Stebėdami, kaip Kanados premjero Justino Trudeau Vyriausybė ir toliau stumia C-6 įstatymą, dar vadinamą „konversijos terapijos draudimo“ įstatymu, beje, šią iniciatyvą palaiko ir daugelis konservatorių frakcijos narių, mes ir vėl matome, kaip pritaikoma viena pagrindinių progresyvistų taktikų.
Kol kritikai nerimauja, kad šis įstatymas teoriškai leis įkalinti tėvus net už pokalbį su vaikais apie nepageidaujamą potraukį tos pačios lyties asmenims ir dar visokiais kitokiais būdais varžys žodžio laisvę, šalininkai tvirtina, kad visa tai tėra nuogąstavimai (ir todėl atsisako pataisyti teisės aktus, nors būtent pataisydami galėtų tuos nuogąstavimus sumažinti). Tai ir yra klasikinis pavyzdys to, ką Rodas Dreheris vadina „pelnyto neįmanomumo dėsniu“: „Tai neįmanoma, tačiau kai tai įvyks, jūs, homofobai, būsite to nusipelnę“.
Tie, kurie įsitikinę, kad „konversijos terapijos draudimas“ nėra pirmasis žingsnis dar didesnių krikščionių žodžio laisvės apribojimų link, nemato, kas apskritai vyksta Vakaruose. Pavyzdžiui, „The Times“ praėjusią savaitę pranešė, jog Škotijos „teisingumo sekretorius tvirtina, kad aktyvistai, propaguojantys požiūrį, jog translytė moteris nėra moteris, pažeidžia įstatymus, jei teismas nusprendžia, kad jų kampanija buvo skirta neapykantai sukelti.“
Škotijos teisingumo ministras Humza Yousafas atmeta ir raginimus į neapykantos nusikaltimų įstatymus, kurie šiuo metu yra pertvarkomi ir plečiami, įtraukti „būsto apsaugos“ nuostatą, kuri reikštų, kad „neapykantos nusikaltimais“ kaltinami asmenys išvengtų baudžiamojo persekiojimo, jei tariamą nusikaltimą padarytų savo namuose, privačioje aplinkoje. Yousafas tvirtina siekiantis, kad žmonėms netektų „stoti prieš teismą ar keliauti į kalėjimą“ vien dėl to, kad pasakė tai, kas gali būti laikoma „įžeidžiančia nuomone“ apie LGBT ir kitais klausimais.
Tačiau pridūrė: „Bet jei galima įrodyti nepaliekant pagrįstų abejonių, kad jūsų elgesys buvo grėsmingas ar įžeidžiantis, ir nepaliekant pagrįstų abejonių galima įrodyti, kad ketinote sukurstyti neapykantą, tuomet būsite patraukti baudžiamojon atsakomybėn. O pasiteisinimas, kad tai nutiko jūsų namuose, nieko vertas – galbūt pas jus buvo susirinkę 10,15 žmonių… O jei jūs turite dvarą, kur viešės 50 svečių, ir jūs [savo kalbomis] paskatinsite jų neapykantą. Man tai visiškai neadekvatus pasiteisinimas“.
Trumpai tariant, keičiantis neapykantos, taigi ir neapykantos nusikaltimo apibrėžimui, neišvengiamai keisis ir „neapykantos kurstymo“ apibrėžimas. Užteks savo namuose išsakyti požiūrį, kad biologinis vyras nėra moteris, ir jūsų atžvilgiu jau galės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip ir Kanados įstatymo C-6 atveju, Vyriausybė turėjo pakankamai laiko atsiliepti į įstatymo kritikų susirūpinimą ir pakeisti teisės aktus. Tačiau jie atsisako tai padaryti, nes nori plataus neapykantos nusikaltimų traktavimo ir stebėsenos, o taip pat – ir maksimalių galimybių ateityje patraukti žmones baudžiamojon atsakomybėn.
Tas pats vyksta ir Norvegijoje. Pasak žurnalo „Out Magazine“, „Norvegija pripažino bifobiškas ir transfobiškas kalbas neteisėtomis“. Norvegijos vyriausybė neseniai „išplėtė savo Baudžiamąjį kodeksą, kuris anksčiau nuo neapykantos kalbos saugojo lesbietes ir gėjus, įtraukdamas į saugomų grupių sąrašą visas lytines tapatybes ir visas „seksualinės orientacijos“ formas … Baudžiamajame kodekse teigiama, kad neapykanta apkaltintiems asmenims už privačius komentarus gresia bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už viešas pastabas – iki trejų metų kalėjimo“.
Taigi ir čia numatytos konkrečios bausmės už privačias pastabas, pavyzdžiui, namuose ar bažnyčiose. Žurnalas „Out Magazine“ pacitavo ir vieną teisės aktų kritikę – Oslo universiteto teisės docentę Anine Kierulf, tačiau ji buvo nusiminusi, kad įstatymai nėra pakankamai toli siekiantys, ir skundėsi, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti paprasčiau. „Apie saugomas grupes galite pasakyti daug neapykantą keliančių dalykų“, – guodėsi ji.
Jei tokie žmonės kaip Kierulf pasieks savo, bet koks pamokslas, arba homilija, kuriame pristatoma Biblijos pozicija seksualinės moralės klausimais, nusiųs žmones už grotų vietoj bažnyčių.
Net daugeliui krikščionių Kanadoje ir kitur, atrodo, kelia baimę paminėti baudžiamojo persekiojimo galimybę už krikščioniškų tiesų išsakymą. Mes taip ilgai gyvenome taikoje, kad vien mintis apie tai, kad vyksta kažkas tokio totalitarinio, atrodo siurrealistinė. Tačiau paklauskite savęs: jei mūsų Vyriausybės nesiekė bent jau galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn už LGBT kritiką – LGBT grupės to tikrai nori, kodėl jos atsisako keisti teisės aktus, kad panaikintų šį susirūpinimą? Kodėl jos vis dėlto pasilieka ir tokią galimybę? Manau, kad žinome atsakymą į tai, ir jau dabar matome, kokių padarinių tai turi kitose šalyse.
Štai Suomijos politikė Päivi Räsänen, buvusi ministrų kabineto narė, su kuria kalbėjausi du kartus, jau keletą sykių buvo apklausta policijos, nes tiesiog viešai išsakė biblinį požiūrį į seksualumą.
Taip gali atsitikti ir čia.
Šaltinis: „Western nations moving to criminalize private conversations dissenting from LGBT ideology“