Jonas Valatka. Liberalus šėlsmas valdančiųjų „kairiųjų“ galvose

alkas.lt

Ekonomikos analitikas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad Lietuva per dvidešimt penkerius metus taip ir nesugebėjo sukurti gerovės valstybės. Analitikas ne visiškai teisus. Lietuva sukūrė gerovės valstybę, tiesa, ne visiems, o tik labai mažai visuomenės daliai. O didžioji visuomenės dalis pasiskirstė – vieni išvažiavo gerovės valstybės ieškoti svetur, kiti pasiliko namuose tenkindamiesi mažais atlyginimais.

Reiktų sutikti su minėto autoriaus nuomone, kad visa tai lėmė valdančiųjų partijų politika. Tiek konservatoriai, tiek buvusi demokratinė darbo partija (dabartinė socialdemokratų partija) savo praktine politika sudarė sąlygas didžiulei turtinei visuomenės diferenciacijai. Pradžią visiems šiems procesams davė neskaidri ir dažnai savitikslė privatizacija („Telekomas“, „Mažeikių nafta“, skirstomieji elektros tinklai, „Lietuvos dujos“ ir kt.) bei korupcija atsiduodantys projektai, tokie kaip LEO.LT, nacionalinis stadionas, atominės energetikos iniciatyvos ir eilė smulkesnių projektų. Dėl tokių veiksmų prarasti valstybės pinigai niekur nedingo, jie tik nusėdo turtingesniųjų, apsukresniųjų kišenėse.

Ko gero, ne mažesnį poveikį turtinei nelygybei atsirasti sudarė ir dabar veikianti teisinė sistema, kuriai susiformuoti didžiulę įtaką padarė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įvairiapusė, atitinkamų verslo grupių gerai finansuojama, lobistinė veikla. Tai leido susiformuoti oligopolinėms struktūroms pačiose vartotojams jautriausiose sferose. Kaip pavyzdžius galima paminėti – prekybą maisto prekėmis, vaistais, degalais. Didelius finansinius sunkumus patiria centralizuotos šilumos vartotojai, mokantys privačių monopolistų primestus mokesčius už šilumą.

Visa, ką šiandien turime, tai – mažiausias perskirstymas pagal BVP, mažos socialinės išmokos, maži biudžetininkų atlyginimai, atitinkamai maži samdomųjų darbuotojų atlyginimai privataus kapitalo įmonėse, apie 26 proc. BVP siekianti šešėlinė ekonomika.

Verslo sąlygų gerinimo dingstimi įstatymai, reglamentuojantys įmonių finansinę atskaitomybę, pakoreguoti taip, kad didžioji dalis smulkių ir vidutinių įmonių liko iš viso be jokios finansinės kontrolės, o įmonėse, kuriose dar liko privalomas finansinis auditas, auditorius pasirenka jų valdytojai, tuo pačiu nustatydami ir auditorių paslaugų apmokėjimą. Idealios sąlygos dvigubai buhalterijai. VMI nepajėgi ir niekada negalės sukontroliuoti tūkstančių įmonių. Vyriausybės pastangos pažaboti šešėlinę ekonomiką, nekeičiant teisinės bazės, rimtai neatrodo.

Negana to, ir vėl eilinį kartą „gerinant verslo sąlygas“ numatoma keisti darbo kodeksą ženkliai pabloginant samdomųjų darbuotojų darbo sąlygas. Vieni iš pagrindinių pakeitimų – žymiai supaprastinamas darbuotojų atleidimas darbdavio iniciatyva. Drastiškai sumažinami įspėjimo terminai ir privalomų piniginių kompensacijų dydžiai. Bandoma argumentuoti, neva, pagal statistinius duomenis, darbdaviai priklausančių kompensacijų vis tiek nemoka. Užmirštama, kad čia jokia statistika ar SODROS duomenimis pasitikėti negalima. Kaip daugelyje įmonių dalis atlyginimo mokama tiesiogiai į rankas, taip ir atleidimo atveju, siekiant sumažinti mokesčius, daroma tas pats. Darbuotojai dažniausiai nenukenčia, kenčia biudžetas. O dabar, jei siūlomi projektai bus priimti, darbdaviai įgis naujų galių samdomųjų sąskaita.

