Jungtinių Tautų ekspertai parengė pranešimą apie žmogaus teisių pažeidimus rytų Ukrainoje ir Kryme.
Jevgenijus Aronovas | svoboda.org
Rytų Ukrainoje dar labiau iškerojo žmogaus teisų pažeidimų mastai, taip pat ir Kryme atsiranda rimtų šios srities problemų. Tokių išvadų prieita penktadienį paskelbtame Jungtinių Tautų pranešime, kurį parengė 34 ekspertų komanda. Dokumente nagrinėjamas laikotarpis nuo balandžio 2 iki gegužės 6 dienos.
Pranešimo autorių kolektyvas konstatuoja, kad rytų Ukrainos miestuose, slapta palaikant vietos valdžiai, gerai ginkluotos ir organizuotos grupės neteisėtai užgrobė valstybines įstaigas. Be to, „jiems paklūstanti policija arba nesiimdavo jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias separatistų išpuoliams prieš vieningos Ukrainos šalininkus, arba – kai kuriais atvejais – atvirai rėmė užpuolikus“.
„Tiems, kas turi realių galimybių paveikti ginkluotas grupes, privalo maksimaliai pasistengti jas sutramdyti ir neleisti dalimis sudraskyti šalies“, – sakoma JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškime, kuris buvo paskelbtas po ekspertų pranešimo. Jo autoriai su nerimu atkreipia dėmesį į „maištinguose rajonuose užfiksuotus daugybinius tyčinių žmogžudysčių, kankinimų, sumušimų atvejus, taip pat vietinių ir atvykusių žiniasklaidos darbuotojų, visuomenės aktyvistų, politikų, tarptautinių organizacijų atstovų ir kariškių grobimus ir neteisėtus sulaikymus“, – dėl to yra kalti ne tik separatistai, bet, iš dalies, ir ukrainiečių armija.
Tuo tarpu Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad JT pranešime „nėra net objektyvumo užuominos ir kad tai yra provakarietiškus Kijevo valdytojus išteisinančio politinio užsakymo pasekmė“.
JT ekspertų išvados antrina Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) kolegų nuomonę – pirmadienį jie paskelbė savo ataskaitą apie inspektorių išvyką į Ukrainą kovo mėnesį.
Kaip nurodė aukštas pareigūnas, Vokietijos Federacinės Respublikos atstovas Stefanas Zaibertas, „ESBO ataskaita nepatvirtino Rusijos teiginių apie Ukrainoje pažeidžiamas rusų mažumos teises. Priešingai, su didelėmis problemomis Kryme susiduria Rusijos pilietybės įgyti neskubantys ukrainiečiai“. Panašiai, kaip S.Zaibertas, pasisakė ir atsakingas JT bendradarbis Džanni Magaceni. Jo žodžiais, „pagrindiniai žmogaus teisių pažeidimai siejami su šalies rytų rajonais, kuriuos kontroliuoja ginkluotos formuotės“. Tai konkrečiai veikia žurnalistus – jie yra bauginami ir jiems neleidžiama vykdyti tiesioginių transliacijų. Kalbant apie Krymą pažymima, kad ten ne tik grasinama ukrainiečių pilietybės neatsisakiusiems žmonėms, bet yra persekiojami ir diskriminuojami totorių tautybės gyventojai, seksualinių mažumų atstovai, asmenys, sergantys AIDS. Įtarus nelojalumu, yra uždaromi radijo ir televizijos kanalai.
JT stebėtojai primena, kad ir toliau nieko nėra žinoma apie aštuoniasdešimties trijų dingusių Kijevo Maidano dalyvių buvimo vietą. Ekspertų duomenimis, pagrindine jėga, rytų Ukrainoje grobiančia žmones, laikoma „Slavjansko savigynos būriu“ pasivadinusi organizacija. Kaip pažymima JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškime, „gegužės 25 dieną Ukrainoje įvyksiantys tarptautinius standartus atitinkantys laisvi, sąžiningi ir skaidrūs prezidento rinkimai turėtų padėti sumažinti įtampą ir atstatyti teisėtvarką, kuri yra būtina taikiam šalies vystymuisi. Tuo tarpu netilstanti neapykantos retorika ir prievartos aktai, tarp jų ir žudymai, tik eskaluoja krizę“.
