The Insider
Šiandien (spalio 8 d.) Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių Vyriausiojo komisaro valdyba paskelbė pranešimą, skirtą nušviesti Ukrainos įvykius. Oficialioji Rusijos žiniasklaida jau ėmė aktyviai cituoti tas jo dalis, kurios nurodo pažeidimus iš ukrainiečių pusės. Pranešime apie tokius iš tiesų kalbama ir jų yra nemažai. Tačiau apskritai pranešimo išvados kategoriškai nesutampa su oficialiąja Maskvos versija. JT misija neaptiko jokių „masinių kapaviečių“, jokių ukrainiečių „baudėjų“ masinių susidorojimų su taikiais gyventojais atvejų, taip pat ir faktų apie ukrainiečių naudotas fosforo ir kasetines bombas ir t.t. Užtat pranešime minimi faktai apie smogikų vykdytus plėšikavimus, žmonių grobimus, jų kankinimus ir žeminimus, apie separatistų taikytus metodus, kai kovos veiksmai vykdomi gyvenviečių priedangoje, ir apie Rusijos kariškių dalyvavimą ginkluotuose susirėmimuose, ir apie daugelį kitų atvejų. „The Insider“ pateikia ryškiausius JT pranešimo fragmentus.
Rugpjūčio 18 dieną Ukrainos vyriausybė susigrąžino kontrolę Donecko ir Luhansko sričių regiono dalyje, kuri anksčiau buvo užimta ginkluotų separatistų, ir ten atkūrė teisinę tvarką. Nuo pat rugpjūčio pradžios ėmė grįžti į namus pabėgėliai. Valstybinės žinybos ir savanoriai ėmėsi iniciatyvos atkurti gyvenamosios ir komunalinės infrastruktūros objektus, išvalyti ir išminuoti gatves, atstatyti sugriautus pastatus. Slovjansko mieste vėl ėmė veikti socialinės tarnybos, o gyventojai pradėjo gauti pašalpas ir pensijas, kurios jiems nebuvo išmokamos nuo balandžio mėnesio, kai miestą kontroliavo smogikai. Vyriausybinės ukrainiečių pajėgos apsupo Donecko ir Luhansko miestus, kuriuos anksčiau užėmė Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ginkluoti separatistai.
Laikotarpiu tarp rugpjūčio 24-osios ir rugsėjo 5-osios mūšiai sustiprėjo. Pasiskelbusių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ginkluotas grupuotes papildė vis gausesnis skaičius smogikų iš užsienio, tarp jų – ir Rusijos Federacijos piliečių. Pasiskelbusios Donecko „liaudies respublikos“ vadinamasis „ministras pirmininkas“ Aleksandras Zacharčenka rugpjūčio 27-ąją Rusijos televizijoje pareiškė, jog ginkluotose grupuotėse kariauja apie 4–5 tūkst. Rusijos piliečių, tarp jų – buvę arba tarnaujantys, tačiau išėję atostogų rusų kareiviai.
Separatistų smogikai atakavo ukrainiečių kariškių anksčiau susigrąžintas pozicijas, pirmiausia – Donecko srityje. Daugelyje vietų ukrainiečių ginkluotosios pajėgos buvo apšaudytos iš sunkiosios artilerijos šiuolaikinių ginklų. Pasitraukti iš savo pozicijų ukrainiečių kariškiai buvo priversti ir kai kuriose kitose šalies pietryčių srityse, taip pat – ir iš pasienio miesto Novoazovsko, kurį rugpjūčio 27-ąją separatistai atkovojo iš ukrainiečių kariškių.
Konflikto eskalacija smarkiai padidino civilių gyventojų, ginkluotų formuočių ir ukrainiečių karių aukų skaičių. Laikotarpiu nuo balandžio vidurio iki rugsėjo16-osios žuvo mažiausiai 3517 žmonių (įskaitant Malaizijos oro linijos MH-17 Boeingo žuvusius keleivius) ir mažiausiai 8198 žmonių sužeista. Nors JT žmogaus teisių misija Ukrainoje negalėjo surinkti visos išsklaidytos informacijos apie kombatantų ir civilių gyventojų aukas, tačiau yra akivaizdu, jog didžiausias taikių gyventojų netektis lėmė artilerijos apšaudymai ir sunkiosios ginkluotės panaudojimas gyvenamuosiuose rajonuose.
