Gimė 1964 m. rugpjūčio 23 d. Kaune, Ribentropo ir Molotovo pakto 25-ųjų metinių dieną.
Narystė partijoje: „ Drąsos kelias“ partijos narys
Rinkiminė informacija: „Drąsos kelias“ sąraše Nr. 29
Vienmandatė Jurbarko apygarda Nr. 62
Kontaktai:
tel. Nr. 8-670-31540, el. paštas: juozas.valiusaitis@gmail.com
Kandidato rinkiminė sąskaita:
LT03 7290 0001 1771 0245, AB „CITADELE“ bankas SWIFT kodas INDULT2X
Nedeklaravę savo pajamų 2011-siais gali paaukoti iki 40 Lt. Būtina įrašyti savo asmens kodą.
Deklaravusiems 2011-ųjų metų pajamas – iki 21 750 Lt.
Juozo Valiušaičio žodis rinkėjui: Mylėti – dovanoti savo laiką
Studijos
Mokėsi Kauno Vinco Kudirkos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, pradžios mokyklą baigė auklėjamas mokytojos Irenos Šarkanienės, mokėsi ir sportavo eksperimentinėje Jurijaus Fiodorovo krepšinio klasėje, mokyklą baigė 1982 m. auklėtojos, istorijos mokytojos Elenos Vaičienės klasėje.
1982–1984 m. Vilniaus mokytojų (pedagoginiame) institute studijavo Fiziką ir astronomiją ieškodamas Dievo reiškimosi žemėje ir danguje. Tačiau brežnevinės epochos studijose pritrūkęs poezijos ir grožio – paniro į kūrybinę fotografiją, iš kurios neišniro iki šiol.
Veikla
1989–1990 m. dirbo Valstybės akademinio Dramos teatro Literatūros skyriaus vadovu su Jonu Vaitkumi, 1990–1991 m. Kultūros paveldo inspekcijos senųjų Lietuvos žydų kapinių inspektoriumi, 1992–1993 m. Valstybės žydų muziejaus fotografu, 1993–1994 m. Kauno 12-osios vidurinės mokyklos meistrystės (rankdarbių) mokytoju, nuo 1994 rudens – laisvas fotodailininkas. 2004-aisiais dalyvavo Oranžinėje revoliucijoje, padarė 200 juostų ciklą apie Ukrajinos* sukilimą. LR Seime surengta 100 nuotraukų paroda „Kijevo auksas, rūdys ir liepsnojantis ruduo“. Paroda „Naujas Laisvės ženklas“ Prahoje apdovanota Grand prix. 2007-siais lydėjo šv. Teresės relikvijas per 80 Lietuvos bažnyčių, sukūrė nuoseklią apžvalgą, surengė 9 parodas šia tema. Su Knygnešio draugijos pirmininke dr. Irena Kubiliene ir dail. Rimantu Dichavičiumi parengė mokykloms ir bibliotekoms skirtą 150 plakatų CD apie Lietuvos knygnešius bei daraktorius. Su prof. Libertu Klimka parengė ir „Minties“ leidykloje išleido kalendorių „Nugrimzdusis Vilnius“, išrinktą Metų kalendoriumi ir apdovanotą L. Ivinskio premija. Nuo 2007-ųjų kuria fotofilmus, plakatus, fotografijomis iliustruoja knygas, maketuoja. Sudarė, parengė spaudai tapytojo Sauliaus Kruopio kūrybos albumą „Ateitis jau buvo“, taip pat sudarė vaizdinę dalį bei parengė spaudai tapytojo ir mozaikos dailininko Vitolio Trušio autobiografiją „Laikas virto Akmeniu“. Prisidėjo rengiant, turbūt, šimtmečio reikšmės leidinį – Rimanto Dichavičiaus 1200 psl. dailės tritomį „Laisvės rūbas: dailininkai atgimusiai Lietuvos valstybei“ (2012). Nuo 2012 kovo 23-sios dalyvauja „Drąsos kelio“ judėjime. 2012 m. gegužės 17-ją policijos šturmo metu buvo suimtas.
* P. S. Paaiškinimas: valstybės vardas Ukrajina turi būti rašomas būtent su j raide, nes jų kalboje yra vienatinė (unikali) raidė ï, kuri tariama kaip ‘ji’, kuri dėl rusų okupacijos buvo išstumta iš jų rašybos, o lietuvių kalboje įsigalėjusi valstybės vardo forma yra atėjusi per rusų kalbą ir atspindi rusų kalbos rašybą. Taigi rašymas su „j“ yra ne klaida, bet sąmoningas rašymas mokant ukrajinų kalbą. Dėkingas už supratingumą.
