lzinios.lt
Ne vien profesionalūs psichologai pažymi, kad vadinamojoje pilietinėje visuomenėje išsiskiria trys ryškesnės piliečių grupės: vieni veržiasi į valdžią, kiti tūpčioja prieš valdžią ir meldžiasi kiekvienam jos žodžiui, o dar kitiems į valdžią nusispjaut.
Jeigu paklaustume žmogaus iš gatvės, kuri piliečių grupė kelia didesnį pavojų visuomenei, ilgai nelaukę išgirstume atsakymą: žinoma, tie, kurie veržiasi mus valdyti. Tačiau peterburgietis profesionalas psichoanalitikas ir filosofas Viktoras Mazinas atsako kitaip: kur kas pavojingesni yra tie, kurie turi poreikį nusilenkti valdžiai ir kurie buriasi į paklusnią masę šaukdami: „Pasiimki mane, mylimas, brangus valdove!“
Savo minčiai pagrįsti V. Mazinas pasitelkia prancūzų istoriko ir filosofo Michelio Foucault patarimą: „Neleiskite sau įsimylėti valdžios“. Ir nors kitas mokslininkas, vokiečių istorikas Hansas-Ulrichas Wehleris itin aštriai kritikavo M. Foucault, vadindamas jį blogu filosofu, tačiau pacituotas patarimas neatrodo klaidinamas, nes vienodai tinka ir tam, kuris eina į valdžią, ir tam, kuris yra pasiruošęs beatodairiškai atsiduoti valdžios žmonėms.
V. Mazinas baisisi tais milijonais žmonių, kurie yra pasiruošę aukotis dėl valdžios, nesvarbu, kas ją įkūnija: Hitleris, Stalinas ar Vladimiras Putinas. Jo nuomone, natūralu ir gražu mylėti kitą žmogų – mamą, vaikiną ar merginą, bet baisu, kai įsimylima žmogų, apie kurį nežinoma nieko, išskyrus tai, ką apie jį skelbia žiniasklaida. „Aš kartą vos neiškritau iš lėktuvo, kai perskaičiau, jog dauguma rusių moterų savo mylimiausia moterimi pavadino Condoleezzą Rice. O ką jūs apie ją žinote? Atsakymas: nieko. Nulis. Mylime Nieką!“ – piktinosi filosofas.
Prisimindamas įspūdžius iš psichiatrijos ligoninių, kuriose jam yra tekę ne kartą lankytis profesiniais reikalais, V. Mazinas tikina, jog tokios beprotybės, kurią jis matąs valdžioje, ligoninėse jam nėra tekę matyti.
Lietuviams, kurie su užuojauta stebi nelygią Ukrainos ir Rusijos kovą, tikriausiai bus įdomu išgirsti kito specialisto – psichiatro nuomonę apie su Rusija susijungusio Krymo deputatus.
Krymo respublikinės psichiatrų ir psichologų asociacijos prezidento Viktoro Samochvalovo duomenimis, daugelis tų deputatų yra įtraukti į psichiatrijos ligoninės įskaitą. Išvada trumpa: „Nuo psichiatrijos ir psichopatologijos iki valdžios nėra nė žingsnio. Kai žmonės patenka į valdžią, kažkas jiems atsitinka.“
Gal tai būdinga tik rusams? O mūsų šalyje – argi kitaip?
Argi nematėme, kaip pažįstamas, kolega, kaimynas, šiaip normalus ir net malonus žmogus, ima keistis, kai tik jo rankose atsiduria mažesnės ar didesnės valdžios vadelės? Žmogus pasijunta pusdieviu, visa galinčiu. Pagaliau – susitapatina su įstatymu. Apie tokį santūrūs lietuviai atsiliepia trumpai: „Susireikšmino.“
Nors tokio susireikšminimo detalės dar neištyrinėtos ir neaptartos, Rusijos psichiatrai neabejoja dėl vieno: ypatingą vaidmenį pamišimo nuo valdžios procese vaidina žiniasklaida, nes būtent ji drastiškai naikina žmogaus sugebėjimą mąstyti. Žmogus nebemąsto – jis ryja informaciją. Ir kuo informacija absurdiškesnė, tuo lengviau ir greičiau ji suvirškinama.
Kaip sako V. Mazinas, „minia radikaliai pavojinga, o tą minią sukuria televizorius“. „Mes dabar gyvename visiškai kitokiame pasaulyje, tokiame, kuris mėgina atsikratyti gėdos jausmo vadovaudamasis daugybe internete skelbiamų rekomendacijų. Tai – gryniausi kliedesiai ir kraštutinės gestapo ideologijos formos“, – aiškino jis.
Kai Izraelyje buvo teisiamas nacistas Adolfas Eichmannas, vadovavęs žydų sunaikinimui, į jo procesą atvyko viena žinomiausių XX amžiaus filosofių Hannah Arendt. Ataskaita apie tai, ką ji pamatė ir išgirdo procese, buvo paskelbta knygoje „Blogio banalumas. Eichmannas Jeruzalėje“ („Eichmann in Jerusalem: A Report on the Banality of Evil“, 1963).
Autorės nuomone, esmė ne ta, geras ar blogas buvo A. Eichmannas, esmė – sistema, kuri sudarė sąlygas fašizmui atsirasti.
H. Arendt kaip iššūkį metė skaitytojams: jei norite pakeisti šį pasaulį, keiskite sistemą, sugalvokite kitokius žmonių tarpusavio santykius reguliuojančius mechanizmus.
Tuo iššūkiu, kalbama, ji nuteikė prieš save tiek kairiuosius, tiek ir dešiniuosius, tiek antisemitus, tiek žydus.
Ir sugebėk tu man taip – neįtikti iškart visiems! Matyt, bus pataikiusi į dešimtuką.