Ar yra ribos kvailybei? Dauguma sako – ne, nėra. Prie tos daugumos jungiasi ir mūsų nepakartojamas (gerai būtų…) kultūros ministras. Tiesa, ne tik žodžiais, bet ir darbais. Ministro darbas – atleisti iš darbo kokį jo ministerijai pavaldų, Lietuvai nusipelniusį kultūros veikėją, režisierių, valstybės valdininką… Už ką? Ar taip svarbu?
Kultūros ministras Simonas Kairys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pavyzdžiui. Lenkijos ambasadoriui su kažkada garsia lietuviška pavarde nepatiko Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka, kad pernelyg įsijautė į jam patikėtas pareigas ir funkcijas ir reikalauja iš lenkų gyvenamų rajonų administracijos vykdyti Lietuvos įstatymus. Ir Lietuvos vyriausybės ministras Kairys pasitursendamas šoka vykdyti svetimos šalies pareigūno pageidavimą – išpurtyti valdininką iš jo kėdės. Kadangi net pats supranta (o gal išmintingesnis chebrantas perspėjo?), kad pretekstas atleisti ne visai teisėtas, reikalauja, kad A. Valotka trauktųsi pats. O tas ne toks klusnus, kaip ministras, ir vien pageidavimu iš kėdės jo neišversi. Prašo: duokit dokumentą, kuriame būtų aiškiai surašyta, kodėl, už ką aš turėčiau trauktis. O ministras, kaip jau pastebėjome, ir nelabai protingas, ir nelabai raštingas. Oi, atvirkščiai, ir nelabai raštingas, ir nelabai protingas. Todėl paskelbė ant visos Lietuvos, kad neatsistatydindamas, valdininkas kirto antausį… Kam, kaip manot? Ogi – valstybei!
Na, valstybėje, kurioje vyrai laiko save moterimis, o moterys – vyrais, kur ne vaikai privalo klausyti tėvų, o tėvai – vaikų, kur švietimo ministras niekaip nebesuskaičiuoja, kiek yra lyčių, kito ministro susitapatinimas su valstybe lyg ir neturėtų stebinti.
O mane stebina. Maža to – įžeidžia. Nejaugi mano valstybė – tokia pat mažaraštė, neprotinga prietranka, kitų valstybių valdininkų pašluostė, kaip ir tas ministras?
Prisimenu, Prancūzijoje buvo toks karalius, kurį pavaldiniai vadino Karalium – Saule. O jis pats apie save sakydavo: „Valstybė – tai aš!“
Tai paaiškinkit man, kiek kvailų ambicijų reikia į save pripumpuoti mažos demokratinės šalies ministrui, kad imtų kalbėti kaip viduramžių nemenkos karalystės monarchas?