Apie ką išties galvoja Mačiulis??????
Klausykit, ar jis rimtai?????
Aš suprantu, kad fantazijos proveržiai visada yra gėris, bet svaiginantys miražai daugiau kaip 80 procentų skurstančių Lietuvos gyventojų akivaizdoje apie išsilaisvinimą nuo darbo ir kapitalizmo pergalę – netgi man, lakios vaizduotės žmogui – trikdantis reikalas…
Aš suprantu, kad Lietuvai šiandien labai trūksta vilties. aš suprantu, kad Lietuvos gyventojų didžioji dalis buvo auklėta ir auginta didžiųjų lūkesčių spinduliuose. Aš suprantu, kad švietimo sistema neveikia taip, kaip turėtų, ir dalis mokinių iš mokyklos išeina nemokėdami apmąstyti tai, ką perskaitė, ir nemokėdami suprasti, ką perskaitė, – darbo rinkos analitinį straipsnį ar patyčias iš jų pačių….
Išsilaisvinimas nuo darbo… Didžioji iliuzija lietuviui, kuris po 10 valandų darbo dienos naktimis dar eina pasidarbuoti taksistu, nes jam žmona kalba apie nesutaisytus vaikų dantis, reikalingas pratybas ir išaugtą mažosios uniformą. Iš sąmonės gelmės vyriškiui prasimuša protėvių įkalta mintis, kad jis atsakingas už šeimą, atsakingas už gerovę ir jis nuolankiai eina daryti, tai ką moka.
Sunešiotas kūnas, suvargusi siela, atbukę poreikiai – rutininis gyvenimas, kuriame bandoma sukurti bent kokią linksmumo salelę. Įkalęs, jis suka ratus savaitgalio Vilniaus gatvėmis, nesuprasdamas, kodėl tie jauni jo keleiviai turi ir gali daugiau, nei jis…. Greičiausiai, jie šūkauja, juokiasi, linksminasi, o gal knarkia jo automobilyje, o gal ir ne jo, kokios firmos… Jiems neįdomu nei vaikai, nei batai, nei uniformos, nei kažkieno dantys…
Taksi vairuojantis vyriškis jaučiasi dar labiau užguitas, užribio žmogus – su savo rūpesčiais, nepritekliais, slaptu pasilinksminimo gyvenimu… Pasižiūrėkite į jo veidą ir jo akis – jo nuotrauką rasite DELFI kriminaluose, jis padarė avariją, o dar girtesnis keleivis jį norėjo užstoti… Liūdesio, baimės, sutrikimo žvilgsnis – nuotrauka paviešinta, jis žlugęs. Žmona supras apie jo slaptą gyvenimo fragmentą sau, darbdaviai supras apie jo slaptą norą truputį palinksminti sau vairavimo naktis… Jis neteks ir to darbo, neteks ir tos vilties…
Nereikalingų žmonių nereikalingas kraštas… Visai ne tas gyvenimas, kurį išpranašavo D. M. Keinsas…. Gyvenimas be poilsio, be pajamų, be oraus ir saugaus darbo… Nes Lietuva pasuko M. Friedman, D. M. Keinso didžiausio oponento, keliu. Neoliberalizmas, deklaruojantis, kad viskas susireguliuos savaime….. Nereikia kištis į kapitalizmą – jis sutvarkys reikalus….
Taip ir nutiko: didieji susitvarkė savo didelius reikalus, žmones pakeitė technologijos, dirba robotai, kompiuteriai ir visos kitos gudrios mašinos… Jos išstūmė dirbančiuosius – juos tiesiog atleido. Tie keli, kurie liko, gauna didesnius atlyginimus. Didesnis atlyginimas – atsakingesnis darbas, viršvalandžiai. Didesnė atskirtis tarp jų ir tų, kuriuos atleido. Sakysit – pats kaltas, kad esi nekvalifikuotas… Tačiau kiekvieno mūsų kvalifikacija šiame mašinų ir technologijų amžiuje jau rytoj gresia būti pasenusi, nes rytoj jau gali būti nauja technologija, kuriai vietoj 5 dirbančiųjų pakaks tik vieno, o tie 4 jau bus pripažinti žemos kvalifikacijos ir jiems bus pasiūlytos žemesnės pareigos, žemesnis atlyginimas… O vartojimo poreikių taip lengvai sumažint nepavyksta, nes yra didžiulis visuomenės spaudimas – argi tu lūzeris, argi tu nebegali išvažiuoti su draugais, argi tu nevykėlis?
Ir tada – darbas po darbo, darbas keliuose darbuose, darbas nelegaliai, darbas bet kur ir bet kaip…. Darbas tiek, kad neturėtum laiko pagalvoti, kad kažkas čia ne taip…. Kad neturėtum laiko protestuoti….
Mano draugė mokytoja važiuoja vasaromis į Švediją skinti braškių… Sako, kai uždarys jos kaime mokyklą (turėtų artimiausiu metu tai padaryti), eis į Maximą krauti prekių….
Sakau, gal Mačiulis straipsnį jai rašė? Apie ją galvodamas? Ar apie tą suvargusį taksistą išgąsdinto benamio šuns akimis?
Apie ką galvoja ponas Mačiulis?
Tikrai ne apie tai, kad Gegužės 1 dieną mes tikrai dar turime, prieš ką ir dėl ko protestuoti….