Yra pateikta daug liudijimų apie tai, jog separatistų smogikai savo pozicijas įrengdavo gyvenamuosiuose rajonuose ir prisidengdavo civiliais tokiu būdu keldami grėsmę vietos gyventojams. Kai kurie liudijimai apie netikslius apšaudymus gali būti priskiriami ir ukrainiečių kariškių veiksmams. Nepakankamas informacijos apie karines netektis kiekis didina įtampą ir iššaukia protestus.
Nagrinėjamu laikotarpiu humanitarinę teisę, apibrėžiančią karinės būtinybės principus, proporcingumą, skirtumus tarp kombatantų ir taikių gyventojų, draudžiančią beprasmiškai naikinti civilinius objektus, sukelti žmonėms perteklines kančias, nuolat pažeisdavo ginkluotos grupės, atskiri padaliniai, savanorių batalionai, įskaitant ir teritorinius batalionus, pavaldžius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Visi konflikto dalyviai privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės įstatymų, visapusiškai suvokti atliekamų veiksmų pasekmes ir atminti apie pareigūnų asmeninės atsakomybės principą.
[…]
Šiuo metu taikos paliaubos tampa vis trapesnės, nuolat sulaukiama žinių apie naujus susidūrimus, apšaudymus ir mūšius. Nors aukų ir sumažėjo, tačiau kasdien žūva ir taikūs gyventojai, ir kombatantai. Kai kuriose zonose padėtis išlieka santykinai rami, tačiau kitose teritorijose, pavyzdžiui, Donecko oro uosto zonoje toliau įnirtingai tęsiami dar rugsėjo 13-ąją prasidėję mūšiai. Yra duomenų apie daugkartinį ukrainiečių kariškių apšaudymą –po to, kai buvo paskelbta apie ugnies nutraukimą. Pranešama, jog žuvo 49 kariškiai ir 242 buvo sužeisti.
[…] Separatistų smogikai jų kontroliuojamose teritorijose ir toliau terorizavo gyventojus, žudė, grobė žmones, juos kankino, žiauriai su jais elgėsi ir kitaip pažeidinėjo žmogaus teises, įskaitant pagrobtųjų būsto sunaikinimą ir jų turto areštą. Jie grobė žmones, siekdami gauti už juos išpirką, prievarta vertė juos dirbti, taip pat jais pasinaudodavo, apkeisdami į savus smogikus ,ukrainiečių paimtus į nelaisvę. Jie ir toliau vykdė prievartinę civilių gyventojų mobilizaciją ir vietos gyventojams grasino susidorojimu.
Taip pat radosi naujų liudijimų apie paralelines valdymo struktūras vadinamosiose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“. Rugpjūčio 18 dieną „įsigaliojo“ neteisėtas „baudžiamasis kodeksas“, kurį priėmė vadinamosios „Donecko respublikos ministrų tarybos prezidiumas“. […] Juo numatyta įsteigti karo tribunolus, turėsiančius vykdyti mirties nuosprendžius asmenims, kaltinamiems žmogžudystėmis sunkinančiomis aplinkybėmis.
Buvo gaunama pranešimų ir apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė kai kurie [ukrainiečių] vyriausybės kontroliuojami savanorių batalionai, atliekantys policijos funkcijas daugelyje išlaisvintų miestų ir gyvenviečių. Vyriausybė privalo griežčiau kontroliuoti visas ginkluotąsias pajėgas, taip pat ir savanorių batalionus, pareikalauti pateikti detalias ataskaitas už bet kokius jų narių įvykdytus pažeidimus ir nusikaltimus.