Kūryba
1991-siais Senojoje Vilniaus fotografijos galerijoje surengė pirmąją kūrybinę parodą-apmąstymą „Praeities prasivėrimas“. 1994 m. išleido filosofinių-istorinių fotoapmąstymų knygelę „Puslapis ir Šulinys“. Nuo 1991 m. surengė 120 kūrybinės fotografijos parodų. Svarbesnės iš jų: „Sielos neprislegia kūno našta“ (Leipcigas), „Augmuo ir Dangus“, „Palyginimų karalystė“ (su a.a. Henriku Gaičevskiu ir Gintautu Survila), „Laisvės kaina“, „Romeo ir Džiuljeta: kiekvienas savyje Te-atras!“, „Senųjų amatų ilgesys“, „Mokytojau, kur gyveni?“ (Paryžiuje), „Medžio pieta“ (su tapytoju Saliamonu Teitelbaumu), „Laiko mazgai“ su dail. Albina Žiupsnyte ir tekstilės menininke Ijole Adomavičiūte (2001), „Išdriskusis Lietuvos istorijos puslapis“ Helsinkyje su Antanu Sutkumi (2002), „Sieloms druska“ Kaune, Panevėžyje (2008), „Veidas Viešpaties Lange“ Aušros Vartuose (2008), „Esu mažytė siela“ Bernardinų bažnyčioje (2008), „Vydėtojas Vilhelmas Storosta“ Vilniaus Rotušėje (2008), „Čiurlionis Lietuvoje ir pasaulyje per 100 metų“ Vilniaus Filharmonijoje ir Karalių pilyje Varšuvoje su menotyrininku Stanislovu Urbonu (2010), „Apsisprendimo kaina“ kartu su Ryčiu Umbrasu skaudžiosiomis dienomis Tvorų galerijoje Garliavoje (2012), „Laisvės ir Kalbos tauta“ Virvių galerijoje Daukanto aikštėje Vilniuje (2012).
Šeima
Tėtis – istorijos mokytojas, pasipriešinimo dalyvis ir politinis kalinis Vincas Valiušaitis, mama – tekstilės inžinierė, išradėja ir racionalizatorė Aldon Dumčiūtė-Valiušaitienė.
Brolis Vidmantas – inžinierius, literatas, ilgametis „Laisvosios Europos“ radijo žurnalistas, pirmojo spausdinto Lietuvos Sąjūdžio laikraščio „Kauno aidas“, laikraščių „Kauno laikas“, „Garsas“ redaktorius, dabar Žinių radijo žurnalistas, svetainių „Balsas.lt“, „Alfa.lt“, „Lietuvos žinių“ bendradarbis. Turi 4 vaikus – Mėtą Mariją, studijuojančią menotyrą; Rusnę Ievą, studijuojančią architektūrą; Gabrielę Emiliją ir Nikodemą Joną, besimokančius vidurinėje mokykloje, žmona Laima – literatūros mokytoja.
Žmona Diana Anevičiūtė-Valiušaitienė – Dramos aktorė, režisieriaus Jono Vaitkaus I-osios aktorių laidos auklėtinė. Jos kursas įsiveržė į politinę sovietijos padangtę spektakliu „Literatūros pamokos“ (1985). Kauno, Vilniaus, Krokuvos dramos teatruose, Kine ir Televizijoje yra sukūrusi virš 70 vaidmenų. Vaidino tokiuose spektakliuose kaip „Strazdas – Žalias paukštis“, „Antigonė“, „Golgota“, „Vėlinės“, „Broliai Liūtaširdžiai“, „Lituanika“, „Migelis Manjara“, „Valanda ir visas gyvenimas“, dviese su Valentinu Masalskiu „Nuolankioji“. TV filmuose ir kinuose „Dvynukės“, „Zodiakas“, „Dėdė Adolfas“, „Dievų miškas“, „Elžbieta I“, „Vizos 6000 gyvenimų“, „Duburys“. Su Jaunimo teatro aktoriumi Aleksu Kazanavičiumi Čiurlionio namuose yra pastačiusi spektaklį „Ilgėjimos’ sonata“, skaito R. Tagorės, Just. Marcinkevičiaus, O. Milašiaus poeziją, šv. Faustinos dienoraščius, vaidina radijo spektakliuose, bendradarbiauja su Mažąja studija, Marijos, Lietuvos radijais. Klonio scenoje Garliavoje 2012 m. balandžio 19 d. dalyvavo kūrybiniame menininkų pasipriešinime poezija, pasirašė pilietiškiausios Lietuvos bendruomenės apdovanojimo aktą.