Iškyla realus pavojus vyresnio amžiaus darbuotojams. Jie neskausmingai darbdaviui gali būti keičiami jaunesniais, su atitinkamai mažesniais atlyginimais. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad tokie procesai nuolatos vyksta bankiniame sektoriuje, tačiau bent su dabartinėmis garantijomis. Argumentai, kad tokie darbo kodekso pakeitimai leis lengviau kurti darbo vietas, laužti iš piršto. Naujos įmonės kuriamos vadovaujantis visiškai kitais ekonominiais kriterijais. Dar vienas argumentas, kad Lietuvoje labai brangu atleisti samdomą darbuotoją taip pat neišlaiko kritikos. Užmirštama, kad eilę metų dirbdamas darbuotojas gauna vieną mažiausių Europoje atlyginimų ir jo maksimali išeitinė kompensacija dažniausiai nesudaro ir dviejų vidutinių toje pačioje Europoje mokamų algų.

Demagogiški aiškinimai, kad tokie darbo kodekso pakeitimai pagyvins ekonomiką, neparemti jokia logika. Jie nukreipti tik viena kryptimi – dar kartą pagerinti sąlygas kapitalui. Tai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį ir dar labiau padidins norą emigruoti. Ir kaip bebūtų keista, tačiau šiems pakeitimams iniciatyvą rodo ir pakeitimams pritaria kairiąja partija besivadinančios LSDP kontroliuojama Vyriausybė.

Autorius yra Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) ekspertas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ajo, komunistai ir kgbistai - nekalti

kad komunistai ir kgbistai, vadovaujami ruskelių kgb kasdien, nuosekliai ir atkakliai pylė nuodus ant Lietuvos, naikino krikščioniškas vertybes ir diegė azijietines-rusiškas – tai to komunistas valatka nenori matyti.

Pensininkas

Daug kartų rašiau, kad būtų panaikintas LLRI ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn LLRI vadovai buvusieji ir esami taip pat ir buvusieji ir esami. LLRI yra gera pinigų plovykla per verslo grupių finansavimą. Traukti atsakomybėn tuos verslininkus kurie finansuoja ir išlaiko šią Lietuvos naikinimo gaują.

internauts

labai teisingas straipsnis.
Gerai nepamenu, bet rodos, kad dar Prunskienė padėjo Leontjevo Leningrade įkurtam Laisvos rinkos institutui įkurti savo verslo padalinį Vilniuje. Už ką Leningrado žydų buvo apdovanota „kunigaikštienės” titulu, o liaudies praminta „utiugova”.
Kadais, kai LRI viešino savo rėmėjus, galima buvo matyti, kad didžiausias rėmėjas tai cigarečių pramonės monopolija Philip Moris, o antras pagal dydi tai Uspaskicho Vikonda. Tad nekeista ir kad Uspaskienė Jolanta Blažytė dabar valdo 130 milijonų. O Uspaskis, nors deklaruoja tik 20 milijonų, kitus pinigus slepia nu mokesčių Kipro ofšoruose, kartu su Rusijos mafija.

internauts

didžiausia LRI skleidžiama kvailystė, kuria tiki partijos, yra tai, kad pigi darbo jėga pritrauks užsienio investuotojus ir tai pakels ekonomiką. Rimti investuotojai dėl geopolitinių priežasčių ir nestabilios teisėkūros į Lietuvą neplaukia. Pritraukiami tik pavojingi investuotojai iš mafijnių ofšorų. Pigios dabo jėgos gali greit nelikti. Tada seimas dairysis iš kurios chaoso drebinamos šalies jos prisivilioti. Bet kuomet pragyvenimo lygis žemiausias kone psaulyje, tai vargu ar kas veršis į Lietuvą. Tad panašu, kad Seimas pjauna šaką ant kurios sėdi.

Beta internautsui

Investicijos į Lietuvą neina dėl normaliems žmonėms šiurpą keliančios politinės korupcijos.

Tam ajo, komunistai ir kgbistai - nekalti

Didesnių azijatų už konservatorius Lietuvoje tikrai nėra. O Jonas Valatka, kitaip nei dauguma konservų, komunistu niekuomet nebuvo.

Patys, patys,

patys aršiausi komunistai Lietuvoje konservatoriai ir liberalų sąjudis, tai jų pilnos smegeninės arogancijos kitus šmeižti, niekinti.

Nieko naujo, nieko gero...

Nieko gero Lietuvoje ir nebus, kadangi Lietuvoje nėra pasaulėžiūrinių – idėjinių partijų, siekiančių valstybėje sukurti bendruomeninį gėrį.

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top