[…]
Rugpjūčio 19-ąją ukrainiečių ginkluotosios pajėgos puolimu užėmė dalį Ilovaisko miesto teritorijos. Rugpjūčio 27-ąją, gavę pastiprinimą, smogikai visiškai apsupo ukrainiečių kariuomenę Ilovaiske. Tą pačią dieną buvo pasiektas susitarimas dėl saugaus koridoriaus, skirto pasitraukti ukrainiečių kariškiams. Tačiau nežiūrint to, mažiausiai viena ukrainiečių kariuomenės kolona buvo intensyviai apšaudyta. Daugeliui ukrainiečių dalinių ir atskiriems kariškiams vis dėlto pavyko ištrūkti iš apsupties. Įvairiais oficialiais duomenimis, žuvo nuo 107 iki dviejų šimtų ukrainiečių karių, šimtai jų buvo sužeista, keli šimtai pateko į smogikų nelaisvę, nemažai jų dingo be žinios.
[…]
Daugelis nelaisvėn patekusių ir vėliau smogikų paleistų žmonių praneša, jog jie buvo vežami į Rusiją tardymams, o po to grąžinami į Ukrainą. Luhansko srityje liepos mėnesį pagrobta ukrainiečių karo lakūnė Nadežda Savčenko tebėra įkalinta Rusijos Federacijoje. N.Savčenko kaltinama Rusijos žurnalistų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas Ukrainoje, nužudymu. Voronežo miesto teismas nusprendė taikyti jai įkalinimą iki 2014 metų spalio ir atmetė jos gynėjų prašymą pradėti tyrimą dėl jos pagrobimo iš Ukrainos. Taip pat teismas įpareigojo ukrainiečių leitenantę atlikti vadinamąją privalomą psichiatrinę ekspertizę Maskvoje. Nukreipimas atlikti šią psichiatrinę ekspertizę reiškia, kad iš jos atimama bet kokia galimybė kontaktuoti su pasauliu – įskaitant ir jos advokatus bei Ukrainos konsulines tarnybas.
JT žmogaus teisių misija Ukrainoje ir toliau rinko dokumentinę medžiagą apie Donecko ir Luhansko srityse smogikų vykdytus kankinimus ir žiaurų elgesį su įkalintaisiais. Rugpjūčio pabaigoje buvo pagrobta moteris, įtariama dirbusi ukrainiečių armijos artilerijos ugnies koreguotoja. Ji buvo mušama (taip pat ir šautuvų buožėmis), prie jos ausies buvo šaudoma. Ją vertė ištiesti ranką nacistinio pasveikinimo gestu ir šaukti „sieg heil“, ją grasino išprievartauti ir kelias dienas laikė antrankiais prirakintą prie radiatoriaus. Rugpjūčio pabaigoje buvo pagrobti du visuomeniniais pagrindais dirbę savanoriai, gabenę humanitarinės pagalbos krovinį. Jie buvo kalinami 22 dienas, juos mušė, taip pat lazdomis ir buožėmis, į jų veidus gesino nuorūkas, jiems nulupinėjo nagus. Du kiti savanoriai (buvę įkalinti nuo liepos 28-osios iki rugpjūčio 28-osios) taip pat buvo kankinami ir žeminami […], juos taip pat sumušė (taip pat ir beisbolo lazdomis), praktiškai nedavė maisto ir neleido suteikti medicininę pagalbą. Dar kitas savanoris buvo pagrobtas ir nuvežtas į netoliese esantį mišką, kur jam buvo įsakyta išsikasti sau kapą. Atsisakius tai daryti, buvo kelis kartus smogta jam į galvą ir sulaužyta nosis. Visi paminėtieji žmonės vėliau buvo išlaisvinti.
Ukrainos Saugumo tarnybos duomenimis nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio 25 dienos buvo sulaikyta apie tūkstantį žmonių, įtariamų tuo, jog jie yra separatistų smogikai arba diversantai. Daugelis suimtųjų buvo apkaltinti šalies teritorinio vientisumo arba konstitucinės santvarkos pažeidimu, terorizmu, šnipinėjimu, diversijomis arba valstybės išdavyste. Po rugpjūčio 25-osios šalies teritorijoje buvo sulaikyti dar mažiausiai 52 žmonės, įtariami įvykdę minėtus nusikaltimus. JT žmogaus teisių misija Ukrainoje tebėra susirūpinusi šių žmonių padėtimi. Rugsėjo 12-ąją dalis išlaisvintų žmonių pareiškė apie tai, jog įkalinimo vietose su jais buvo blogai elgiamasi – jie buvo sumušami, blogai maitinami, nebuvo teikiama reikiama medicininė pagalba.