JT pranešime pateiktos rekomendacijos išskirtinai adresuojamos Kijevo ir Krymo valdžioms. Pasak D.Magaceni, „stebėtojai veikė griežtai prisilaikydami JT rezoliucijos, kurioje nebuvo pateikta jokių rekomendacijų Maskvai apie tai, ką jai reiktų daryti įtampos sumažinimui“.
Laisvės radijo prašymu, Jungtinių Tautų pranešimą pakomentavo žymi amerikiečių žmogaus teisių gynėja, internetinio leidinio „The Interpreter“ bendradarbė Ketrin Fitcpatrik:
„Džiugu, kad šis antrasis JT pranešimas dėl Ukrainos parengtas žymiai profesionaliau nei prieš mėnesį pasirodęs pirmasis. Ir kad jį įvairiapusiškiau ir labiau apgalvotai nušviečia Vakarų spauda, nurodydama patyrusių žmogaus teisių gynėjų, tarp jų ir Džanni Magaceni, vertinimus. Kaip man atrodė, pirmasis pranešimas buvo pernelyg objektyvistinis: jis vardijo faktus: „berkutininkų“ atakas, aktyvistų priešinimąsi, snaiperių šaudymą, tačiau visiškai nebandė nustatyti tų įvykių priežastinių ryšių ir išaiškinti svarbiausius atsakinguosius už kraujo praliejimą. Šįsyk buvo pabandyta tai padaryti, ir net Vyriausioji komisarė Navi Pillay leido sau griežtai kritikuoti Kremlių, kuris – kaip jau buvo pareikšta – peni ginkluotas separatistų formuotes, todėl sugebėtų jas ir sustabdyti. Net ESBO, kiek man žinoma, šiuo klausimu nebuvo tokia kategoriška.
Aš visiškai palaikau JT ekspertų sprendimą skirti savo pranešime didelį dėmesį laisvos žiniasklaidos persekiojimams Ukrainoje; čia, Vakaruose, mes patyrėme nuolatinį mus pasiekiančios informacijos deficitą, ir pagrindiniais Ukrainos įvykius nušviečiančiais šaltiniais tapo dažniausiai melagingi ir nekintamai tendencingi „Russia Today“ ir „Life News“ kanalai. Aš perskaičiau autoritetingą ataskaitą, pagal kurią lankomiausios ir įtakingiausios [socialinio tinklo] Twitter paskyros Ukrainoje priklauso RT.com (Rusijos televizijos kanalas, ištisą parą transliuojantis laidas anglų kalba, – Tiesos.lt), konkrečiai – jų korespondentui Grechemui Filipsui. Kita vertus, blokuojamose užkardose Ukrainoje nepraleidžiami bendradarbiai iš „Associated Press“ ir „Reuters“, o „Vice Media“ reporterį dar ir pagrobia. Kaip parodė kartu su „The Interpreter“ atliktas tyrimas, net labai patyręs britų „The Guardian“ patikėjo „antimi“, kad kažkokį odesietį gydytoją, siekusį padėti Odesos Profsąjungų rūmuose užblokuotiems separatistams, neva žiauriai sumušė Maidano aktyvistai (žr. nuorodą aukščiau – svoboda.org). Šiomis sąlygomis informacija, kurią pilietiniai žurnalistai skelbia socialiniuose tinkluose, tampa atsvara Kremliaus propagandai.“
Trumpai apie autorių: Jevgenijus Aronovas gimė Maskvoje 1954 metais. Nuo 1974 metų gyvena JAV. Baigė Pensilvanijos ir Džordžtauno universitetus, yra tarpatautinių santykių specialistas. Daugelį metų dirbo radijo stotyje „Amerikos balsas“. Nuo 2010 metų – neetatinis Laisvės radijo korespondentas.