais yra dekriminalizuojama kokia nors nusikalstama veika arba jei jais yra lengvinama kaltininko padėtis (pvz., numatoma mažesnė bausmė, susiaurinama atsakomybė). Tas pats taikoma ir administracinei atsakomybei.

Liudvikas Narcizas Rasimas. LR Seimas negali svarstyti tokių projektų, arba 1938 m. kovo 17 d. ir 1940 m. birželio 14 d. ultimatumų Lietuvai mutacija

Žurnalas „Miškai“

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės – vienas iš pagrindinių reikalavimų pripažįstant ten gyvenančius tautinėmis mažumomis. Dar tik pradėjus praktikoje įgyvendinti Tautų apsisprendimo teisę jos tėvas JAV prezidentas V. Vilsonas (W. Wilson) savo tezėse Europai įspėjo atsikuriančią Lenkiją nesigviešti Ukrainai ir kitoms tautoms priklausančių žemių. To, žinoma, nebuvo išvengta, bet „etninių žemių“ sąvoka pasidarė tarptautinės teisės terminu, o įvairus kitakalbių, apgyvendintų ar apsigyvenusių savo noru kitų tautų etninėse žemėse, teisių reguliavimas sugulė į nacionalinius įstatymus, tarptautines konvencijas, paprotinius principus.

Peticija. Andrius Švarplys. Prigimtinių žmogaus teisių neigimas ir jų seksualizacija diskredituoja žmogaus teisių gynimą

Be jokių isterijų, argumentas yra paprastas: politikas, siekiantis pakeisti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį – šeimos ir santuokos prasmę – negali užimti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

Prigimtinių žmogaus teisių neigimas ir jų seksualizacija diskredituoja žmogaus teisių gynimą, padaro jį šališku vienos interesų grupės pasaulėžiūros diegimu ir taip ima prieštarauti Konstitucijos bei demokratijos principams.

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

teise.pro

Toks klausimas man kilo, kai iš žiniasklaidos sužinojau, kad Seimas 2021 m. Trijų Karalių išvakarėse neapibrėžtam laikui išbraukė iš savo darbotvarkės naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo klausimo svarstymą. Čia skaitytojui reikia priminti, jog pagal Konstituciją, Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams, o devynių teisėjų sudėtis kas treji metai atnaujinama naujais trimis teisėjais. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šiuo konkrečiu atveju vienos teisėjų trijulės, paskirtos 2011 metais kovo mėnesį, įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 19 dieną, t.y. beveik prieš metus, tačiau iki šiol nepaskyrus naujų trijų teisėjų, jie pagal Konstitucinio Teismo įstatymą („nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas“) ir toliau eina savo pareigas.