[…]
Rugpjūčio 26-ąją ginkluoti „Donecko liaudies respublikos“ šalininkai viešai žemino ir tyčiojosi iš ukrainiečių aktyvistės, gyvenančios Donecko srities Jasinovatojos mieste. Visą parą ją laikė nelaisvėje, mušė, grasino išprievartavimu ir mirtimi. Po to, apsiautę moterį ukrainiečių vėliava, pritvirtinę ant krūtinės lakštą su užrašu „ji žudo mūsų vaikus“, privertė išeiti į gatvę ir pririšo prie stulpo. Praeiviai spjaudė jai į veidą, spardė ir daužė lazdomis bei visa tai fotografavo.
[…]
Nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu taikių susirinkimų ir mitingų teisė praktiškai be apribojimų buvo užtikrinama didesnėje Ukrainos teritorijos dalyje, išskyrus šalies rytus ir Autonominę Krymo respubliką.
[…]
Rugsėjo 1-ąją Ukrainos ombudsmeną pasiekė Rusijos Federacijos Generalinio prokuroro valdybos informacija dėl Kryme sulaikytų Ukrainos piliečių – režisieriaus Olego Sencovo ir A.Kolčenkos – įkalinimo Rusijoje sąlygų ir jiems neva taikomų kankinimų. Kartu su dar dviem žmonėmis abu jie anksčiau buvo sulaikyti Kryme, apkaltinti terorizmu ir pervežti į Maskvą, į FSB tardymo izoliatorių. Pasak Rusijos prokuroro, A.Kolčenkos įkalinimo sąlygos atitinka Rusijos teisėtvarkos standartus ir pagrindo pareiškimams apie jam taikomus kankinimus nėra. Tuo tarpu pranešimus apie Olegui Sencovui taikomas fizinio poveikio priemones dar numatyta patikrinti.
„Pats Sencovas papasakojo apie tai, kaip jam ant galvos užmaudavo polietileno maišą, smaugė iki alpulio būsenos, daugybę kartų kojomis, rankomis ir lazdomis mušė per nugarą ir galvą, išrengdavo, daužė per sėdmenis ir grasino išprievartauti lazda, grasino išvežti į mišką ir užmušti, grasino pasodinti į specialų kankinimų karcerį, sumaitinti šunims. Šie FSB bendradarbių veiksmai tęsėsi maždaug tris valandas, o kankinimų tikslas – priversti režisierių prisipažinti apie jo ketinimus organizuoti ir įvykdyti eilę padegimų ir sprogdinimų Kryme, o taip pat – apie jo turimus ginklus ir sprogstamąsias medžiagas. Nepaisant daugkart pateiktų dokumentų apie faktus, liudijančius Sencovui taikomas neteisėtas poveikio priemones, Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karo tardymo komiteto tardytojas justicijos majoras V.Oparinas […] neigia būtinybę ištirti šias aplinkybes. Savo sprendimą jis grindžia tuo, jog kratos metu Sencovo gyvenamoje vietoje […] buvo aptikti „sadomazochistinio pobūdžio daiktai“. Būtent šių daiktų aptikimu majoras Oparinas 10-ies lapų apimties nutarimo tekste paaiškina ant Sencovo kūno aptiktų traumų kilmę. Pasak majoro, […] … Sencovo pareiškimai apie tai, jog jį sulaikę Rusijos FSB darbuotojai jam taikė fizinio poveikio priemones, yra visiškai nepagrįsti ir subjektyvūs, ir jais siekiama diskredituoti Rusijos FSB pareigūnus“, – praneša „The Insider“.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas